Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-727-432/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-727-432/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
E. K., M. K.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) irŽilvino Terebeizos,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjoieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį dėl įnašo priteisimo,pareikštą atsakovams E. K. ir M. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovų E. K. ir M. K. solidariai įnašą- 25 000 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad ginčo šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o prašoma priteisti suma– ieškovo įnašas pagal jam tekusią jungtinės veiklos dalį. Ieškovas teigė, kad su atsakovu E. K. yra pažįstamas daugiau kaip 20 metų, juos siejo tiek draugiški, tiek dalykiniai santykiai, abipusis pasitikėjimas. 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovas pasiūlė atsakovui iš bankrutuojančios J. D. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) bankroto administratoriaus pirkti parduodamą turtą– butą (duomenys neskelbtini) ir du butus bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pardavus butą (duomenys neskelbtini), buvo gautas 50 000 Lt pelnas, kurį šalys sutarė investuoti dvibučionamo (duomenys neskelbtini) statybai pabaigti ir taip padidinti galimą pelną iš turto pardavimo. Tai buvo šalių susitarimas, kurį jos vadino projektu ir kurio tikslas buvo gauti pelną ir juo pasidalyti. Ieškovas nepamena, dėl kokių priežasčių 2016-02-22 atsakovas žemės sklypą su dvibučiu namu padovanojo savo motinai M. K., tačiau atsakovas patikino, jog tai nekeis susitarimo dėl jungtinės veiklos esmės. 2016 m. pradžioje atsakovas E. K. savo ranka surašė jungtinės veiklos planą patvirtinantį raštą, kuriame pažymėjo, jog į projektą jis investavo 225000Eur. Konkrečiai į namą (duomenys neskelbtini), buvo investuota 50000Eur, kurie lygiomis dalimis priklausė ieškovui ir atsakovui. Buvo sutarta, kad, turtą pardavus, pelnas bus pasidalytas. 2017 m. pabaigoje kilo šalių nesutarimų;dvibutis namas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas, tačiau ieškovas savo įnašo neatgavo, todėl ir prašo jį priteisti.

3.Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylojimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad su ieškovu nėra dalyvavę jokiuose projektuose, kuriuos vykdant būtų gaunamos pajamos ir pelnas. Ieškovui turint didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, 2015-05-20 atsakovas E. K., padėdamas ieškovui, kaip senam pažįstamam, pagal reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas iš AS ,,Reverta“ atlygintinai perėmė reikalavimo teisę į ieškovą ir kitus solidariai atsakingus asmenis ir 2017-05-24 perleido likusį turimą reikalavimą į ieškovą ir kitus solidariai atsakingus asmenis paties ieškovo nurodytam asmeniui, tokiu būdu atsisakydamas finansinių pretenzijų ieškovui. Dvibutis namas (duomenys neskelbtini) buvo baigtas statyti ir parengtas parduoti atsakovų lėšomis– 2016-03-09 paskolos sutartimi atsakovė M. K. pasiskolino 150000Eur, kurie buvo skirti investicijai į namą. Ieškovas ketino prisidėti prie namo užbaigimo, tačiau persigalvojo, nustojo bendrauti su atsakovu ir jokie susitarimai su ieškovu nebuvo sudaryti.

4. Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimą ir rėmėsi ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovai nepaaiškina, kokiu tikslu pasirašė ieškovo pateiktą susitarimą dėl investicijų ir būsimo pelno pasidalijimo. Be to, šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad visi dvibučionamo (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo ieškovo ir atsakovo derinami. Šalys buvo pasirašiusios susitarimą dėl veikimo kartu, siekiant gauti pelną, kuriame pats atsakovas E. K. išdėstė esmines jungtinės veiklos sąlygas, o jas patvirtino ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas ir apsikeitimas dokumentais. Atsakovė M. K., pasirašydama susitarimą, suvokė esanti jungtinės veiklos dalyvė, nes jos įnašas buvo nuosavybės teise valdomo turto perdavimas, siekiant užbaigti statybos darbus, parduoti turtą, grąžinti investicijas ir pasidalyti pelnu.

Atsiliepimas

5. Atsakovai triplike prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimo išlaidas. Atsakovai rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad iš ieškovo teiginių nėra aišku, ar jo pateiktas raštelis yra jungtinę veiklą (jos planą) patvirtinantis raštas, ar pati jungtinės veiklos sutartis. Atsakovai neigė, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir pažymėjo, kad ieškovo pateikto raštelio pats ieškovas nėra pasirašęs, nenurodyta jo data. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų realiai investavęs 25000Eur ir neįrodinėjo, jog tokią sumą atitinkamu laikotarpiu turėjo. Iš tiesų šalių santykiai apsiribojo tik tuo, kad atsakovas E. K. dėl senos pažinties su ieškovu sutiko iš ieškovo kreditoriaus AS ,,Reverta“ išpirkti ieškovo skolą (virš 1 mln. Eur) tam, kad kreditorius neperimtų ieškovo turto. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas 2017-05-24 perleido likusį turėtą 545 498,67 Eur reikalavimą į ieškovą ir kitus solidariai atsakingus asmenis paties ieškovo nurodytam asmeniui ir tokiu būdu atsisakė finansinių pretenzijų ieškovui. Atsakovas, perimdamas AS ,,Reverta“ reikalavimą, perėmė ir ieškovo bei J. D. turtą – butą (duomenys neskelbtini), o dvibutis namas ieškovui niekada nepriklausė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-24 sprendimu ieškinį atmetė.

7.Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad rašytinė medžiaga ir šalių paaiškinimai leidžia nustatyti tokias reikšmingas faktines aplinkybes ir jų chronologinę seką: 2015-05-20 reikalavimo perleidimo sutartimi AB ,,Reverta“ atlygintinai perleido E. K. savo turėtą 1 044 850,47 Eur finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka, ir 648,20 Eur trečios eilės reikalavimą į skolininkus S. S. (dabar S. S.), J. D. ir J. D. TŪB (1 t.,e. b. l. 59–64). Sutartyje nurodytos tokios jos prielaidos: pagal 2003-04-03 kreditavimo sutartį Nr. BKS/89 su vėlesniais pakeitimais AB ,,Citadele“ bankas suteikė S. S. 167 545,12 Eur būsto kreditą. Kredito grąžinimas užtikrintas skolininkui priklausančio turto (buto (duomenys neskelbtini)) hipoteka ir J. D. TŪB laidavimu. Pagal 2007-03-29 kreditavimo sutartį Nr. KSV/169 su vėlesniais pakeitimais, AB „Citadele“ bankas suteikė S. S. 2 000 000 Lt veiklos kreditą. Kredito sutarties įvykdymas užtikrintas J. D. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (dviejų butų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) hipoteka ir J. D. TŪB laidavimu. Pagal 2008-07-01 kredito kortelės sutartį AB ,,Citadele“ bankas suteikė Sauliui Semėnui kreditinę kortelę. Kreditavimo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos. Kreditų portfelio perleidimo sutartimi AB,,Citadele“ bankas perleido reikalavimo teises iš kreditavimo sutarčių AS ,,Parex banka“, o šis 2012 m. įregistravo naują pavadinimą AS ,,Reverta“. Vilniaus apygardos teismo 2013-05-10 nutartimi iškelta J. D. TŪB bankroto byla, kurioje patvirtintas 1 044 850,47 Eur dydžio finansinis AS ,,Reverta“ reikalavimas, užtikrintas hipoteka, ir 648,20 Eur dydžio trečios eilės reikalavimas.2015-12-30 įkeisto turto priėmimo–perdavimo aktu Nr.15/12/30bankrutavusios J. D. TŪB bankroto administratorius perdavė E. K. butą (duomenys neskelbtini) (savininkas S. S.); butą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (savininkė J. D.) (1t., e. b. l. 15, 16). Nurodyta, kad hipotekos kreditoriaus E. K. 1 044 850,47 Eur kreditorinio reikalavimo grąžinimas užtikrintas turto perdavėjo bankrutavusios J. D. TŪB narių S. S. ir J. D. asmeninio turto hipoteka ir nurodytas turtas perduodamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn. Nurodyta perduodamo turto vertė – 500 000 Eur. 2016-01-20 papildomu susitarimu Nr. 1 prie įkeisto turto priėmimo–perdavimo aktu Nr.15/12/30hipotekos kreditoriuiE. K. perduotas ir antras butas (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 17, 18). 2016-02-22 dovanojimo sutartimi E. K. padovanojo M. K. du butus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 8–14). 2016-02-22 dovanojimo sutartimi E. K. dovanojo D. K. butą (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 20–23). 2016-02-22 įgaliojimu Nr.DA-1481Ma. K. ĮgaliojoS. S. parduoti butus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1 t.,e. b. l. 24, 19). 2016-03-09 paskolos sutartimi bylos duomenimis neidentifikuoti asmenys M. K. suteikė 150 000 Eur paskolą (1 t., e. b. l. 69–73). 2017-05-24 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi E. K., kuriam atstovavo S. S., už 1 Eur perleido visus savo turimus kreditorinius reikalavimus bankrutavusiai J. D. TŪB neidentifikuotam trečiajam asmeniui (1 t., e. b. l. 65–67). Nurodyta, kad likęs nepadengtas ir perleidžiamas reikalavimas yra 545 498,67 Eur dydžio, o sutarties 4 punkte susitarta, kad skolininkų prievolė atsiskaityti su E. K. laikoma visiškai įvykdyta ir pastarasis neturės jokių pretenzijų.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jogieškovo pateiktas rašytinis dokumentas, kurį ieškovas įvardija jungtinės veiklos sutartimi ar planu, neįrodo esminės šalių suderintos valios dėl bendro veiklos tikslo ir konkretaus susitarimo turinio. Iš pateikto dokumento matyti, kad jis nėra pasirašytas ieškovo, t. y. jį pasirašė tik atsakovai. Be to, dokumente nėra nurodyta jo pasirašymo data, dokumento tekstas surašytas pirmuoju asmeniu, kas, atsižvelgiant į trijų asmenų parašus ir prie jų įrašytas vienodas pastabas ,,susipažinau, sutinku“, neleidžia konkrečiai identifikuoti rašiusio pirmu asmeniu asmens ir apibrėžti susitariančiųjų rato. Lingvistinis šio dokumento teksto aiškinimas (tokios formuluotės kaip ,,bus dedama“, ,,investuosime“, ,,pasižadu“, ,,dalinsime“) taip pat patvirtina atsakovų dėstomą įvykių paaiškinimą, kad tai buvo tam tikras ketinimas, į ateitį nukreiptas planas, o ne konkretus susitarimas dėl esančios padėties.Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo ir atsakovų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimą, kas yra vienas iš jungtinės veiklos sutarties požymių. Nėra įrodymų, kad ieškovas realiai perdavė lėšas ar turtą butams (duomenys neskelbtini), remontuoti, t. y. nėra dokumentų, patvirtinančių jo nurodomo dydžio įnašo realų įmokėjimą (CPK 178, 185straipsniai). Visas įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekstas sprendimą priėmusiam teismui leido pripažinti, kad šalys buvo pažįstamos, bendravo, planavo, tačiau to nepakanka konkrečiai jungtinės veiklos sutarčiai apibrėžti. Taip pat ir ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas el. laiškais neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nes jis patvirtina atsakovo teiginius, kad informacija buvo persiunčiama ieškovui, nors visą butų remonto procesą organizavo atsakovai (rangovai susirašinėja ir informaciją siunčia atsakovui, sąskaitos išrašomos atsakovei, paskola suteikta taip pat atsakovei). Byloje nėra duomenų apie ieškovo atliktus aktyvius veiksmus, prisidedant prie bendros veiklos. Tokio veikimo nepatvirtina ir pateiktas 2016 m. vasario 22 d. įgaliojimas Nr.DA-1481, kuriuo M. K. ĮgaliojoS. S. parduoti butus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 19, 24), nes nėra duomenų, jog ieškovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus pagal šį įgaliojimą (CPK 185 straipsnis).Turint galvoje ilgamečius šalių tarpusavio santykius (kurių neneigia nei ieškovas, nei atsakovas) toks keitimasis informacija yra suprantamas, atsižvelgiantį išreikštus planus įtraukti ir ieškovą (kas matyti iš ieškovo pateikto rašto), tačiau, byloje nesant konkrečių bendros veiklos, įnašų, konkrečių veiksmų vykdant jungtinę veiklą įrodymų, pirmosios instancijos teismas nerado pagrindo konstatuoti buvus sudarytą ir vykdomą jungtinės veiklos sutartį. Sprendimą priėmęs teismas pabrėžė, kad tokio pobūdžio sutarčiai įstatyme įtvirtinta privalomarašytinė sandorio forma, kurios nesilaikant, sutartis tampa negaliojančia (CK 6.969straipsnio 4 dalis), o dokumento, kurį būtų pasirašiusios visos šalys, nėra.

9. Sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog ieškovas ir atsakovai būtų sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, taip pat nėra įrodymų apie ieškovo realiai įmokėtą prašomą priteisti įnašą ar perduotą atitinkamos vertės turtą, nėra duomenų apie realų aktyvų ieškovo dalyvavimą veikloje, baigiant namo statybos darbus (ieškovas pateikiamo dokumento nepasirašė, susirašinėjime iš esmės nedalyvauja (tik yra informuojamas)). Ieškovo pateiktas rašytinis dokumentas ir el. laiškai labiau patvirtina ir atitinka atsakovų dėstomą įvykių vertinimo poziciją. Dėl to pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį.

III. Apeliacinių skundųir atsiliepimų į juos argumentai

10. Apeliantas(ieškovas)prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-24 sprendimą irpatenkinti ieškinį.

11. Apelianto manymu,rašte teigiama, jog į projektą jau yra įdėta 225 000 Eur ir bus dedami bendri (jau esami) 50 000 Eur, priklausantys atsakovui E. K. ir S. S.. Vartojama sąvoka „projektas“, apelianto manymu, reiškia įdėtas lėšas ir tai, kad bus įdėtos priklausančios (ne kurios bus įneštos, o jau priklausančios) dviem asmenims lėšos. Nei atsiliepime, nei triplike atsakovai neneigia fakto, kad būtent atsakovas E. K. rašė nurodytą dokumentą. Faktas, kad ieškovas jo nepasirašė, kai šį dokumentą jam perdavė pats E. K., nepatvirtina, kad S. S. atsisakė jį pasirašyti ir šio dokumento turinys jam nebuvo aiškus ir žinomas. Atsakovės M. K. parašas su prierašu „sutinku“ patvirtina, kad ir atsakovei buvo žinoma, dėl kokios priežasties ir kokiu tikslu šis raštas buvo surašytas. Analogiškai parašas su D. K. prierašu patvirtina, jog ir jam dokumento turinys buvo žinomas ir suprantamas.

12. Apeliantas tvirtina, kad 50 000 Eur - tai pelnas, kurį gavo atsakovas E. K. po buto (duomenys neskelbtini) pardavimo. Susirašinėjimas el.laiškais apie buto (duomenys neskelbtini), pardavimą patvirtina, kad atsakovas ne tik teikė visą informaciją apie pinigų už parduotą butą gavimą į jo sūnaus D. K. sąskaitą, bet ir derino dalies pinigų perdavimą ieškovui. Šis susirašinėjimas ir rašte pažymėtas faktas „Į namo remontą bus dedama 50 000 Eur, kurie priklauso man ir S. S. lygiomis dalimis“ yra, apelianto manymu, pakankamas išvadai, jog pradėjus namų (duomenys neskelbtini) remontą, susirašinėjimu buvo derinami visi su statybomis ir remontu susiję klausimai todėl, kad darbai buvo apmokami ne tik atsakovo, bet ir bendromis su ieškovu lėšomis. Šią aplinkybę, apelianto manymu, patvirtina tiek raštai dėl vizualizacijos objektų, tiek susirašinėjimas, derinant statybų sąmatą, tiek įgaliojimo veikti savininkės M. K. vardu ieškovui išdavimas. Ieškovas nurodo, kad pateiktas susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovas ir atsakovas susirašinėjo dėl kiekvieno atliekamo darbo, nurodydami darbo apimtis ir vertę. Apeliantas įsitikinęs, kad pagal santykių esmę, šalys veikė bendrai vieninteliu tikslu- siekė pelno, investuodami pinigines lėšas irkooperuodami darbą.

Atsiliepimas

13. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir teigia, jog ieškovas turi pareigą įrodyti, kad jis tikrai investavo nurodomus 25 000 Eur. Pateiktas raštelis neįrodo, kad ieškovas investavo 25 000 Eur- jame tik parašyta, kad tai bus padaryta ateityje.

14. Atsakovai nurodo, kad ieškovas 25 000 Eur investicijas kildina išpelno, gauto pardavus butą (duomenys neskelbtini), šią sumą laikydamas asmeninėmis lėšomis. Atsakovas nusprendė ieškovui priklausantį butą (duomenys neskelbtini), padovanoti sūnui D. K., kadangi pačiam atsakovui to buto, kaip gyvenamosios vietos, nereikėjo. Ieškovo minimame raštelyje nei apie minėtą butą, nei apie jo pardavimą, nei apie pajamų, gautų iš pardavimo, paskirstymą neužsimenama. Taip pat atsakovai nurodo, jog jei pasak ieškovo, jis su atsakovu tarėsi dėl investavimo į nekilnojamąjį turtą, jo pardavimo ir pelno pasidalinimo, tokia jungtinės veiklos sutartis turėjo būti notarinės formos, o jos nesilaikymas daro sutartį negaliojančią.

15. Atsakovai paaiškina, kad ieškovas elektroniniame susirašinėjime dalyvavo tik dėl to, kad pinigų už butą mokėjimo metu jis vis dar gyveno tame bute ir turėjo pareigą perduoti raktus, apie ką ir kalbama elektroniniame susirašinėjime. Iš kito elektroninio susirašinėjimo nematyti, kad būtų kalbama apie kažkokį projektą ar pajamų (pelno) už buto pardavimą paskirstymą. Ieškovas buvo užsiminęs atsakovui, kad norėtų prisidėti prie dvibučio namo užbaigimo. Atsakovas jam sakė, kad jei ieškovas prisidės finansiškai savo investicijomis, tokiu būdu gal ir bus galima kalbėti apie bendradarbiavimą, jį tinkamai ir aiškiai įforminus. Būtent todėl ieškovui buvo persiunčiama tam tikra informacija, kol ieškovas dar domėjosi, kas vyksta su jo motinai ar uošvei anksčiau priklausiusiu turtu. Kadangi ieškovas investuoti nenorėjo, tai susitarimai ar sutartys (nei žodžiu, nei raštu, nei kitokia forma) sudaryti nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovoapeliacinis skundas atmestinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo pačiu pagrindukaip ir ieškinys- raštelyje be datos (1 t., e. b. l. 7) esančius žodžius „į namo remontą bus dedama 50 000 Eur, kurie priklauso man ir S. S. lygiomis dalimis“ieškovas aiškina, jog šie žodžiai patvirtina, kad ieškovas investavo 25 000 Eur į bendrą jungtinę veiklą (projektą) ir turi teisę reikalauti juos grąžinti. Apelianto teigimu, ieškovas ir atsakovas E. K. žodžiu susitarė dėl veikimo kartu ir verslo plano, o su ieškiniu pateiktas raštelis- tai jungtinės veiklos planą patvirtinantis raštas.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami šalių jungtinei veiklai pagrįsti, todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti buvus jungtinės veiklos teisinius santykius. Ieškovo pateiktas rašytinis dokumentas, kurį ieškovas įvardija jungtinės veiklos sutartimi ar planu, neįrodo esminės šalių suderintos valios dėl bendro veiklos tikslo ir konkretaus susitarimo turinio (iš pateikto dokumento matyti, kad jis nėra pasirašytas ieškovo, t. y. jį pasirašė tik atsakovai, be to, dokumente nėra nurodyta jo pasirašymo data, o lingvistinis šio dokumento teksto aiškinimas (tokios formuluotės kaip ,,bus dedama“, ,,investuosime“, ,,pasižadu“, ,,dalinsime“) taip pat patvirtina atsakovų dėstomą įvykių paaiškinimą, kad tai buvo ketinimas, į ateitį nukreiptas planas, o ne konkretus susitarimas dėl esančios padėties).

Kadangi šalys nesutarė dėl ieškovo pateikto rašytinio įrodymo- raštelio (1 t., e. b. l. 7) prasmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įrodymą išaiškino pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismasyra pažymėjęs, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ankstesnėje nutarties pastraipoje nurodytą teismų praktiką. Sprendimą priėmęs teismas išsamiai išanalizavo ieškovo pateikto raštelio (1 t., e. b. l. 7) tekstą ir pagrįstai nusprendė, kad dokumente aprašytas tam tikras ketinimas, į ateitį nukreiptas planas, o ne konkretus susitarimas dėl esančios padėties. Ši išvada išsamiai ir teisingai motyvuota pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija sutinka su šia išvada ir jo motyvų nekartoja. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Hellev.Finland, judgmentof 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Kadangi raštelyje (1 t., e. b. l. 7) įrašyta, jog „50 000 Eur, kurie priklauso man ir S. S. lygiomis dalimis“ į namo remontą bus dedama, ieškovas, siekdamas atgauti šių lėšų dalį, privalėjo įrodyti, kad šiuos pinigus sumokėjo atsakovams ar kitaip panaudojo ieškinyje nurodytam tikslui siekti. Pagal bendrąją teismų praktikoje nusistovėjusią įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017-12-28 nutartįcivilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).Šios aplinkybės įrodymų ieškovas nepateikė. Atsakovaiatsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą įtikinamai atrėmė ieškovo argumentus dėl ieškovo pateikto elektroninio susirašinėjimo (1 t., e. b. l. 123- 142) reikšmės, sprendžiant ieškovo lėšų investavimo įrodymų klausimą. Atsakovai paaiškino, kad susirašinėjime dėl buto (duomenys neskelbtini),ieškovasdalyvavo dėl to, kad jis kurį laiką šiame bute gyveno ir su juo buvo derinami raktų perdavimo klausimai. Be to, ieškovas buvo išsakęs norą prisidėti finansiškai, prie namo (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo, todėl, kol šis interesas buvo, jam buvo siunčiama atitinkama informacija. Tačiau apie realias ieškovo investicijas į nurodytą nekilnojamąjį turtą ieškovo pateiktame susirašinėjime nėra duomenų. Ieškovas, remdamasis pateiktu susirašinėjimu, kaip įrodymu, taip pat nenurodė kurios nors konkrečios jo vietos, kuri patvirtintų ieškovui naudingas aplinkybes.

20. Apeliantas taip pat teigia, jog jo prašoma priteisti 25 000 Eur suma yra jam priklausanti suma už buto (duomenys neskelbtini), pardavimą. 2015-12-30 įkeisto turto priėmimo–perdavimo aktu Nr.15/12/30bankrutavusios J. D. TŪB bankroto administratorius perdavė E. K. butą (duomenys neskelbtini) (savininkas S. S.); butą ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (savininkė J. D.) (1 t.,e. b. l. 15, 16). Nurodyta, kad hipotekos kreditoriaus E. K. 1 044 850,47 Eur kreditorinio reikalavimo grąžinimas užtikrintas turto perdavėjo bankrutavusios J. D. TŪB narių S. S. ir J. D. asmeninio turto hipoteka ir nurodytas turtas perduodamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn.Iš šių aplinkybių spręstina, jog minimo buto nuosavybė perėjo atsakovui E. K. nuo 2015-12-30, kokios nors atsakovo turtinės prievolės ieškovui 2015-12-30 įkeisto turto priėmimo- perdavimo aktu nebuvo nustatytos, tad nėra įrodymų,patvirtinančių ieškovo teisę į 25 000 Eur, susijusią su butu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškinyje nurodytu susitarimo dėl jungtinės veiklos sudarymo metu (2016 m. pradžioje) ieškovas turėjo lėšas, kurias tvirtina investavęs į jungtinę veiklą.

Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išanalizuotų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodyto įnašo į jungtinę veiklą įmokėjimą, ieškovo dalyvavimą jungtinėje veikloje ir pačią jungtinę veiklą.

22.Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Byla išspręsta ne ieškovo naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovės M. K. atstovas pateikė įrodymus, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas- 300Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovei M. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 300 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

nutaria:

Atmesti ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams E. K. ir M. K. dėl įnašo priteisimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-24 sprendimą.

Priteisti atsakovei M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas- 300 Eur (tris šimtus eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza