Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-01-05 iki 2019-02-15 kamerų tipo patalpose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas teigia, jog kamerų tipo patalpose buvo šalta, netinkamas apšvietimas, langai buvo išlūžę, nebuvo rankenų, todėl negalėjo jų atsidaryti ir išsivėdinti patalpų. Teigia, jog nebuvo išduodami švarinimo reikmenys.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 22–24, 39, 43–45), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019-01-05 iki 2019-02-15 už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudas 4 kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, patalpos plotas 16,19 kv. m, todėl vienam asmeniui teko 5,4 kv. m gyvenamojo ploto.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas teigia, jog kameroje, kurioje gyveno pareiškėjas, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus (b. l. 30, 31). Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų vėdinimas užtikrinamas kaip ir numatyta Higienos normos HN 134:2015 17 punkte, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi. Pareiškėjo teiginiai, jog jis negalėjo atsidaryti lango ir išsivėdinti patalpų atmestini, kadangi kameroje veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomas vėdinimas atliekamas per langus esant poreikiui. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi į atsakovą dėl galimybės patalpas vėdinti papildomai nėra.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra numatyta Higienos normos HN 134:2015 16 punkte, kuris numato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovė nurodė, jog apšvietimas patalpose atitinka Higienos normų nustatytus reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes jos nedelsiant keičiamos. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose. Esant būtinumui pagal prašymus išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai (b. l. 30, 31).

Atsakovas teigia, jog valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems šias priemones iš sandėlio paima ir išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai (b. l. 33–37). Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrenginius. Patalpų švara turi rūpintis nuteistieji. Atsakovas patvirtina, kad kamerų tipo patalpoms ginčo laikotarpiu buvo išduodamos valymo priemonės (b. l. 38).

Ginčo laikotarpiu sanitarinių įrenginių konstrukcijų ypatumai nebuvo reglamentuoti, todėl skunde nurodyti pažeidimai dėl sanitarinių įrenginių konstrukcijų ypatumų (skylė grindyse) atmestini. Be to, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 10.4 punkte numatyta, jog klozetas gali būti ir tupimas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pareiškėjas teigia, jog buvo sulūžusi ir netvarkinga lova. Duomenų apie tai, jog dėl to būtų teikęs skundą administracijai nėra, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamų lovų atmestini. Be to, atsakovas nurodė, jog kamerų tipo patalpų techninė apžiūra atliekama kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai (b. l. 32). Apžiūros metu nustatyti pažeidimai šalinami nedelsiant.

Pareiškėjas teigia, jog būnant kamerų tipo patalpose dienos metu buvo paimama patalynė. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

Pareiškėjas teigia, jog duše nebuvo užtikrintas privatumas. Atsakovas nurodęs, jog įstaigos kamerų tipo patalpose bendroje dušinėje yra užtikrintas nuteistųjų privatumas, dušai yra atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini.

Pareiškėjas teigia, jog jam buvo tiekiamas šaltas maistas.