Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2162-1147/2023 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir tarnyba) prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jo motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini).

2. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad vaiko motina (duomenys neskelbtini) nesirūpina vaiku dėl sistemingo piktnaudžiavimo alkoholiu, negeba užtikrinti mažam vaikui saugių gyvenimo sąlygų. Vaiko laikinoji priežiūra nepadėjo motinai išspręsti alkoholio vartojimo problemų ir pašalinti ar sumažinti neigiamų tokio elgesio padarinių, todėl laikinoji priežiūra buvo nutraukta, o vaikas laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį (duomenys neskelbtini) iš tėvo yra tai, kad (duomenys neskelbtini) yra nusišalinęs nuo kasdienės vaiko priežiūros, auklėjimo ir atsisako pats auginti savo vaiką. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kyla realus pavojus (duomenys neskelbtini) fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir grėsmę jo gyvybei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo tenkintas – (duomenys neskelbtini). Nutarta leisti nutartį vykdyti skubiai.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) sūnus. Tarnyba gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vaiko motina yra neblaivi, nustatytas 3,41 prom. girtumas, sugyventiniui nustatytas 1,15 prom. girtumas, namuose yra mažametis (duomenys neskelbtini). Reagavimo metu buvo nuspręsta, kad namuose vaikui yra nesaugi aplinka, todėl vaikas laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 19 d. Tarnyba atliko (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimą ir nustatė vaiko aplinkos rizikos veiksnius. Tą pačią dieną buvo organizuota nepilnamečio (duomenys neskelbtini) laikinoji priežiūra (duomenys neskelbtini). Pritaikius vaiko laikinosios priežiūros priemonę, (duomenys neskelbtini) laikinas apgyvendinimas nutrauktas. Nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. sausio 17 d. su (duomenys neskelbtini) šeima dirbo Mobili komanda, kuri, atlikusi (duomenys neskelbtini) šeimos krizės ir intensyvios mobiliosios komandos pagalbos šeimai poreikio vertinimą, teikdama intensyvią pagalbą šeimai, identifikavo šeimos problemas: motinos ilgalaikė alkoholio vartojimo problema, pozityvios tėvystės įgūdžių stoka bei socialinių įgūdžių stoka, ilgalaikė bedarbystė. 2023 m. vasario 17 d. buvo nutraukta vaiko laikinoji priežiūra. 2023 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) apgyvendintas (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. Sr-E-337 Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) šeimą pateikimo patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nepradėjo rūpintis vaiku ir nesiėmė jokių priemonių jį susigrąžinti.

5. Teismas vertino, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai nedėjo pastangų, nepakeitė savo elgesio ir toliau šeimoje išliko realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsmę jo gyvybei. Todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį (duomenys neskelbtini) iš jo motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą.

7. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą, tiesiogiai teismo šaukimas jai siunčiamas nebuvo, apie posėdį teismas informavo tik jos atstovą advokatą, pridėdamas jai skirtą šaukimą. Teismo posėdžio metu jos atstovas pranešė, kad iki teismo posėdžio negalėjo susisiekti su ja ir perduoti šaukimą, išaiškinti jos poziciją ir suteikti jai konsultacijas. Todėl suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės pateikti tesmui savo paaiškinimų dėl esminių bylos aplinkybių.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

9. Nurodo, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad apie bylos nagrinėjimą teisme suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nebuvo informuoti, neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų, teismas netyrė vaiko nuomonės dėl jo gyvenimo su motina, mano, kad (duomenys neskelbtini) atskirasis skundas turėtų būti tenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Atskirasis skundas, pateiktas suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) vardu jos atstovo advokato, motyvuojamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą, tiesiogiai teismo šaukimas jai siunčiamas nebuvo, apie posėdį pirmosios instancijos teismas informavo tik jos atstovą advokatą, pridėdamas jai skirtą šaukimą. Teismo posėdžio metu jos atstovas pranešė, kad iki teismo posėdžio negalėjo susisiekti su ja ir perduoti šaukimą, išaiškinti jos poziciją ir suteikti jai konsultacijas. Tai lėmė, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos tesmui savo paaiškinimų dėl esminių bylos aplinkybių.

Dėl tinkamo įtraukimo į procesą

13. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. EŽTT praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Pol?šek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).

14. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas).

15. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjama byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, be kitų šiame kodekse nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, teismas visus procesinius dokumentus gali įteikti elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylos – dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo – neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t. y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 32 punktas). Apie procesą vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti informuojami visomis įmanomomis priemonėmis, bendradarbiaujant teismui ir valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, siekiant vienintelio tikslo, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų pateikti savo argumentus apie priežastis, dėl kurių vaikui, pareiškėjo manymu, buvo nesaugu likti jų globoje. Vis dėlto tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis ir neatsiima siunčiamų dokumentų, neįsileidžia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų ar kitų pareigūnų, reaguoja į elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus pranešimus tik tada, kada jiems yra patogu, neatvyksta į teismo procesą, teismas turi teisę spręsti, kad tėvai sąmoningai siekia išvengti jiems įstatymo suteiktos pareigos – ginti vaiko interesus likti šeimoje – vykdymo, ir spręsti dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo negavęs rašytinių tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą paaiškinimų ir (ar) jiems nedalyvaujant procese. Vaiko teisės turi būti ginamos operatyviai, todėl tėvų nesinaudojimas jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis būti įtrauktiems į procesus dėl vaiko neleidžia tuo pagrindu vilkinti reikalingų sprendimų priėmimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 70 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 27 d. išsiuntė šaukimą į 2023 m. kovo 2 d. teismo posėdį suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) (vaiko tėvui) jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau vėliau jis atvyko atsiimti šaukimą asmeniškai. Suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) (vaiko motinai) šaukimas į 2023 m. kovo 2 d. teismo posėdį tiesiogiai sunčiamas nebuvo. Apie teismo posėdį pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 27 d. pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) atstovą advokatą, kartu su pranešimu išsiųsdamas jos šaukimą. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 2 d., metu (duomenys neskelbtini) atstovas pranešė, kad iki teismo posėdžio negalėjo susisiekti su atstovaujamaja ir perduoti jai šaukimą, išsiaiškinti jos poziciją ir suteikti jai konsultacijas. Atstovas prašė siųsti (duomenys neskelbtini) šaukimą tiesiogiai arba skelbti jos paiešką per policiją. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, motyvuodamas tuo, kad nuo pranešimo advokatui įteikimo dienos iki teismo posėdžio nepraėjo 3 darbo dienos, tačiau sprendė, kad papildomas šaukimas (duomenys neskelbtini) tiesiogiai nebus siunčiamas. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 8 d., metu (duomenys neskelbtini) atstovas pranešė, kad iki teismo posėdžio susisiekti su atstovaujamaja jam ir vėl nepavyko. Pirmosios instancijos teismas nusprendė bylą nagrinėti (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant, motyvuodamas tuo, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos, o tinkamas pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (duomenys neskelbtini) atstovui pripažintas tinkamu pranešimu pačiai (duomenys neskelbtini).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) apie procesą nebuvo tinkamai informuota. Pirmosios instancijos teismas net nesprendė klausimo dėl šaukimo (duomenys neskelbtini) įteikimo kitais CPK numatytais būdais, nors jos atstovas abiejų teismo posėdžių metu aiškiai buvo nurodęs, kad iki teismo posėdžių negalėjo susisiekti su atstovaujamaja ir perduoti jai šaukimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) nesinaudojo jai suteikta teise būti įtrauktai į procesą ar piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, taip vilkindama reikalingų sprendimų priėmimą.

19. Nors CPK numatytas ir pranešimų įteikimo per atstovus ir kitus asmenis institutas, kuris iš esmės reiškia, kad tinkamas pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką dalyvaujančio byloje asmens atstovui gali būti pripažintas tinkamu pranešimu pačiam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 133 straipsnio 2 dalis, 118 straipsnis ir kt.), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procesinių dokumentų įteikimo būdas vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą byloje dėl vaiko paėmimo iš šeimos negali būti taikomas kaip vienintelis ar pagrindinis, kadangi teismas turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, bendradarbiaujant teismui ir valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad minėtiems asmenims būtų sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu teismui tenka rinktis tarp pareigos išnagrinėti bylą per įstatyme nustatytą terminą ir pareigos tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį, prioritetine laikytina būtent pastaroji pareiga, o šios pareigos nevykdymas laikytinas procesiniu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 38 punktas).

20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės vadovavosi tik pareiškėjos pareiškime išdėstytais argumentais, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės teismui duoti paaiškinimų dėl esminių bylos aplinkybių, nors sprendžiamas ypatingos reikšmės klausimas ir apeliantė turėjo būti išklausyta, turėjo būti įvertintos visos aplinkybės, kad būtų užtikrinti geriausi nepilnamečio vaiko interesai.

21. Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga yra tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį, kuri laikytina prioritetine, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtintus žmogaus teisių standartus, o šios pareigos nevykdymas laikytinas procesiniu pažeidimu. Apeliantė atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties remiasi būtent aplinkybe, kad ji nebuvo informuota apie pirmosios instancijos teismo posėdį. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo skundą.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą apie teismo posėdį nepranešęs apeliantei, taip iš esmės pažeisdamas civilinio proceso įstatymą, apribojo CPK numatytas apeliantės procesines teises, tarp jų ir teisę būti išklausytai, pateikti savo paaiškinimus, kartu buvo pažeisdamas šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus (CPK 12, 17, 250 straipsniai). Tinkamas apeliantės neinformavimas apie procesą ir jos nuomonės neišklausymas nagrinėjamu klausimu galėjo lemti ir nagrinėjamos bylos esmės neatskleidimą, neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Dėl aptarto netinkamo procesinės teisės normų taikymo klausimas dėl vaiko paėmimo galėjo būti išspręstas neteisingai. Šie procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

23. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti klausimą iš esmės, tačiau išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, o būtent tai, kad suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turi būti tinkamai pranešta apie teismo posėdį, suinteresuotiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, naudotis kitomis CPK jiems suteiktomis teisėmis, sprendžia, kad šias teises jiems bus paprasčiau įgyvendinti ir bylos nagrinėjimui bus operatyviau pasirengta bylą nagrinėjant Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose. Dėl nurodytos priežasties skundžiama nutartis panaikinama nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalis) ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

24. Konstatavus proceso teisės normų pažeidimą priimant skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl klausimų, susijusių su leidimo paimti vaiką išdavimo pagrįstumu materialiosios teisės prasme, t. y. su grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumu. Šias aplinkybes turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, užtikrinant visas procesines garantijas suinteresuotiems asmenims. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.