Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-09-30 · Civilinė byla Nr. 2S-697-357/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
2S-697-357/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03553-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
V. L.
Suinteresuotas asmuo
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-697-357/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03553-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. T.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. L. kreipėsi į antstolį su skundu, nurodydama, kad 2020-05-08 ir 2020-05-18 pateikė prašymus dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo. Antstolis pareiškėjos prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo atmetė. Pareiškėja prašė panaikinti 2020-05-29 antstolio patvarkymą ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ji įpareigota pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį iš V. T. priklausančio sklypo, negali būti įvykdytas, nes nurodyti statiniai nėra registruoti valstybės įmonėje Registrų centras. Pagal statybą leidžiančius dokumentus statinių statytojas ir savininkas yra R. L., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą priėmė pareiškėja, tačiau statiniams paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, dėl to ji šių statinių griauti negali. Po R. L. mirties įpėdiniai yra taip pat ir jo vaikai, kurie gali paveldėti turtą pagal įstatymą. Notarė išdavė liudijimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo statinius, bet valstybės įmonė Registrų centras atsisakė registruoti ginčo pastatą, nes žemės sklypui uždėtas areštas. Mano, kad iškilus klausimams vykdymo procese antstolis turi kreiptis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Nesant galimybės įvykdyti sprendimo prašo stabdyti vykdymo veiksmus kitose vykdomosiose bylose, kuriose išieškomos baudos dėl minimo teismo sprendimo nevykdymo. 2020-07-14 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėsto žemės sklypo įsigijimo ir žemės sklypo planų sudarymo aplinkybes. Nurodė, kad neprivalo griauti 25 metus stovinčių statinių, esančių jos žemėje.

2. Antstolis A. L. 2020 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2020-06-29 buvo gautas pareiškėjos skundas dėl 2020-05-29 patvarkymo netenkinti prašymų ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymas išnagrinėtas, informuojant pareiškėją, kad teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjai ne kartą nurodyta, kad 1995-06-02 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jau yra įvykdytas, kadangi 1996-03-11 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. L. buvo atstatyta teisė į 0,2752 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja 2004-11-04 paveldėjo kartu su jame esančiais statiniais. Teigia, kad pareiškėjos skunde nėra nei vieno atvejo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 – 627 straipsniuose, įpareigojančio antstolį arba suteikiančio teisę antstoliui stabdyti vykdomąją bylą. Nurodo, kad teismo procesinis sprendimas vykdomojoje byloje yra aiškus, todėl nėra pagrindo kreiptis į teismą CPK 589 straipsnyje numatytais pagrindais.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. V. T. iš esmės palaikė antstolio patvarkymą netenkinti pareiškėjos prašymų dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Prašė skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos skiriant jam, kaip nukentėjusiai šaliai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo.

5. Teismas nurodė, kad, iš pareiškėjos skundo turinio nustatyta, kad ji siekia, jog būtų sustabdyti vykdymo veiksmai, nes mano, kad 1995-06-02 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdytas bei yra pateikusi skundą Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui. Teismas sutiko su antstolio pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad 1995-06-02 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytas. Pažymėjo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir jos skundas buvo priimtas. Nurodė, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus tik kai yra CPK 626 arba 627 straipsniuose įtvirtinti pagrindai, įstatymas nesuteikia antstoliui teisės pačiam nuspręsti, kad yra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus kitais nei CPK 626 – 627 straipsniuose nustatytais pagrindais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog yra pagrindas vykdomosios bylos sustabdymui, t. y., jog egzistuoja CPK 626 ar CPK 627 straipsniuose nurodyta bent viena priežastis (CPK 178, 626, 627 straipsniai). Todėl teismas sutiko su antstolio teiginiu, kad iš esmės vykdomojoje byloje jokių fakultatyvių bei privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų nėra.

6. Teismas nustatė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016, kuriuo skolininkė įpareigota savo lėšomis pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį – iš V. T. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiol neįvykdytas. Nurodė, kad skolininkė V. L. nenurodė svarbių priežasčių, kurios galėtų pateisinti įsiteisėjusio sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto nevykdymą jau keletą metų, t. y. nuo 2016 m. Skolininkė teigia, kad ji galbūt siekia pakeisti žemės sklypų ribas, tikisi atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016, tačiau, teismas atkreipė dėmesį, kad V. L. ieškinys Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 29 d. sprendimu dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmestas (civilinė byla Nr. 2-385-1029/2017), duomenų apie tai, kad žemės sklypų ribos yra pakeistos ir šie pakeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, byloje taip pat nėra. Taigi, teismas konstatavo, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, yra įsiteisėjęs, terminai – nugriauti statinius – suėję, todėl teismo sprendimas turi būti įvykdytas (CPK 18 straipsnis). Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, jog statiniai jai nepriklauso, nes sutuoktinio įpėdiniai (pareiškėjos vaikai) galimai nepaveldėjo neįteisintų/neįregistruotų statinių, todėl ji negali nugriauti svetimo turto, yra nepagrįsti. Teismas akcentavo, jog pareiškėja pateikė duomenis, kad Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į R. L. turtą išduotas dar 2004-11-04, t. y. beveik prieš 16 metų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja V. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį ir pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Visuose dokumentuose malkinė vis dar yra statytojo R. L. vardu registruota. R. L. statybos atitinka išduotus 1995 m. statybinius leidimus. Tuo pačiu sudarytoje statinių išdėstymo schemoje matyti, kad statiniai stovi savo žemėje 2018-07-29 d. 1995 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje NR. (duomenys neskelbtini) buvo atkurta ir jos vyrui R. L. turėta motinos žemė, įsigyta 1934 m.

7.2. Teismas neišsprendė susiklosčiusios situacijos, netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

8. Antstolis A. L. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas nutarties motyvuose išsamiai pasisakė visais skundo klausimais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų.

8.2. Pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog yra pagrindas vykdomosios bylos sustabdymui.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas dar 2020-06-05 sprendimu Nr. KT101-A-S95/2020 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).?

Šalies argumentai

8.4. Pareiškėjos skundas yra grindžiamas išimtinai jos subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir yra niekaip nepagrįstas. Pareiškėjos skundo argumentai ir keliamos prielaidos yra prieštaraujantys elementariai logikai, todėl antstolis nepasisakys dėl šių atskirajame skunde minimų neesminių faktų ir aplinkybių, kadangi tai nėra susiję su vykdomosios bylos vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van deHurk v. theNetherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių atskirojo skundo argumentų.

11. Teismas pažymi, kad pareiškėja į bylą po atskirojo skundo pateikimo, taip pat papildomai pateikė 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipimąsi su priedu, 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymą su priedu, 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą. Juose minimos aplinkybės dėl dokumentų klastojimo, prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių papildomų aplinkybių nagrinėdamas skundą nepasisako, kadangi apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teisme nustatytų faktinių aplinkybių.

12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

13. Byloje pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-01-19 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą dėl 2016-06-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 dėl įpareigojimo savo sąskaita ir jėgomis per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai nuosavybes teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį iš ieškovui V. T. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis 2017-01-25 priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti įsiteisėjusį Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo atsakovę V. L. savo sąskaita ir jėgomis per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį - iš ieškovui V. T. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis patvarkymas skolininkei įteiktas (vykd. b. 1 t., b. 1. 3 - 4, 5 - 6, 8). Antstolis 2020-05-29 patvarkymu netenkino prašymų ir atsakė į pareiškėjos 2020-05-08 ir 2020-05-18 prašymus stabdyti vykdomąją bylą. Nurodė, kad nėra pagrindų vykdomosios bylos sustabdymui. Pareiškėja 2020-06-29 pakartotinai kreipėsi prašymu stabdyti vykdomąją bylą ir panaikinti 2020-05-29 patvarkymą netenkinti prašymų, bei sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2020-07-07 patvarkymu netenkino skundo, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti teismui.

14. Pažymėtina, kad CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta teismo teisė stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vykdomoji byla turi būti stabdoma tik egzistuojant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui (CPK 626, 627 straipsniai).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

16. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

17. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo šias aplinkybes: 1) pareiškėja siekia, jog būtų sustabdyti vykdymo veiksmai, nes mano, kad 1995-06-02 sprendimas Nr. 2-465/95 nėra įvykdytas bei yra pateikusi skundą Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui, tačiau nustatyta, kad 1995-06-02 sprendimas Nr. 2-465/95 įvykdytas, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė pareiškėjos skundą; 2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016, kuriuo skolininkė įpareigota savo lėšomis pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį – iš V. T. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiol neįvykdytas, o skolininkė V. L. nenurodė svarbių priežasčių, kurios galėtų pateisinti įsiteisėjusio sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto nevykdymą nuo 2016 m.; 3) skolininkė teigia, kad ji galbūt siekia pakeisti žemės sklypų ribas, tikisi atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016, tačiau V. L. ieškinys Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 29 d. sprendimu dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmestas (civilinė byla Nr. 2-385-1029/2017), duomenų apie tai, kad žemės sklypų ribos yra pakeistos ir šie pakeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, byloje nėra.

18. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, yra įsiteisėjęs, terminai – nugriauti statinius – suėję, todėl teismo sprendimas turi būti įvykdytas (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nei privalomojo, nei fakultatyvinio vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Be to atskirajame skunde bei papildomuose rašytiniuose dokumentuose apeliantės dėstomi argumentai, susiję su dokumentų klastojimu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir neturi įtakos antstolio veiksmų teisėtumui, kadangi antstolis neturi teisės tikrinti vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje išimtinai sprendžiamas klausimas dėl antstolio atliekamų veiksmų teisėtumo. Pareiškėja taip pat skunde nurodo, kad statiniai jai nepriklauso, nes sutuoktinio įpėdiniai (pareiškėjos vaikai) galimai nepaveldėjo neįteisintų/neįregistruotų statinių, todėl ji negali nugriauti svetimo turto. Pirmosios instancijos teisingai įvertino, kad pareiškėjos pateikti duomenys įrodo, jog Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į R. L. turtą išduotas dar 2004-11-04, t. y. beveik prieš 16 metų, todėl pareiškėjos argumentas yra nepagristas. Šiuo metu galioja Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 ir nėra duomenų, kad minėtas teismo sprendimas pakeistas ar panaikintas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog netenkinus prašymo panaikinti 2020-05-29 antstolio patvarkymą, pareiškėjos skunde pateiktas prašymas stabdyti vykdymo veiksmus kitose jos atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose, nesprendžiamas.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria.

20. Nurodytų argumentų pagrindų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstoliui nebuvo pagrindo stabdyti vykdomąją bylą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir antstolės veiksmų neteisėtumą.

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė