Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas, sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Bakšienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. S. papildomai patikslintą ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims A. B., UAB “Creditreform Lietuva“, “Swedbank” AB, institucija, teikianti išvadą byloje, Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su papildomai patikslintu ieškiniu, teikdama tokius reikalavimus:

1. Santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės A. S. ir atsakovo V. S., Druskininkų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „S.", atsakovui -pavardę „S.";

3. Pripažinti 44/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

ieškovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti:

- 1/2 dalį 44/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 12 615,85 eurų vidutinės rinkos vertės.

- transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 eurų vidutinės rinkos vertės.

Atsakovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti:

- 1/2 dalį 44/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 12 615,85 eurų vidutinės rinkos vertės;

- minkštą svetainės dalį - 600 eurų vidutinės rinkos vertės;

- televizorių - 1000 eurų vidutinės rinkos vertės;

- virtuvės baldus su integruotu šaldytuvu - 1 500 eurų vidutinės rinkos vertės;

- lauko pavėsinės ąžuolinius baldus - 300 eurų vidutinės rinkos vertės.

5. Nepilnamečio vaiko S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaiko motina A. S., a.k. (duomenys neskelbtini);

6. Pakeisti 2007-11-21 Druskininkų miesto apylinkės teismo įsakymu priteistą 200 litų dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiam vaikui išlaikyti iki jo pilnametystės ir išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. S., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti turtu, o būtent atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančiu turtu – 1/2 dalimi 44/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 638/1276 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini);

7. Kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“ AB pagal 2012-05-07 vartojimo kredito sutartį Nr. 12-022564-GV pripažinti solidaria ieškovės A. S. ir atsakovo V. S. prievole;

8. Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė papildomai patikslinto ieškinio reikalavimus, ieškinį grindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, prašė papildomai patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. S. atsiliepimo į pateiktus pradinį ieškinį (2014-07-08), patikslintą ieškinį (2014-12-11) ir papildomai patikslintą ieškinį (2015-08-25, 2015-09-22) nepateikė, taip pat į visus paskirtus teismo posėdžius neatvyko, prašymų, pareiškimų negauta. Ieškinyje atsakovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Pasiuntus šiuo adresu bylos procesinius dokumentus atsakovui jie nebuvo įteikti, pašto darbuotojo nurodyta adresatas išsikraustė (t1, b.l. 28;). Gyventojų registro tarnybos duomenis atsakovas 2014-07-01 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę (t1, b.l. 31;). Paaiškėjus, kad atsakovas deklaravo išvykimą iš Lietuvos, teismas 2014-08-05 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą nei nurodyta ieškinyje (t1, b.l. 33;). Ieškovė šalindama teismo nustatytus ieškinio trūkumus, 2014-08-14 (t1, b.l. 39-40;) teikė prašymą atsakovui įteikti bylos procesinius dokumentus viešo paskelbimo būtu, kadangi išvykus atsakovui į Jungtinę Karalystę, jo gyvenamosios vietos adreso pateikti negali. Teismas 2014-09-16 (t1, b.l. 41-42;) bylos procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu, tačiau į paskirtus teismo posėdžius atsakovas neatvyko, atsiliepimų, prašymų nepateikė. Atsižvelgiant į ieškovės teikiamus reikalavimus, teismas 2014-12-11 nutartimi paskelbė atsakovo V. S. paiešką per policiją ir civilinę bylą sustabdė (t1, b.l. 66-67;). Pateiktomis policijos pažymomis (t1, b.l. 71; 73; 75; 92;) nustatyta, kad V. S. gyvenamosios vietos adresas nenustatytas. Ieškovei pakeitus savo atstovę byloje (t1, b.l. 76;) ir 2015-08-25 pateikus patikslintą ieškinį (t1, b.l. 77-83;), teismo 2015-09-10 nutartimi civilinė byla atnaujinta, paskelbta atsakovo paieška nutraukta (t1, b.l. 93;). Visomis paskesnėmis teismo nutartimis atsakovui bylos procesiniai dokumentai buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu ir apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką taip pat buvo pranešama viešo paskelbimo būdu.

Trečiasis asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t1, 155;).

Trečiojo asmens “Swedbank” AB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, gautas prašymas bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant (t1, 157;).

Trečiojo asmens UAB “Creditreform Lietuva” atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė (t1, 163;).

Išvadą teikiančios institucijos Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje raštu nurodė, kad nepilnamečio S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, pasikeitusių aplinkybių nenustatyta.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav. Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini) (t1, b.l. 6;). Šalys turi nepilnametį sūnų S. S. gim. (duomenys neskelbtini) (t1, b.l. 8;).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas bendro gyvenimo metu ieškovės atžvilgiu be priežasties vartodavo psichologinį ir fizinį smurtą, turi priklausomybę nuo alkoholio, nuolat dingsta iš namų, nesirūpina bei palieka šeimą. Nuo 2013 metų birželio mėn. šalys nepalaiko santuokinių ryšių, negyvena šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Atsakovas neteikia išlaikymo sūnui, jis išvyko į Jungtinę Karalystę, su vaiku ir ieškove nebendrauja.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas elgėsi priešingai šeimos interesams, paliko šeimą išvykęs į užsienį, šeima nesidomi ir nesirūpina, sprendžia, kad atsakovas pažeidė pareigą rūpintis šeima, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aplinkybę, kad atsakovas nesirūpina šeima, patvirtina ir tai, kad jis 2014-07-01 deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, paskelbus jo paiešką per policiją, nustatyti pakeistos gyvenamosios vietos nepavyko. Įvertinus tokias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalys santuokoje nutolo vienas nuo kito dėl atsakovo kaltės – jam nesirūpinant šeima daugiau kaip vienerius metus (CK 3.60 str. 3 d.). Dėl nurodyto, ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo V. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina santuokinė „S.“ pavardė, atsakovui „S.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad šalys neprašė priteisti išlaikymo viena kitai, todėl toks klausimas priimant sprendimą nenagrinėtinas.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Pateikus pradinį ieškinį 2014-07-08 ieškovė reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismui neteikė (t1, b.l. 1-4;), taip pat toks reikalavimas nebuvo teikiamas ir patikslinus ieškinį 2014-12-11 (t1, b.l. 59-62;). Tokio turinio reikalavimas teismui pateiktas papildomai patikslinant ieškinį 2015-08-25 (t1, b.l. 77-83;) ir šalinant teismo nustatytus papildomai patikslinto ieškinio trūkumus 2015-09-22 (t1, b.l. 102-108;).

Bylos duomenimis nustatyta, kad mainų sutartimi sudaryta, 2003-12-24 tarp atsakovo ir B. K., B. K. jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 638/1276 dalis žemės sklypo (visas sklypo plotas 0,1276 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 44/100 dalis pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 248,50 kv. m. bendro ploto ir 44/100 dalis kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), išmainė su V. S. į jam nuosavybės teise priklausantį 0,9800 ha. miško sklypą su 40 000 litų priemoka (t1, b.l. 119-120;). Dovanojimo sutartimi, sudaryta 2013-02-13, atsakovas nekilnojamąjį turtą įsigytą mainų sutarties pagrindu padovanojo savo sūnui D. S. (t1, b.l. 86;), kuris dovanojimo sutartimi, sudaryta 2013-04-12, nekilnojamąjį turtą įsigytą dovanojimo sutarties pagrindu grąžino tėvui V. S. (t1, b.l. 87;).

Ieškovė nurodo tokias pripažinimo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe aplinkybes. Atsakovo įsigytas mainų sutarties pagrindu nekilnojamasis turtas buvo itin prastos būklės. Šią aplinkybę patvirtina ir mainų sutartyje nurodyta gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė (2003-12-24 buvo 59 320 litų (17180,26 eurų)). Tiek ieškovės asmenines, tiek santuokoje įgytas pinigines lėšas su atsakovu kartu skyrė namo rekonstrukcijai bei remontui. Statybos metu buvo įrengta gyvenamojo namo šildymo sistema, židinys, išvedžioti namo šildymo latakai, įvesta elektros instaliacija, kanalizacija, pakeisti visi santechnikos įrenginiai, įdėti namo langai, durys, įrengtos lubos, atliktas pilnas sienų glaistymas, tinkavimas, dažymas. Rekonstrukcijos darbai vyko etapais, nuo 2005 m. iki 2011 m. Viso tam buvo panaudota apie 130 000 litų (37 650 eurų). Atlikus gyvenamojo namo pagerinimo darbus, gyvenamojo namo vertė ženkliai padidėjo. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registro centro 2014-05-15 pažyma „Dėl turto vidutinės rinkos vertės“ iš kurios matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2014-05-13 sudaro 198 000 litų (57 344, 76 eurų). Ieškovė visą laiką dirbo, gaudavo didesnį nei vidutinį darbo užmokestį (t1, b.l. 110-113; 116-118;). Iki santuokos su atsakovu sudarymo turėjo asmeninių santaupų ne tik iš darbo užmokesčio, bet 2004-04-26 pardavė pajų (t1, b.l. 121-122;), taip pat 2008-03-06 pardavė (t1, b.l. 123-126;) po motinos mirties paveldėtą nekilnojamąjį turtą- žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir visas pinigines lėšas investavo į gyvenamojo namo rekonstrukciją, jo pagerinimą.

Sutinkamai su CK 3.90 str. turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis J. S. v. A. S. byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. V. v. A. V. byloje Nr. 3K-3-49/2008; kt.). Teismui ieškovės pateiktos gyvenamojo namo nuotraukos darytos iki remonto (t1, b.l. 127; t2, b.l. 83-84;) ir po (t1, b.l. 128-137;) patvirtina, kad gyvenamajame name pakeisti langai, durys, įrengtas židinys, vonia ir tualetas įrengti vienoje patalpoje, atlikti vidaus apdailos darbai (sienų, lubų). Taip pat ieškovės pateikta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 60/38717 (pradėta 1964-12-22, paskutinis įrašas atliktas 1996-06-17) ir ieškovės užsakymu 2016-02-03 atliktas gyvenamojo namo dalies architektūrinis apmatavimas ir tikrosios būklės nustatymas patvirtina, kad iki pertvarkymo bendrasis gyvenamojo namo dalies plotas sudarė 73,54 m² , po pertvarkymo - 78,08 m², tačiau statinio išoriniai matmenys nepasikeitė. Architekto nurodyta, kad pertvarkos metu virtuvė, buvusi patalpoje 1-4, perkelta į patalpą 1-5, kuri apjungta su svetaine, demontuojant esamas pertvaras, likviduotos patalpos 1-2, 1-3 (WC ir vonios patalpa), jų plotas prijungtas prie patalpos 1-4, suformuotame plote įrengtas kambarys, 1-1 patalpos koridoriaus dalyje, užmūrijant duris į priestatą bei sumontavus pertvarą ir būtinus sanitarinius prietaisus, įrengtas sanitarinis mazgas, priestatas veranda prijungtas prie gyvenamojo namo, nes dabar ši patalpa tarnauja, kaip pagrindinis įėjimas, dalis angų (2 langų ir 5 durų) yra užmūrytos, įrengtos dvi naujos angos durims, buvusios krosnies vietoje prie esamo dūmtraukio sumontuotas židinys, visose patalpose atliktas paprastas remontas, langai pakeisti į PVCH konstrukcijos langus, sienų šiltinimas. Atliekamų statybos darbų laikotarpiu galiojo Statybos įstatymo 2 str. 92 p. ir 23 str. 1 d. redakcija kai statybos leidimas buvo būtinas visais atvejais, išskyrus nesudėtingo statinio statybą bei paprastojo statinio remonto atlikimą. Byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo gautas leidimas dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad dalyje gyvenamojo namo atlikti remonto darbai negali būti pripažinti pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu. Be to, ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų kurie patvirtintų, kad realiai sumokėjo dalies namo remontui (statybinių medžiagų pirkimui, už atliktus darbus) 130 000 litų (37 650 eurų). Apklausti byloje liudytojai ieškovės brolis V. J. ir pusbrolis R. K. parodė, kad padėjo ieškovei remontuojant dalį gyvenamojo namo, kaip giminės, pinigų neėmė. Ieškovė nepateikė jokių kvitų, čekių, važtaraščių, kurių pagrindu įsigijo statybines medžiagas ar atsiskaitė už atliktas paslaugas. Be to, teismas pažymi, kad ieškovė teikdama paaiškinimą dalyje dėl gyvenamojo namo remonto vertės nebuvo nuosekli. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovui įsigijus gyvenamojo namo dalį 2003-12-24, jo vertė buvo 59 320 LT (17 180,26 EUR), po rekonstrukcijos pagal VĮ Registro centro 2014-05-14 pažymą Nr. 6647212 (t2, b.l. 115;) 44/100 dalis pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 87 120 LT (25 231,69 EUR). Tokiu būdu statinio vertė po remonto padidėjo (25 231,69 – 17 180,26) 8 051,43 EUR (arba 32 procentais), bet ne 37 650 EUR (arba daugiau nei 4 kartus), kaip teigia ieškovė.

Pateikti duomenys suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad 32 procentais arba 8 051,43 EUR pagerinus turtą negalima pripažinti, jog esminiai pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu ieškovės lėšomis ar darbu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 str. pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Ieškovei neįrodžius, kad jos prisidėjimas prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies pagerinimo yra esminis, nėra pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo dalies pagerinimų vertė sudaro 8 051,43 EUR. Kadangi pagerinimai atlikti šalims gyvenant kartu, teismas sprendžia, kad jie buvo atlikti abiejų šalių lėšomis, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis šios sumos arba 4 026 EUR.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pateikus pradinį ieškinį 2014-07-08 ieškovė reikalavimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (t1, b.l. 1-4;) nurodė tokį jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 LT (434,43 EUR) vertės; transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 14 000 LT (4055 EUR) vertės; minkštą svetainės dalį – 2000 LT (580 EUR) vertės; televizorių – 4000 LT (1158 EUR) vertės; virtuvės baldus su integruotu šaldytuvu – 5000 LT (1448 EUR) vertės; ąžuolinius lauko pavėsinės baldus – 1000 LT (290 EUR). Bendras turto balansas 27 500 LT (7 965 EUR).

Pateikus patikslintą ieškinį 2014-12-11 (t1, b.l. 59-62;) ieškovė teikė tą patį jungtinės nuosavybės teise įgyto turto balansą, tačiau pateikus papildomai patikslintą ieškinį 2015-08-25 (t1, b.l. 77-83;) ir šalinant papildomai patikslinto ieškinio trūkumus 2015-09-22 (t1, b.l. 102-108;) jungtinės nuosavybės teise įgyto turto balanso turinys pasikeitė, neliko transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 LT (434,43 EUR) vertės. Šis automobilis ieškovės bylos nagrinėjimo metu 2015-06-02 parduotas (t2, b.l. 33;). Taip pat pasikeitė dalintino turto vertė: automobilis Audi, A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinta 3 000 EUR (buvo 4055 EUR); minkšta svetainės dalis 600 EUR (buvo 580 EUR); televizorius – 1000 EUR (buvo 1158 EUR) vertės; virtuvės baldai su integruotu šaldytuvu 1500 EUR (buvo 1448 EUR); ąžuoliniai lauko pavėsinės baldai 300 EUR (buvo 290 EUR). Bendra dalintino turto vertė 6400 EUR (buvo 7965 EUR) arba 1565 EUR mažiau nei pradiniame ieškinyje (t1, b.l. 1-4;). Be to, papildomai patikslintame ieškinyje prašoma padalinti į dvi lygias dalis 44/100 dalių gyvenamojo namo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 44/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 12 615,85 eurų vidutinės rinkos vertės, teismo pripažintinas nepagrįstu ir netenkintinas, todėl teismas šio turto nedalina. Ieškovė prašė santuokoje įgytą turtą padalinti tokia tvarka: ieškovei priteisti atsakovo vardu registruotą transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t2, b.l. 11; 81;), 3000 eurų vidutinės rinkos vertės, atsakovui: minkštą svetainės dalį - 600 EUR vidutinės rinkos vertės; televizorių - 1000 EUR vidutinės rinkos vertės; virtuvės baldus su integruotu šaldytuvu - 1 500 EUR vidutinės rinkos vertės; lauko pavėsinės ąžuolinius baldus - 300 EUR vidutinės rinkos vertės.

Ieškovė neprašė teismo nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto lygių dalių principo ir priteisti bylos šalims po ½ dalį santuokoje įgyto turto. Įstatyme numatyta, kad turtas tarp sutuoktinių yra padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str. 3.123 str.). Teismas konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo, kad būtų taikomas nukrypimas nuo lygių dalių principo.

Ieškovės reikalavime nurodyta atsakovui tenkanti turto dalis yra didesnės vertės (ieškovei tenka 3000 EUR, atsakovui - 3400 EUR). Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas turto padalinimo būdas nepažeidžia sutuoktinių turto padalijimo lygiomis dalimis nuostatos, kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu dalį sutuoktinių turto pardavė (automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nepateikė duomenų pagrindžiančių aplinkybę, kad pagrįstai jai priteistino automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė sumažėjo nuo 4055 EUR iki 3000 EUR.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškinio reikalavimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkintinas dalinai – ieškovei priteistina transporto priemonė Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteistina minkšta svetainės dalis; televizorius; virtuvės baldai su integruotu šaldytuvu; lauko pavėsinės ąžuoliniai baldai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nepilnametis šalių sūnus S. S. deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena kartu su motina ieškove A. S., adresu (duomenys neskelbtini) (t2, b.l. 73; 86;), kur turi atskirą kambarį, yra motinos prižiūrimas ir išlaikomas. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų jo interesams, tą patvirtina ir Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (t1, b. l. 158-160;), todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

Pateikus pradinį ieškinį 2014-07-08 ieškovė reikalavimo dalyje dėl nepilnamečio sūnaus S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 500 LT (144,81 EUR) nuo prašymo pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teises į S. S. periodines išmokas. Bylos proceso metu paaiškėjus reikšmingai aplinkybei (išlaikymas sūnui teismo jau buvo priteistas), pateikus patikslintą ieškinį 2014-12-11 (t1, b.l. 59-62;) ieškovė teikė pakeistą reikalavimą šioje dalyje prašydama pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-11-21 teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 LT (144,81 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja. Pateikus papildomai patikslintą ieškinį 2015-08-25 (t1, b.l. 77-83;) ir šalinant jo trūkumus 2015-09-22 (t1, b.l. 102-108;) reikalavimo turinys šioje dalyje pasikeitė dar kartą. Ieškovė prašo teismo - pakeisti 2007-11-21 Druskininkų miesto apylinkės teismo įsakymu priteistą 200 LT (57,92 EUR) dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiam sūnui išlaikyti iki jo pilnametystės ir išlaikymą nepilnamečiam sūnui priteisti turtu, o būtent, atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančiu turtu – 1/2 dalimi 44/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 638/1276 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini).

Reikalavimas šioje dalyje grindžiamas tokiomis aplinkybėmis. Visos būtinos išlaidos vaiko išlaikymui sudaro virš 600 EUR. Pusę visų būtinų išlaidų vaiko išlaikymui sudaro virš 300 EUR: maitinimas - 250 EUR; mokyklinė uniforma- 50 EUR, avalynė (žieminiai, guminiai, pavasariniai/rudeniniai batai, sportiniai, vasariniai bateliai, šlepetės vasarai, žiemai), drabužiai – 60 EUR; gyvenamojo būsto komunalinių paslaugų apmokėjimas - 100 EUR; pramogos (teatrai, koncertai, kelionės, užklasinė veikla, išvykos su klase, rogės, dviratis, riedučiai, pačiūžos, futbolo kamuolys) - 60 EUR; buitinės, higienos, kosmetikos priemonės - 50 EUR; mokymosi priemonės (vadovėliai, sąsiuviniai, pratybos, rašymo reikmenys ir kt, kanceliarinės prekės, kuprinė) - 40 EUR, akiniai nuo saulės- 10 EUR, dantų taisymas- 10 EUR, dovanos kalėdoms, gimtadieniams, gimtadienio šventė- 20 EUR, mobiliojo ryšio paslaugos, internetas - 50 EUR; vaistai, vitaminai - 20 EUR; transporto išlaidos - 20 EUR ir kt. Atsakovas ne tik, kad paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina, bet ir nevykdo savo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, nors yra darbingas. Ieškovė yra tikra, kad vien išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimas periodinėmis išmokomis visiškai neatitiks vaiko poreikių, atsakovas privalomų mokėti sumų nemokėjo ir nemoka, dėl ko lieka nepatenkinti vaiko būtinieji poreikiai bei atsirado būtinybė keisti priteisto išlaikymo dydį ir formą. Atsakovas piktybiškai vengia mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui, dėl ko yra akivaizdus faktas, jog vengs ir išlaikymo ateityje nemokės. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išlaikymo formos pakeitimas geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas niekada nevykdė ir nevykdo savo pareigos materialiai remti vaiką, prisidėti prie jo išlaikymo, daugiau nei du metus nesinaudoja gyvenamuoju būstu, yra paskelbta atsakovo paieška, į tai kad visokiais būdais bando sumažinti santuokoje įgytą turtą ( pvz. 2013-02-13 gyvenamojo būsto dovanojimo sutartis), į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena bei naudojasi gyvenamuoju būstu, tai jam yra artima, saugi, pažįstama aplinka, į vaiko amžių, į tai, kad jokio būsto, ar kito nekilnojamojo turto neturi, prašo teismo pakeisti teismo įsakymu priteistą 200 LT dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiam vaikui išlaikyti iki jo pilnametystės ir išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. S. priteisti turtu, o būtent atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančiu turtu – 1/2 dalimi 44/100 dalių gyvenamojo namo ir 638/1276 dalimis žemės sklypo, esančiais (duomenys neskelbtini), nes 105 mėnesiai iki vaiko pilnametystės (2024-05-11) x 300 eurų viso 31 500 eurų, 1/2 dalies gyvenamojo namo 44/100 dalių vertė 12 615,85 eurai, žemės sklypo 638/1276 dalių vertė - 24 617,70 eurai.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (bylos Nr. 3K-3-528/2011; Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

Ieškovė nurodo, kad mėnesinės būtinos išlaidos vaiko išlaikymui sudaro virš 600 EUR. Toks aiškinimas prieštarauja ir neatitinka pačios ieškovės teikiamų dokumentų. Pagal pateiktus mėnesinių išlaidų dokumentus ieškovės mėnesinės išlaidos yra aiškiai didesnės nei pajamos. Ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis laikotarpyje nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. birželio mėn. (t1, b.l. 110-113;) sudaro 735,58 EUR (8827,04 EUR/12 mėn.), tuo tarpu ieškovės teigimu ji kas mėnesį vaiko išlaikymui teikia 600 EUR, taip pat kas mėnesį moka vartojimo kreditą po 131,51 EUR (t2, b.l. 76-77;), už suvartotą elektros energiją mokėta: 2015 m. sausio mėn. – 175,80 EUR, 2014 m. rugpjūčio mėn. – 414,56 LT (arba 120,06 EUR), 2014 m. gegužės mėn. – 207,28 LT (arba 60,03 EUR). Teismas nesvarsto ir nepasisako kiek kitokių asmeninių ar šeimyninio pobūdžio išlaidų pagal pateiktus dokumentus turi ieškovė (t2, b.l. 9-71;), nes pateiktų duomenų pakanka išvadai, kad ieškovė teismui teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie sūnui teikiamo išlaikymo dydį. Akivaizdu, kad gaunant 735,58 EUR mėnesinių pajamų negali būti išlaidų daugiau nei pajamų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 350 EUR (Kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, Panevėžio apygardos teismo 2012-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-107-544/2012), teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko įprastų poreikių patenkinimui ir būtinų išlaidų tiems poreikiams patenkinti reikia 350 EUR kas mėnesį. Išdėstyto pagrindu ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas dalinai – pakeičiant Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007-11-12 įsakymu priteisto išlaikymo dydį ir priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2014 m. liepos 8 d. iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę uzurfrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja.

Byloje nustatyta, kad kreipdamasi į teismą pradiniu ieškiniu (t1, b.l. 1-4;) ieškovė nenurodė aplinkybės, kad sūnui yra priteistas išlaikymas 2007-11-21 teismo įsakymu. Teismo iniciatyva teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba nustačius aplinkybę, kad ieškovės sūnui jau buvo priteistas išlaikymas, A. S. reikalavimą šioje dalyje pakeitė. Tokie neatitinkantys tikrovės teiginiai sukėlė abejonių, ar ieškovė kada nors reikalavo priteisto išlaikymo išieškojimo per antstolį. Ieškovei pasiūlius pateikti duomenis, kada kreipėsi į antstolį, kokia suma išieškota, taip pat, kokia susidarė išieškojimo skola, tokie duomenys teismui pateikti nebuvo. Taip pat nepateikta duomenų, kad buvo kreiptasi dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Ieškovei nesikreipus dėl tokio išieškojimo nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas nemokėjo 2007-11-21 teismo įsakymu priteisto išlaikymo iki kreipimosi į teismą pagal pradinį ieškinį dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išlaikymo išieškojimas (t2, b.l. 16-23;) teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo turtu, o būtent, atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančiu turtu – 1/2 dalimi 44/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 638/1276 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini).

Dėl prievolių „Swedbank“, AB vykdymo

Byloje nustatyta, kad ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“ AB pagal 2012-05-07 vartojimo kredito sutartį Nr. 12-022564-GV (t1, b.l. 16-19). „Swedbank“ AB atstovo pateiktu atsiliepimu (t1, b.l. 157;) nustatyta, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį skolinis įsipareigojimas buvo perduotas UAB „Creditreform Lietuva“ (t1, b.l. 157;). Trečiasis asmuo UAB „Creditreform Lietuva“ atsiliepimo dėl skolinio įsipareigojimo nepateikė (t1, b.l. 163;).

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad gautas kreditas buvo panaudotas automobilio Audi A4 Avant pirkimui. Šio automobilio paskirtis šeimos poreikių tenkinimas, tame tarpe ir sūnaus S. Tokiu būdu nustatyta, kad sandoris buvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaiko auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 str. 2 d.). Dėl nurodyto sutuoktinių prievolė pripažintina solidaria pagal 2012-05-07 vartojimo kredito sutartį Nr. 12-022564-GV.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, už turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtinas 510,48 EUR žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 82 str.). Ieškovė dalį 59,64 EUR žyminio mokesčio sumokėjo (1t. b.l. 5;), likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies 450,84 EUR mokėjimas atidėtas teismo 2015-09-24 nutartimi iki galutinio teismo sprendimo priėmimo (t1, b.l. 141-142;). Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, proporcingai patenkintų turtinių reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina 192 EUR žyminio mokesčio, be to, 63 EUR už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Viso iš atsakovo priteistina (192+63) 255 EUR žyminio mokesčio valstybei. Kadangi ieškovei dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, proporcingai atmestų reikalavimų daliai. iš ieškovės priteistina 200 EUR žyminio mokesčio valstybei. Ieškovė sumokėjo (29 + 500 + 1000) 1529 EUR už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus, taip pat už atstovavimą teismo posėdžių metu. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 029 EUR patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 100 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 9 p., 98 str.). Iš šalių tokiomis dalimis priteistina 22,83 EUR su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų: iš ieškovės - 7 EUR iš atsakovo - 15,83 EUR (CPK 92 str., 96 str.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. palikti santuokinę pavardę S., atsakovui V. S. S.

ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti - transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: minkštą svetainės dalį; televizorių; virtuvės baldus su integruotu šaldytuvu; lauko pavėsinės ąžuolinius baldus;

Priteisti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 026 EUR (keturis tūkstančius dvidešimt šešis eurus) turto pagerinimo išlaidų.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-07-08 ) iki S. S. pilnametystės. Paskirti ieškovę A. S. uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja.

Kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“ AB pagal 2012 m. gegužės 7d. vartojimo kredito sutartį Nr. 12-022564-GV pripažinti solidaria ieškovės A. S. ir atsakovo V. S. prievole.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš ieškovės A. S. 200 EUR žyminio mokesčio, 7 EUR pašto išlaidų, tokiu būdu viso 207 EUR valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. S. 255 EUR žyminio mokesčio, 15,83 EUR pašto išlaidų, tokiu būdu viso 270,83 EUR valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. S. 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. S. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.