Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-2714-1067/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-08-20
Bylos Nr.: e2-2714-1067/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00983-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Visakavičienė
Ieškovas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „AmberCell Solutions“
Advokatai: Marius Tamošiūnas, Karolina Laurynaitė, Mikolina Šoblinskaitė

Kategorijos

1.1.4.3Ieškinio senatis
2.6.2.1Netesybos
2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-2714-1067/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00983-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.6.2.1; 2.6.10.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, Skaistei Jauniškytei,dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AmberCell Solutions“ atstovams advokatui Mariui Tamošiūnui, advokatei Karolinai Laurynaitei, advokato padėjėjai Mikolinai Šoblinskaitei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AmberCell Solutions“ dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AmberCell Solutions“ 10 285 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija/ Pirkėjas/ Ieškovė) ir UAB „AmberCell Solutions“ (toliau – Pardavėjas/ Atsakovė) 2020 m. kovo 23 d. pasirašė viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. S-44 (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 3.1. punktą UAB ,,AmberCell Solution“ įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2020 m. balandžio 22 d. (imtinai), pristatyti prekes – 50 vienetų (toliau – vnt.) dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ,,iHope RS300“ (toliau – Prekės). Prekių pristatymo diena laikoma pirkėjo pasirašymo Prekių priėmimo–perdavimo akto diena. UAB ,,AmberCell Solutions“ Ministerijai pateikė 28 vnt. Prekių priėmimo-perdavimo aktus, kurie pirkėjo pasirašyti 2020 m. birželio 12 d., t. y. 28 vnt. Prekių pristatymas vėlavo 50 dienų (nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. birželio 11 d.). Likę dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ,,iHope RS300“ (22 vienetai) pristatyti rugpjūčio 7 d. (vėlavimas 106 dienos, nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.). Atsižvelgiant į tai, jog Prekės nebuvo pristatytos Sutartyje nustatytu terminu, vadovaujantis Sutarties 6.4 punkto nuostatomis, Ministerija apskaičiavo 0,02 % dydžio delspinigius nuo laiku nepatiektų Prekių kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. 28 vnt. prekių vėlavimas 50 dienų sudaro 5 759,50 Eur (115,19 Eur/ dienai). UAB ,,AmberCell Solutions“ pristačius likusias prekes (22 vnt.), apskaičiuota likusi mokėtina delspinigių suma – 9 594,06 Eur. Bendra priskaičiuota delspinigių suma 15 353,56 Eur. Atsižvelgiant į Sutarties 6.4. punktą, delspinigiai negali viršyti 1 % (vieno procento) bendros Sutarties sumos, t. y. 10 285 Eur, todėl pateiktos sąskaitos faktūros kredituotos 5 068,56 Eur suma. Bendra mokėtina delspinigių suma 10 285 Eur. Ministerija, įgyvendinama viešųjų pirkimų principus bei vadovaudamasi Sutarties 6.4 punkto nuostatomis, apskaičiavo 0,02 % dydžio delspinigius nuo laiku nepatiektų Prekių kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Pardavėjui pateiktos 2 sąskaitos-faktūros: 2020 m. birželio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikta 2020 m. gruodžio 10 d. kreditinė sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo: 1) ieškovės ieškinį atmesti atsakovę atleidus nuo civilinės atsakomybės; 2) Teismui nusprendus neatmesti ieškinio atleidžiant atsakovę nuo civilinės atsakomybės, ieškovės ieškinio reikalavimui dėl delspinigių, priskaičiuotų už 2020 m. rugpjūčio 3 d. (ir visas ankstesnes dienas), taikyti ieškinio senatį ir šioje dalyje (kiek delspinigiai viršija 142,80 Eur sumą) ieškinį atmesti dėl senaties; 3) Teismui netenkinus atsakovės 1-2 prašymo, sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną netesybų (delspinigių) sumą iki dydžio, artimo ieškovės faktiškai patirtam nuostolių dydžiui (t. y. 0 Eur, kadangi jokių realių nuostolių ieškovė nepatyrė); 4) priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ne kartą nurodė ieškovei suprantanti jos poziciją dėl delspinigių, tačiau delspinigių mokėti nesutiko, kadangi Prekės, nors ir su nedideliu vėlavimu, buvo pristatytos, o pats vėlavimas pristatyti Prekes buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių. Atsakovė taip pat kreipėsi į Lietuvos pramonės ir prekybos rūmus dėl force majeure pažymos išdavimo, tačiau pastarieji atsisakė ją išduoti, motyvuodami tuo, kad Lietuvos institucija negali išduoti pažymos dėl Kinijos teritorijoje buvusių force majeure aplinkybių, o būtent to, kad po to, kai atsakovė sudarė Sutartį su ieškove, Kinijos Komercijos prekybos ministerija nustatė įvairių medicinos prekių ir saugos priemonių eksporto ribojimus, nustatant papildomą reikalavimą, kad eksportuojamos prekės turi turėti ne tik atitikties sertifikatą, galiojantį toje rinkoje, į kurią prekės eksportuojamos (Europos Sąjungos atveju - CE sertifikatą ir ženklinimą), bet ir vietinėje Kinijos rinkoje taikomą sertifikatą (CFDA). Kadangi ieškovė Prekes pirko iš Kinijos gamintojo, šie eksporto ribojimai turėjo tiesioginę įtaką Sutarties vykdymui - nors Prekės ir turėjo galiojantį CE sertifikatą, jos neturėjo CFDA sertifikato. Neturėdamos CFDA sertifikato prekės iš Kinijos negalėjo būti eksportuojamos į kitas šalis (įskaitant Lietuvą). Šias aplinkybes, kaip minėta, be kartu su atsiliepimu teikiamų Kinijos valdžios pranešimų, patvirtino ir Lietuvos ambasada Kinijos Respublikoje savo rašte. Atsakovas negalėjo nei kontroliuoti, nei numatyti, nei užkirsti kelio Kinijos pritaikytiems eksporto apribojimams, kurie buvo pritaikyti jau po Sutarties sudarymo. Šių Kinijos apribojimų įtakos nepavyko išvengti net pasitelkus Lietuvos valdžios institucijas, kurios neabejotinai įdėjo didžiules pastangas bandant padėti tiekėjams vykdyti sutartis siekiant įsigyti COVID-19 valdymui skirtų priemonių. Mano, kad neturėtų kilti diskusijų ir dėl to, kad apribojimai, kurių nepavyksta įveikti net Lietuvos valdžios institucijoms, neabejotinai traktuotini kaip aplinkybė, kurios negali kontroliuoti privatus verslas. Pažymi, kad nurodytos priežastys sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės už nežymų vėlavimą pristatyti Prekes delspinigių forma dėl force majeure net ir nesant force majeure aplinkybes liudijančios pažymos. Teismui nusprendus, kad pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės taikymo nėra, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turi būti atmestinas kaip pareikštas praleidus sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog ieškinio senaties terminas delspinigiams įprastai prasideda konkrečią dieną, kuomet prievolė pradelsta vykdyti (dar nėra įvykdyta) ir sueina tuo atveju, jei ieškovas nesikreipia į teismą per 6 mėnesius nuo šios atitinkamos dienos. Kadangi ieškovės ieškinys dėl netesybų (delspinigių) teismui EPP duomenimis buvo pateiktas tik 2021 m. vasario 5 d. (priimtas vasario 8 d.), akivaizdu, kad ieškovės ieškinys visiškai ar bent didžiąja dalimi yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminus ir todėl atmestinas. Vadovaujantis faktine Prekių pristatymo į ligonines data (paskutinės Prekės pristatytos 2020 m. liepos 30 d.), pripažintina, kad ieškinio senaties terminas delspinigiams, priskaičiuotiems už paskutiniąją atsakovo vėlavimo dieną (2020 m. liepos 29 d.) suėjo dar 2021 m. sausio 30 d., kuri yra šeštadienis, todėl ieškinys dėl delspinigių už šią dieną galėjo būti pareikštas ne vėliau kaip 2021 m. vasario 1 d. Suprantama, kad ieškinio senaties už ankstesnėmis dienomis priskaičiuotus delspinigius (2020 m. liepos 28 d. ir anksčiau) baigėsi dar anksčiau, nei minėta 2021 m. vasario 1 d. Iš to seka, kad, vadovaujantis faktinio Prekių pristatymo į ligonines data, ieškinys yra atmestinas visa apimtimi, kaip pareikštas 4 ir daugiau dienų praleidus ieškinio senaties terminą. Formaliai remiantis ne faktine Prekių pristatymo data, o formaliu Sutarties 3.1 punkto kriterijumi, kad Prekės laikomos pristatytomis kai ant akto pasirašo ieškovė, t. y. tokiu ieškovei palankiausiu atveju, pateikusi ieškinį 2021 m. vasario 5 d., ieškovė yra nepraleidusi ieškinio senaties termino tik delspinigiams, priskaičiuotiems už 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir rugpjūčio 5 d. (t. y. viso 2 d.). Delspinigių suma, priskaičiuota už minėtas 2 dienas, sudaro tik 142,8 Eur. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, maksimali delspinigių suma, kuri gali būti priteisiama ieškovei, yra 142,8 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip pateiktas praleidus ieškinio senatį. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės taikymo nėra, atsakovė prašo priteistiną delspinigių sumą sumažinti įvertinus tai, jog nei ieškovė, nei gydymo įstaigos nepatyrė jokių realių nepatogumų dėl vėlavimo pristatyti Prekes; vėlavimą įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nulėmė objektyvios priežastys, o ne sąmoningas ir piktybiškas atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas; atsakovė, vėluodama įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, informavo apie tai ieškovę, bendradarbiavo su ja, dėjo visas nuo atsakovės priklausančias pastangas, taip pat prisiėmė papildomus kaštus, siekiant, kad Prekės kuo greičiau pasiektų Lietuvą; ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl nežymaus vėlavimo pristatyti Prekes pagal Sutartį, todėl visos netesybų sumos priteisimas neatitiktų netesybų paskirties ir funkcijų. Ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo grindžiamas vien formaliomis priežastimis ir ieškovė netesybų dydžio nepagrindė jokiais savo patirtais nuostoliais, veiklos suvaržymais ar kitais nepatogumais, kurių finansinė vertė atitiktų priskaičiuotų netesybų dydį, net ir teismui nustačius, kad yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, ieškovei priteistinas delspinigių dydis turėtų būti reikšmingai sumažinamas iki dydžio, artimo realiems nuostoliams, kaip kad nurodoma kasacinio teismo praktikoje.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog nemato galimybių šalims pasiekti taikų susitarimą. Nurodė, jog už Prekes apmokama VšĮ Centrinės projekto valdymo agentūros (toliau – CPVA) administruojamo projekto, finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų, lėšomis. CPVA tikrina sutarčių vykdymą ir nereikalaujant Sutartimi numatytų delspinigių būtų fiksuojami pažeidimai. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, teikė teismui prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o šio prašymo netenkinus, bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant. Prašyme pažymėjo, jog ministerija, siekdama geranoriškai spręsti klausimą, informavo atsakovę, kad delspinigiai nebūtų skaičiuojami, jeigu būtų nustatytos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės pateikiant kompetentingos valdžios institucijos išduotą force majeure aplinkybes liudijančią pažymą. Šios pažymos ieškovė iki šiol nėra gavusi, tokia pažyma nėra pateikta ir teismui. Tarp ministerijos ir atsakovės vyko susirašinėjimas dėl priskaičiuotų delspinigių, atsakovė ginčijo delspinigių skaičiavimą motyvuodama, kad prekių pristatymas vėlavo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Ministerija nesutiko su atsakovės pozicija, kadangi nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių. Sutarties sudarymo metu (2020 m. kovo 23 d.) atsakovei buvo žinoma situacija Lietuvoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvoje karantinas paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val.) ir pasaulyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemijos ir taip pat situacija rinkoje dėl padidėjusio DPV aparatų poreikio pasaulyje ir galimų prekių pristatymo sutrikimų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad atsakovė yra patyrusi medicininės įrangos tiekėja, žinojo COVID-19 epidemijos metu kylančias rizikas, ir logiškai įvertino terminus. Atsakovė sutartį su Kinijos tiekėja, iš kurios užsakė Prekes pasirašė tą pačią dieną kai buvo sudaryta sutartis su ieškove, nebuvo delsiama, tačiau būtent kitos valstybės, t .y. Kinijos, veiksmai taikant siurprizinius ribojimus praėjus vos savaitei nuo Sutarties pasirašymo lėmė Sutarties įvykdymo vėlavimą. Nepaisant sunkumų atsakovė Sutartį įvykdė kiek įmanoma trumpesniais terminais, kurie tokioje įtemptoje situacijoje tik buvo įmanomi. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės ryšių ir didelių pastangų dėka, patiriant didesnes išlaidas greitesniam prekių atgabenimui, atsakovei pavyko įvykdyti sutartį, kai tuo tarpu pati Ministerija tiesiogiai užsakydama analogiškas prekes iš gamintojo, už kurias turėjo apmokėti prieš teikiant užsakymą, deguonies aparatų negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. kovo 23 d. pasirašė viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 vienetų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų iHope RS300“ pirkimo - pardavimo, pristatymo, sumontavimo, instaliavimo ir personalo apmokymo. Pagal Sutarties 3.1. punktą atsakovė įsipareigojo pristatyti Prekes per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2020 m. balandžio 23 d. Prekių pristatymo data yra ieškovės pasirašymo Prekių perdavimo-priėmimo akte data. Pagal Sutarties 6.4. punktą jei atsakovė nepristato prekių nustatytu terminu, ieškovė turi teisę, be oficialaus įspėjimo pradėti skaičiuoti 0,02 % dydžio delspinigius nuo laiku nepateiktų Prekių kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną, delspinigiai negali viršyti 1 % bendros Sutarties kainos. Ieškovei raštu pareikalavus, atsakovė privalo sumokėti ieškovei iki Prekės pristatymo arba Sutarties nutraukimo apskaičiuotus delspinigius. Pagal Sutarties 2.1. punktą pradinė (maksimali) Sutarties vertė su PVM 1 028 500 Eur (bendra Sutarties kaina). Iš Prekių priėmimo-perdavimo aktų nustatyta, kad 29 vienetai Prekių pristatyta į ligonines laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. birželio 12 d. Vadovaujantis Sutarties 3.1 punktu 29 vienetų Prekių pristatymo procesas visiškai užbaigtas 2020 m. birželio 12 d., ieškovei pasirašius Prekių perdavimo - priėmimo aktuose. 21 vienetas Prekių pristatyta į ligonines laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. liepos 30 d. Byloje pateikti 21 vienetas Prekių priėmimo perdavimo aktų, be ieškovės suderinimo, ieškovei ieškinyje nurodant, jog Prekių pristatymo procesas visiškai užbaigtas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 6.4 punkto nuostatomis, apskaičiavo 0,02 % dydžio delspinigius nuo laiku nepateiktų Prekių kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Atsakovei ieškovė pateikė 2020 m. birželio 29 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. birželio 11 d. (50 dienų) paskaičiuotai 5759,50 Eur delspinigių sumai. Atsakovei ieškovė pateikė 2020 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. (106 dienos) paskaičiuotai 9594,06 Eur delspinigių sumai. Taip pat pateikė 2020 m. gruodžio 10 d. kreditinę sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią delspinigius sumažino 5068,56 Eur suma, atsižvelgiant į Sutarties 6.4 punkto nuostatas, jog delspinigiai negali viršyti 1 % bendros Sutarties kainos, t. y. negali viršyti 10 285 Eur.

Nustatyta, ir šalys neginčijo aplinkybių, jog Sutartis yra įvykdyta, atsakovė Prekes pristatė vėliau nei buvo numatyta Sutartimi, ieškovė jas priėmė ir už Prekes atsiskaitė. Byloje pateikti įrodymai, jog tarp ieškovės ir atsakovės iki kreipimosi į teismą vyko susirašinėjimas dėl priskaičiuotų delspinigių už prekių pristatymą po sutarto termino. Atsakovė ginčijo delspinigių skaičiavimą, motyvuodama, kad prekių pristatymas vėlavo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Ieškovė 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. 10-4951 informavo atsakovę, kad delspinigiai nebūtų skaičiuojami, jeigu būtų nustatytos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės pateikiant kompetentingos valdžios institucijos išduotą nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančią pažymą. 2020 m. gruodžio 17 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad kreipėsi į Lietuvos pramonės ir prekybos rūmus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) pažymos išdavimo, tačiau pastarieji atsisakė ją išduoti, motyvuodami tuo, kad Lietuvos institucija negali išduoti pažymos dėl Kinijos teritorijoje buvusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Sutarties 7.1. punktas numato, jog force majeure sąlygos taikomos vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintomis „Atleidimo nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis“ taisyklėmis.

Dėl atsakovės civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimo.

Byloje yra kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, ieškovei prašant priteisti iš atsakovės sutartyje aptartus iš anksto numatytus nuostolius už praleistą terminą pristatyti prekes pagal pirkimo sutartį. Atsakovė neginčija, kad Prekės buvo pristatytos su nežymiu vėlavimu, tačiau laikosi pozicijos, kad turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės mokėti ieškovei delspinigius, kadangi vėlavimas pristatyti Prekes buvo nulemtas objektyvių priežasčių, o būtent to, kad po to, kai atsakovė sudarė Sutartį su ieškove, Kinijos Komercijos prekybos ministerija nustatė įvairių medicinos prekių ir saugos priemonių eksporto ribojimus, nustatant papildomą reikalavimą, kad eksportuojamos prekės turi turėti ne tik atitikties sertifikatą, galiojantį toje rinkoje, į kurią prekės eksportuojamos, bet ir vietinėje Kinijos rinkoje taikomą sertifikatą. Kadangi ieškovas Prekes pirko iš Kinijos gamintojo, šie eksporto ribojimai turėjo tiesioginę įtaką Sutarties vykdymui - nors Prekės ir turėjo galiojantį CE sertifikatą, jos neturėjo CFDA sertifikato. Neturėdamos CFDA sertifikato prekės iš Kinijos negalėjo būti eksportuojamos į kitas šalis (įskaitant Lietuvą). Tuo remiantis atsakovė mano, kad nagrinėjamu atveju ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, t. y. dėl nenugalimos jėgos bei Kinijos valstybės veiksmų. Ieškovės teigimu, atsakovė buvo informuota, kad delspinigiai nebūtų skaičiuojami, jeigu būtų nustatytos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės pateikiant kompetentingos valdžios institucijos išduotą force majeure aplinkybes liudijančią pažymą. Ši pažyma nei ieškovei, nei teismui nebuvo pateikta, todėl mano, jog nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės mokėti delspinigius.

Byloje pateikti atsakovės rašytiniai paaiškinimai bei įrodymai patvirtina, jog po to kai ginčo šalys sudarė Sutartį, atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2020 m. kovo 23 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį su Prekių gamybos įmone Kinijoje Resvent Medical Technology Co. Ltd (toliau - Resvent) pagal kurią Resvent įsipareigojo parduoti 50 vienetų Prekių (dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų iHope RS300) atsakovei ir jas pristatyti iki 2020 m. balandžio 20 d. į Klaipėdos jūrų uostą, o atsakovė įsipareigojo šias prekes priimti ir sumokėti jų kainą. Jau po sutarties su Resvent pasirašymo, 2020 m. kovo 31 d. Kinijos Komercijos prekybos ministerijos sprendimu buvo nustatyti įvairių medicinos prekių ir saugos priemonių eksporto ribojimai, nustatant papildomą reikalavimą, kad eksportuojamos prekės turi turėti ne tik atitikties sertifikatą, galiojantį toje rinkoje, į kurią prekės eksportuojamos (Europos Sąjungos atveju - CE sertifikatą ir ženklinimą), bet ir vietinėje Kinijos rinkoje taikomą sertifikatą (CFDA). Atsakovės teigimu, daugelis Kinijos gamintojų vietinio Kinijos CFDA sertifikato neturi, nes jų veikla yra orientuota į gaminamų prekių eksportą į JAV ir Europą. Šie nauji (siurpriziniai) Kinijos valdžios institucijos reikalavimai, kurie negaliojo Sutarties sudarymo metu, nes buvo priimti po jos sudarymo, apsunkino atsakovės prievolių vykdymą pagal Sutartį - nuo 2020 m. balandžio 1 d. įsigalioję Kinijos Komercijos prekybos ministerijos sprendimu nustatyti papildomi Prekių sertifikavimo reikalavimai sąlygojo tai, kad Kinijos gamintojas Resvent, gaminantis Prekes, neturėdamas CFDA sertifikato, negalėjo numatytu laiku išsiųsti atsakovui Prekių, kurioms buvo suteiktas CE sertifikatas.

Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. Vadovaujantis CK 6.212 straipsnio 1 dalimi, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Taigi, aplinkybės, kad rinkoje gali nebūti prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, arba kontrahentai gali pažeisti sutartį, pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis ir įmonė (verslininkas), sudarydamas sutartį, prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012)

Teismas pažymi, kad nurodytos teisės normos, nustatančios atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus, taikytinos asmens, kuris tokias aplinkybes patyrė, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija nuo aptartos skiriasi tuo, kad tokias aplinkybes patyrė ne tiesiogiai atsakovė, tačiau sutarčiai įvykdyti atsakovės pasitelktas trečiasis asmuo - prekių gamintojas Resvent. Situacijas, kai asmuo pasitelkia trečiuosius asmenis savo sutarčiai vykdyti, reglamentuoja CK 6.38 bei 6.257 straipsniai. Pagal CK 6.38 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. CK 6.257 straipsnis nustato, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Taigi, nurodytose teisės normose įtvirtinta asmens, pasitelkusio trečiuosius asmenis prievolei vykdyti, atsakomybė už trečiųjų asmenų veiksmus, kaip už savo.

Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.38 straipsnio 4 dalies, 6.212 straipsnio 1 dalies ir 6.257 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių. Todėl nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei aptarta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad atitinkamos prievolės skolininkui neįvykdo šio pasitelktas trečiasis asmuo, nepriklausomai nuo trečiojo asmens prievolės neįvykdymo priežasčių (įskaitant nenugalimos jėgos aplinkybes, valstybės veiksmus), šios aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurios atleidžia skolininką nuo civilinės atsakomybės taikymo kreditoriaus atžvilgiu. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė ginasi nuo ieškinio reikalavimo taikyti jai civilinę atsakomybę vien aplinkybėmis (nenugalima jėga, valstybės veiksmai), kurios sukliudė trečiajam asmeniui Resvent pristatyti atsakovei užsakytas prekes, skirtas Sutarčiai su ieškove vykdyti, t. y. remiasi vien aplinkybėmis, dėl kurių savo prievolės atsakovės naudai neįvykdė laiku trečiasis asmuo, ir šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, sprendžiant ieškovę ir atsakovę siejusios prievolės vykdymo klausimą, pripažintina, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, šalinančių jos civilinę atsakomybę dėl Sutarties neįvykdymo laiku ir dėl to paskaičiuotų delspinigių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Atsakovei neįrodžius jos civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių ir byloje nesant ginčo dėl atsakovės atlikto prievolės pažeidimo, nepristačius Prekių per sutartyje nurodytą terminą, pripažintina, kad atsakovė, praleisdama Sutarties įvykdymo terminą, atliko Sutarties pažeidimą, už kurį jai taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 285 Eur netesybų, paskaičiuotų už terminą, kurį atsakovė pavėlavo pristatyti Prekes pagal Sutartį. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas. Ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Teisė reikalauti delspinigių atsiranda nuo to momento, kai skolininkas praleidžia terminą atsiskaityti. Kol sutartis yra neįvykdyta (neatlikti darbai, neatsiskaityta ir pan.), tol yra pagrindas skaičiuoti delspinigius. Jie skaičiuojami už tą laiką, kol buvo vėluota įvykdyti darbus ar atlikti apmokėjimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kai sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdomi, t. y. užbaigiami darbai ar atliekamas apmokėjimas, tuomet pasibaigia delspinigių skaičiavimas, tačiau teisė jų reikalauti teisme išlieka dar 6 mėnesius. Tais atvejais, kai sutartiniai įsipareigojimai per 6 mėnesius nėra įvykdomi, reikalauti atlyginti delspinigius galima tik už 6 paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-600-180/2015).

Ieškovė reikalauja priteisti delspinigius, paskaičiuotus 2 etapais pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Pagal Sutartį atsakovė Prekes turėjo pristatyti vėliausiai 2020 m. balandžio 22 d. (imtinai), todėl šios prievolės atsakovei neįvykdžius laiku, ieškovė nuo 2020 m. balandžio 23 d. pradėjo skaičiuoti Sutartimi numatytus delspinigius.

Atsakovei įvykdžius dalį įsipareigojimo pagal Sutartį ir 2020 m. birželio 12 d. pristačius 29 vienetus prekių vėluojant 50 dienų nei šalys buvo nusimatę Sutartyje, ieškovė paskaičiavo 5 759,50 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. birželio 11 d. Pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė pristatė 28, o ne 29 vienetus prekių. Tikslų Prekių vienetų skaičių patvirtina byloje pateikti Prekių priėmimo ir perdavimo aktai. Nuo 28 vienetų kiekio ieškovė klaidingai apskaičiavo delspinigių dydį, tačiau nepaisant suklydimo, ieškinys dėl šių delspinigių taikant sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą turėjo būti pareikštas iki 2020 m. gruodžio 12 d.

Atsakovei įvykdžius likusią dalį įsipareigojimo pagal Sutartį ir pagal ieškovės duomenis 2020 m. rugpjūčio 7 d. pristačius 22 vienetus prekių vėluojant 106 dienas nei šalys buvo nusimatę Sutartyje, ieškovė paskaičiavo 9 594,06 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. Pažymėtina, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, jog antru etapu buvo pristatyti 21, o ne 22 vienetai prekių, nuo 22 vienetų kiekio sąskaitoje-faktūroje klaidingai apskaičiuoti delspinigiai. Be to byloje nėra pateikta įrodymų, jog Prekių priėmimo-perdavimo akto diena yra 2020 m. rugpjūčio 7 d. kaip ieškinyje nurodo ieškovė. Nesant duomenų, kada ieškovė patvirtino 2020 m. liepos 28-30 dienomis pasirašytus su ligoninių atstovais Prekių priėmimo-perdavimo aktus, ieškovei pasirinkus teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvauti bei ieškovei prašant remtis vien byloje esančiais rašytiniais įrodymais neteikiant paaiškinimų dėl bylos aplinkybių bei konkrečiai dėl aplinkybių kodėl ieškovė laikosi pozicijos, jog visos Prekės baigtos pristatyti ir Sutartis įvykdyta 2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. savaite vėliau nei buvo faktiškai pristatytos visos Prekės, teismas vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus konstatuoja, jog atsakovė savo įsipareigojimus pilnai pagal Sutartį įvykdė 2020 m. liepos 30 d., kada buvo pasirašytas paskutinių 6 vienetų Prekių priėmimo – perdavimo aktas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tokiu atveju delspinigiai už vėlavimą įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus galėjo būti skaičiuojami iki 2020 m. liepos 29 d. Tuo remiantis ieškinys dėl delspinigių priteisimo už vėlavimą pristatyti likusius 21 vienetą deguonies aparatų turėjo būti pareikštas iki 2021 m. sausio 30 d.

Ieškovės ieškinys dėl visos sumos delspinigių priteisimo teisme užregistruotas 2021 m. vasario 8 d. (įkeltas į EPP sistemą 2021 m. vasario 5 d. po teismo darbo valandų). Taigi, reikalavimams dėl visų minėtų delspinigių pagal abi atsakovei pateiktas sąskaitas-faktūras pareikšti ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo pagrįstą lūkestį manyti, jog atsakovė sumokės delspinigius. Byloje esantys įrodymai, proceso šalių susirašinėjimas raštais iki kreipimosi į teismą patvirtina, jog į visus be išimčių ieškovės raštus atsakovei, kuriuose ieškovė prašydavo sumokėti paskaičiuotus delspinigius, atsakovė atsakydama nurodydavo, jog su paskaičiuotais delspinigiais nesutinka. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog atsakovė pripažino paskaičiuotus delspinigius. Pažymėtina, jog ir 2021 m. sausio 27 d. atsakovės rašte ieškovei „Dėl 2020 m. kovo 23 d. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-44 vykdymo ir delspinigių skaičiavimo“ atsakovė siekdama bendradarbiauti siūlė ieškovei sumokėti 1000 Eur sumą, tačiau pažymėjo, jog toks siūlymas nėra ir negali būti traktuojamas kaip prievolės mokėti delspinigius pripažinimas. Atsakovė ir šiuo, kaip ir ankstesniais raštais nurodė, jog su ieškovės reikalavimais dėl delspinigių mokėjimo nesutinka ir mano, jog delspinigių skaičiavimui nėra pagrindo. Tuo tarpu ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė savo pozicijos dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, neteikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ar neįrodinėjo ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančio susirašinėjimo iki bylos iškėlimo teisme tarp ginčo šalių matyti, jog atsakovė nuo pat pirmos sąskaitos-faktūros su paskaičiuotais delspinigiais gavimo, su jais nesutiko, siekė pagrįsti force majeure aplinkybes, o ieškovė toleravo tokį atsakovės bendravimą raštais, siekimą bendradarbiauti, aiškintis situaciją ir pasirinko pasyvų savo pažeistų teisių gynimą į teismą kreipiantis tik 2020 m. vasario 5 d. Vertintina ir tai, jog Ministerijoje dirba, teisinius ginčo klausimus sprendžia aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys valstybės tarnautojai, todėl ieškovei turėjo būti žinomos ieškinio senaties praleidimo pasekmės.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas nenustatė priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu ginčo atveju ieškovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės, neprašė atnaujinti ir neįrodinėjo praleisto termino priežasčių ir teismui taip pat nenustačius pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovės ieškinys atmestinas.

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovė nurodo, jog šioje byloje už advokato teisines paslaugas patyrė 1922,21 Eur dydžio išlaidas. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovės 1646,81 Eur patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti. Priteisti patirtas 97,53 Eur išlaidas už prašymo dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo parengimą ir 177,87 Eur išlaidas už pasiūlymo ieškovei dėl taikos sutarties parengimą teismas neturi pagrindo, nes tokie procesiniai dokumentai nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo teikiami. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 1646,81 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1646,81 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AmberCell Solutions“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė