- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-432-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00243-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., A. L.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Tumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. R., atstovaujamos advokato Irmanto Tumo, atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-3949-477/2023 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims V. R. ir A. L. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą paimti vaiką K. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo motinos V. R. ir tėvo A. L.. Nurodė, kad pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį K. R. iš motinos yra tai, kad vaiko motina V. R. nesirūpina vaiku dėl sistemingo piktnaudžiavimo alkoholiu, negeba užtikrinti mažam vaikui saugių gyvenimo sąlygų. Vaiko laikinoji priežiūra nepadėjo motinai išspręsti alkoholio vartojimo problemų ir pašalinti ar sumažinti neigiamų tokio elgesio padarinių, todėl laikinoji priežiūra buvo nutraukta, o vaikas laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) centre. Pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį K. R. iš tėvo yra tai, kad A. L. yra nusišalinęs nuo kasdienės vaiko priežiūros, auklėjimo ir atsisako pats auginti savo vaiką. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kyla realus pavojus K. R. fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir grėsti jo gyvybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-05-05 nutartimi prašymą tenkino, leido paimti nepilnametį vaiką K. R. iš motinos V. R. ir tėvo A. L..
3. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvų valdžios ribojimo priemones, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nuostatomis dėl vaiko situacijos vertinimo atlikimo, tarnybos atliekamų veiksmų, taip pat ir vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą paėmimo, esant pagrindams.
4. Nustatė, kad K. R. yra V. R. ir A. L. sūnus. 2022-12-13 Tarnyba gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kad vaiko motina V. R. neblaivi, nustatytas 3,41 prom. girtumas, sugyventiniui M. S. nustatytas 1,15 prom. girtumas. Namuose yra mažametis K. R.. Reagavimo metu buvo nuspręsta, kad namuose vaikui yra nesaugi aplinka, todėl vaikas laikinai apgyvendinti pas promočiutę S. B.. V. R. sutiko, jog būtų priimtas sprendimas dėl laikinosios priežiūros, kad K. R. pagyventų pas prosenelius, o ji aktyviai dalyvaus sūnaus gyvenime. Tėvas A. L. nurodė, kad savo vaiku pasirūpinti negalės, nes tarp jų nėra jokio ryšio. Pasak A. L., jis bandė bendrauti su K. R., tačiau santykiai nesusiklostė. 2023-02-17 buvo nutraukta vaiko laikinoji priežiūra ir nepilnametis K. R. laikinai apgyvendintas pas prosenelę S. B.. Tarnyba nutraukė vaiko laikinąją priežiūrą, nes vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo panaudotos, bet jos buvo neveiksmingos ir nepilnamečio atstovai pagal įstatymą – tėvai neatliko jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų ir vaikas galėtų saugiai augti šeimos aplinkoje – motina nekeitė savo elgesio, o vaiko tėvas nesistengė atkurti ryšį su sūnumi. Net ir nutraukus laikinąją priežiūrą ir priėmus sprendimą dėl vaiko paėmimo iš tėvų, motina, būdama neblaivi, atvyko į vaiko laikino apgyvendinimo vietą. 2023-02-20 K. R. apgyvendintas (duomenys neskelbtini) centre, nes prosenelė dėl savo senyvo amžiaus proanūkį K. R. sutiko prižiūrėti tik laikinai, ji nepasirengusi tapti vaiko laikinąja globėja.
5. Teismas pripažino, kad vaiko laikinosios priežiūros metu neišnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir toliau išlieka realus pavojus K. R. fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Sprendė, kad vaiko motina negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku dėl priklausomybės alkoholiui ir negeba užtikrinti savo vaikui saugios aplinkos, vaiko tėvas nedalyvauja vaiko gyvenime, nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Teikiama pagalba nepadėjo išspręsti kylančių problemų šeimose, tėvai šiuo metu yra nepajėgūs savo nepilnamečiam vaikui užtikrinti emociškai, psichologiškai, socialiai saugios aplinkos, todėl kyla realus pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Teismas pripažino esant pagrindui, vadovaujantis CK 3.254¹ straipsnio 1 dalimi, VTAPĮ nustatyta tvarka paimti K. R. iš jo atstovų pagal įstatymą. Vertino, kad K. R. paėmus iš tėvų, vaiko teisės ir geriausi interesai nebus pažeisti, nes vaikas laikinai paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir apgyvendintas saugioje aplinkoje ir tai visiškai atitinka jo geriausius interesus susidariusioje situacijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. R., atstovaujama advokato Irmanto Tumo, prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-05-05 nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2023-04-27 nutartimi byloje Nr. e2S-352-589/2023 panaikino Utenos apylinkės teismo 2023-03-13 nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino buvus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą - pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Buvo nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui V. R. (vaiko motinai) šaukimas į 2023-03-02 teismo posėdį tiesiogiai siunčiamas nebuvo, apie teismo posėdį pirmosios instancijos teismas 2023-02-27 pranešimu informavo V. R. atstovą advokatą, kartu su pranešimu išsiųsdamas jos šaukimą. Teismo posėdžio, vykusio 2023-03-02, metu V. R. atstovas pranešė, kad iki teismo posėdžio negalėjo susisiekti su atstovaujamąja ir perduoti jai šaukimą, išsiaiškinti jos poziciją ir suteikti jai konsultacijas, prašė siųsti V. R. šaukimą tiesiogiai arba skelbti jos paiešką per policiją. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, motyvuodamas tuo, kad nuo pranešimo advokatui įteikimo dienos iki teismo posėdžio nepraėjo 3 darbo dienos, tačiau sprendė, kad papildomas šaukimas V. R. tiesiogiai nebus siunčiamas. Teismo posėdžio, vykusio 2023-03-08, metu V. R. atstovas pranešė, kad iki teismo posėdžio susisiekti su atstovaujamąja jam ir vėl nepavyko, tačiau nuspręsta bylą nagrinėti V. R. nedalyvaujant, pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką V. R. atstovui pripažintas tinkamu pranešimu pačiai V. R.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog suinteresuotas asmuo V. R. apie procesą nebuvo tinkamai informuota, teismas net nesprendė klausimo dėl šaukimo V. R. įteikimo kitais CPK numatytais būdais, nors jos atstovas abiejų teismo posėdžių metu aiškiai buvo nurodęs, kad iki teismo posėdžių negalėjo susisiekti su atstovaujamąja ir perduoti jai šaukimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinta, kad, nors CPK numatytas ir pranešimų įteikimo per atstovus ir kitus asmenis institutas, tačiau toks procesinių dokumentų įteikimo būdas vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą byloje dėl vaiko paėmimo iš šeimos negali būti taikomas kaip vienintelis ar pagrindinis, kadangi teismas turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, bendradarbiaujant teismui ir valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad minėtiems asmenims būtų sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese.
8. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, privalomi ir apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai. Todėl teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėjo „pareigą imtis visų įmanomų priemonių, bendradarbiaujant teismui ir valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai“, kad apeliantei būtų sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese; ir nelaikyti pakankamu informavimu, kad apie vykstantį procesą žinoma valstybės paskirtam jos atstovui. Teismas 2023-04-28 nutartimi paskyrė civilinę bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023-05-05, 11.00 val., nutarė apie posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ir paskirtiems atstovams nurodant, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. V. R., A. L. ir jų atstovams išaiškinti, kad iki teismo posėdžio pradžios, jie turi teisę pateikti atsiliepimus dėl prašymo, atitinkančius CPK 111 straipsnio reikalavimus bei pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti. Nutarė nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Šalims išaiškinta, kad esant proceso dalyvių rašytiniams prašymams, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareikštiems iki posėdžio datos, byla 2023-05-05, 11.00 val. bus nagrinėjama uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Tą pačią dieną teismas išsiuntė nutartį pareiškėjai ir suinteresuotų asmenų atstovams. Tačiau atstovas vėl negalėjo su atstovaujamąja susisiekti ir įteikti jai šaukimą / informuoti apie procesą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vėl nesiėmė jokių priemonių, kad įteikti jai šaukimą kitais CPK numatytais būdais. Nagrinėdamas bylą pakartotinai, teismas pakartojo ir procesinius pažeidimus, dėl kurių buvo panaikinta ir 2013-03-13 nutartis. Ginčijama nutartis priimta esant tam pačiam absoliučiam jos negaliojimo pagrindui – suinteresuotam asmeniui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teismas tokiu būdu vėl padarė esminį proceso pažeidimą, kuris yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
9. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Suinteresuoto asmens V. R. atstovas atskirajame skunde tvirtina, kad suinteresuotam asmeniui V. R. apie teismo posėdžio laiką ir vietą nebuvo pranešta, byla išnagrinėta be jos žinios, todėl egzistuoja absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
12. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
13. Pažymėtina, kad teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Aptariamų principų nesilaikymas gali lemti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį palyginus su oponentu (žr., Kress prieš Prancūziją [DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 2019-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969-2019). Kasacinio teismo konstatuota, kad šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, tai yra, apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt.. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją.
15. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjama byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, be kitų šiame kodekse nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, teismas visus procesinius dokumentus gali įteikti elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, dėl leidimo išdavimo teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
16. Kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, jog apie procesą vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti informuojami visomis įmanomomis priemonėmis, bendradarbiaujant teismui ir VTAT, siekiant vienintelio tikslo, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų pateikti savo argumentus apie priežastis, dėl kurių vaikui, pareiškėjo manymu, buvo nesaugu likti jų globoje. Vis dėlto, tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis ir neatsiima siunčiamų dokumentų, neįsileidžia VTAT atstovų ar kitų pareigūnų, reaguoja į elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus pranešimus tik tada, kada jiems yra patogu, neatvyksta į teismo procesą, teismas turi teisę spręsti, kad tėvai sąmoningai siekia išvengti jiems įstatymo suteiktos pareigos – ginti vaiko interesus likti šeimoje – vykdymo, ir spręsti dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo negavęs rašytinių tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą paaiškinimų ir (ar) jiems nedalyvaujant procese. Vaiko teisės turi būti ginamos operatyviai, todėl tėvų nesinaudojimas jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis būti įtrauktiems į procesus dėl vaiko neleidžia tuo pagrindu vilkinti reikalingų sprendimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023-04-28 nutartimi paskyrė civilinę bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023-05-05, 11 val., nutarė apie posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ir paskirtiems atstovams nurodant, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. V. R., A. L. ir jų atstovams išaiškinti, kad iki teismo posėdžio pradžios, jie turi teisę pateikti atsiliepimus dėl prašymo, atitinkančius CPK 111 straipsnio reikalavimus bei pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti. Nutarė nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Šalims išaiškinta, kad esant proceso dalyvių rašytiniams prašymams, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareikštiems iki posėdžio datos, byla 2023-05-05, 11 val. bus nagrinėjama uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
18. Nustatyta, kad tą pačią dieną teismas išsiuntė pranešimus bei nutartį ne tik pareiškėjai, suinteresuotų asmenų atstovams, bet ir patiems suinteresuotiems asmenims asmeniškai. Suinteresuotam asmeniui V. R. pranešimas išsiųstas registruotu paštu (kas nebuvo padaryta bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, kai nebuvo išspręstas klausimas dėl šaukimo įteikimo kitais CPK numatytais būdais nei per atstovą, aiškiai nurodžiusį teismui, kad iki teismo posėdžių negalėjo susisiekti su atstovaujamąja ir perduoti jai šaukimo). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad likus dienai iki minėtos nutarties priėmimo buvo tikrinta informacija gyventojų registre, nustatyta, kad suinteresuoto asmens V. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodoma pareiškėjos prašyme bei jo prieduose. Iki paskirto teismo posėdžio 2023-05-05 suinteresuotas asmuo V. R. ar jos atstovas jokių prašymų, paaiškinimų teismui nepateikė (buvo gautas tik kito suinteresuoto asmens A. L. atstovės atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodė, jos suinteresuotas asmuo sutinka, jog vaiku pasirūpintų kiti asmenys, apie teismo posėdį jam žinoma), byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors atskirajame skunde nurodoma, jog suinteresuotą asmenį V. R. atstovavusiam advokatui nepavyko susisiekti su savo atstovaujamąja, tačiau tokių aplinkybių atstovas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs, jokių tai patvirtinančių duomenų, taip pat prašymų dėl procesinių dokumentų įteikimo neteikė, kaip ir rašytinio prašymo dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Iš 2023-02-17 vaiko laikino apgyvendinimo akto matyti, kad vaiko motina į skambučius neatsako, į namus soc. darbuotojoms patekti nepavyksta, tiksli moters buvimo vieta nežinoma, kas leidžia manyti, kad ji vengia bendrauti telefonu su VTAT specialistais, taip pat ir su savo atstovu.
19. Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui buvo registruotu paštu išsiųsti teismo pranešimai paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, kuriame ji pati deklaravo savo gyvenamąją vietą, kas atitinka CPK 117 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėja iki bylos nagrinėjimo pirmą kartą pirmosios instancijos teisme buvo susisiekusi su suinteresuotu asmeniu V. R., o teismui buvo pateiktas patvirtinimas, kad jai 2023-02-23 pasirašytinai įteiktas prašymas teismui dėl leidimo paimti vaiką K. R. iš motinos, ji taip pat yra informuota, kad jai paskirtas atstovas. Taigi, suinteresuotam asmeniui V. R. buvo žinoma apie pareiškėjos teismui teikiamą prašymą, taip pat, kad jos interesus atstovauja valstybės paskirtas advokatas. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog suinteresuotas asmuo V. R. buvo informuota apie pareiškėjo ketinimą kreiptis dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo, todėl turėjo galimybę pasidomėti dėl bylos nagrinėjimo teisme, paskirto teismo posėdžio tiek susisiekiant su pareiškėjos atstovais ar jos pačios atstovu advokatu I.Tumu, tiek kreipiantis tiesiogiai į teismą. Tačiau tokių veiksmų suinteresuotas asmuo nesiėmė, nesidomėjo bylos eiga bei jos baigtimi.
20. Pažymėtina, kad CPK 582 straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. Taigi, šios rūšies byloms yra nustatyta pagreitinta nagrinėjimo tvarka, todėl suinteresuoti asmenys, kurie, be kita ko, yra informuojami bei žino apie susiklosčiusią situaciją, kadangi būtent jų vaikas yra paimamas, privalo būti aktyvūs ir sąmoningi siekdami dalyvauti procese.
21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo V. R. buvo tinkamai informuota apie procesą, ji buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kurio kontaktinius duomenis žinojo bei galėjo susisiekti. Kadangi suinteresuotam asmeniui V. R. teismo pranešimu pranešta apie teismo posėdį jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ji dar iki prašymo teismui pateikimo buvo supažindinta su prašymo turiniu, žinojo, jog VTAT kreipsis prašymu į teismą, ji turėjo galimybę pasidomėti bylos eiga, susisiekti su jai paskirtu atstovu, pareiškėju ar teismu, negalima sutikti su atskirojo skundo motyvais, jog suinteresuotas asmuo V. R. nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį ir šis procesinis pažeidimas galėjo turėti įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl procesinių dokumentų galimo neįteikimo ar netinkamo įteikimo yra atmetami kaip nepagrįsti.
22. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl klausimų, susijusių su teismo leidimo paimti vaiką iš teisėtų atstovų išdavimo pagrįstumo materialiosios teisės prasme, kadangi apeliantė, atstovaujama advokato, jokių argumentų dėl to atskirajame skunde nepateikė.
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeista.