- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-107-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04989-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- A. B., V. Ž.
- Ieškovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-107-544/2012;
teisėjas Eigirdas Činka Proceso Nr. 2-08-3-04989-2011-7;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5885-755/2011 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. Ž. ir A. B., institucija duodanti išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. B. prašė priteisti iš atsakovo A. B. jų sūnaus D. B., g. 1995-02-26, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt bei iš atsakovo V. Ž. priteisti jų nepilnametės dukters Robertos, g. 2000-05-27, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-05-11 sprendimu iš abiejų atsakovų buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Abu atsakovai yra sveiki ir darbingi. Šiuo metu negali viena užtikrinti vaikų gerovės, nes dirba ne visą darbo dieną, gauna apie 360 Lt darbo užmokestį, 176 Lt socialinę pašalpą gauna ne visada, būstą nuomojasi iš savivaldybės. Kiekvienam vaikui prieš mokslo metus reikia virš 500 Lt, kitais laikotarpiais - apie 600-700 Lt per mėnesį. Prašomos priteisti 400 Lt sumos yra pagrįstos, nes pakilo kainos, mokesčiai, vaikams paaugus išaugo jų poreikiai. Sūnui D. B. suėjo 16 metų, todėl brangiau kainuoja maistas, apranga, avalynė, kurią po kojos traumos reikia dažnai keisti. Jis serga bronchine astma, todėl reikia pirkti brangesnį maistą. Vaikas gabus sportui, bet trūkstant lėšų negali realizuoti savo galimybių, negali dalyvauti užklasinėje veikloje. Atsakovo A. B. pajamos leidžia mokėti sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį, nes jis gali dirbti papildomai ar didesniu krūviu, bet to nenori, nes nekelia kvalifikacijos. Dukra Roberta šiuo metu yra paauglė, mokosi menų mokykloje, yra gabi dailei ir menams, todėl jos poreikiai ir išlaidos ugdant tuos poreikius yra didesni nei vaiko, tokių gabumų ir poreikių neturinčių. Atsakovas V. Ž. neteikia išlaikymo dukrai ir yra įsiskolinęs apie 9000 Lt, jis nekilnojamojo turto neturi. Dukrai pašalpą moka Garantinis ir vaikų išlaikymo forndas (b. l. 2-4, 88-91).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-11-07 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-05-11 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir iš abiejų atsakovų jų vaikų išlaikymui priteisė po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2011-08-01) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas padarė išvadą, jog atsakovai yra ieškovės dviejų vaikų tėvai, iš kurių išlaikymas vaikams priteistas 2006-05-11 teismo sprendimu po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovės pajamos yra apie 360 Lt per mėnesį ir ji nuosavybės teise valdė 2010 metais paveldėjimo pagrindu įgytų penkių sklypų dalis. Atsakovas A. B. dirba ir gauna nuolatinės pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas V. Ž. nuo 2008-08-26 yra bedarbis, pajamų negauna ir turto neturi, yra skolingas ieškovei apie 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kitų išlaikytinių neturi. Teismas padarė išvadą, jog per penkerius metus po paskutiniojo teismo sprendimo pasikeitė šalių vaikų poreikių dydis, nes jie auga ir atitinkamai didėja jų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydis. Ieškovės turtinė padėtis po 2006-05-11 teismo sprendimo priėmimo yra pasikeitusi, nes 2006 metais jos gaunamos kasmėnesinės pajamos buvo apie 390 Lt, o bylos nagrinėjimo metu - 360 Lt. Nors ji paveldėjo dalį penkių žemės sklypų, bet pajamų iš šio turto kol kas negauna, todėl šis faktas nerodo jos turtinės padėties pagerėjimo. Atsakovo A. B. turtinė padėtis, lyginant ją su 2006 metais, pagerėjo, nes jis turi darbą, gauna apie 900 Lt dydžio nuolatines pajamas. Teiginių apie kitus išlaikytinius ir bedarbius šeimoje atsakovas atsakovas įrodymais nepagrindė. Nors atsakovo V. Ž. turtinė padėtis nepagerėjusi, jis registruotas darbo biržoje, pajamų negauna, tačiau jis yra darbingas, turi specialybę. Teismas nurodė, kad ieškovė kiekvieno iš nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams kas mėnesį išleidžia apie 700-800 Lt, kas atitinka teismų praktikoje nustatytą priimtiną išlaikymo sumą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų pareigų lygiateisiškumo principo (CK 3.156 str. 1 d., 3.192 str. 1, 2 d., b. l. 104-108).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą priteisiant sūnaus D. B. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko iš dalies, neginčijo savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų ir, remdamasis realia savo turtine padėtimi, sutiko, kad išlaikymo dydis sūnui būtų padidintas iki 250 Lt. Šiuo metu dirba, teikia kasmėnesinį išlaikymą ir dengia iš anksčiau susidariusį išlaikymo įsiskolinimą sūnui. Darbas yra pagal slenkantį grafiką, jis sunkus, atsakingas, reikalauja nemažai fizinių jėgų ir psichologinės įtampos. Ieškovės teigimas, kad yra galimybė susirasti papildomą darbą, neatitinka realių aplinkybių. Papildomai pateikia dokumentus, iš kurių matyti, kad moka įsiskolinimą už 1500 Lt vartojamąją paskolą "Swedbank“, AB, kad jo žmona R. B. nedirba, yra registruota darbo biržoje, išmokų negauna. Atskaičius visas privalomas išmokas, jam pragyvenimui, buto išlaikymui ir kitoms reikmėms lieka apie 500 Lt. Vaiko poreikių dydis negali būti dirbtinai užkeltas ir turi atitikti jo realias pajamas. Aplinkybė, kad sūnaus poreikiai padidėjo, neatmestini, bet šiuo metu realiai neįgyvendinami. Proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Minimalios mėnesinės algos dydis teismų praktikoje pripažintinas tik orentaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi. Jis su sūnumi bendrauja dažnai, sūnus lankosi tiek jo namuose, tiek pas savo senelius ir iš visų gauna „kišenpinigių“ asmeninėms reikmėms. Pagerėjus materialinei padėčiai rems savo sūnų didesnėmis išmokomis. Teiginiai apie silpną Deivido sveikatą nepagrįsti, nes iš pokalbių su sūnumi aišku, kad jis yra sveikas ir nusiskundimų neturi (b. l. 111-112).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą teismo sprenimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog augant sūnui jo poreikiai ir išlaidos, reikalingos jiems tenkinti, didėja. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad A. B. turtinė padėtis pagerėjo, jis šiuo metu gauna pastovias pajamas, turi nuolatinį darbą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Reikalingos abiejų tėvų pastangos siekiant vaikui suteikti pilnavertį gyvenimą. Atsakovo bendravimas su sūnumi nėra toks dažnas, kiek jo norėtų pats sūnus. Atsakovo teiginiai, kad sūnus yra visiškai sveikas, tik parodo, kad jis nesidomi sūnaus sveikata, pasikliauja paauglio nesiskundimu sveikatos sutrikimais, nors byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad sūnus serga bronchine astma, dėl ko reikalingos papildomos ir didesnes išlaidos vaistams ir specialiam maistui. Apeliantas teismui apeliacinį skundą pateikė praleidęs terminą jam pateikti ir neprašė atstatyti termino skundui paduoti. Vėliau pateiktame prašyme atnaujinti terminą nurodytos jo praleidimo priežastys neturi būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš apelianto, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė ir teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo. Formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą yra draudžiama (CPK 328 str., b. l. 124-126).
Apeliacinis skundas atmestinas, o 2011 m. lapkričio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik atsakovas A. B. ir tik dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui nustatymo. Todėl teisėjų kolegija dėl nepaskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį iš atsakovo A. B. jo sūnaus D. B., gim. 1995-02-26, išlaikymui nuo 200 Lt iki 350 Lt yra priimtas ištyrus teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus įrodymus, tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei motyvuojant sprendime padarytas išvadas. Todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, todėl visų jų nekartoja.
Apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais dėl šių motyvų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės D. B. ir atsakovo A. B. santuoka nutraukta 1993-06-01, jie yra D. B., gim 1995-02-26, tėvai (b. l. 6, 7). 2006-05-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. B. ankstesniaias teismų sprendimais nustatytas išlaikymo dydis sūnui D. B. nuo 2005-12-28 padidintas iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis CK 3.201 str. pagrindu, nes po paskutiniojo teismo nutarimo dėl išlaikymo dydžio nustatymo pablogėjo šalių turtinė padėtis, bet išaugo nepilnamečių vaikų būtinu poreikiai (b. l. 12-13). CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir apeliantas šios savo pareigos neginčija, tik nesutika su teismo nustatytu išlaikymo dydžiu.
CK 3.201 str. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK 3.201 str. pagrindu nusprendė padidinti priteisto išlaikymo šalių sūnui Deividui dydį iki 350 Lt kas mėnesį, nes byloje buvo nustatyta, kad po 2006-05-11 teismo spendimu priteisto išlaikymo sūnaus Deivido būtini poreikiai padidėjo dėl jo amžiaus (praėjo virš penkerių metų), pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, o atsakovo A. B. turtinė padėtis pagerėjo. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esanti įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena iš Panevėžio m. savivaldybės administracijos nuomojamame dviejų kambarių bute su komunaliniais patarnavimais, už kurį moka 48,98 Lt nuomos mokesčio, apie 170 Lt už šilumos energiją ir kitas paslaugas (b. l. 9, 10-11, 22-27). Ieškovė iki 2011 mėn. gegužės mėnesio dirbo ir gavo apie 1050 Lt darbo užmokestį (b. l. 16, 17, 20, 62, 73, 74, 83-87), nuo 2010-05-16 buvo registruota darbo biržoje, nuo 2011-05-17 jai mokėta nedarbo draudimo išmoka (b. l. 14, 19). Sprendimo priėmimo metu ieškovė gauna apie 360 Lt pajamų per mėnesį, iš individualios veiklos pajamų neturi (b. l. 89, 95-99). Šiuo metu ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurių tėvai išlaikymo vaikams reguliariai neteikė. Atsakovas V. Ž. yra įsiskolinęs dukters Robertos išlaikymui virš 9000 Lt, todėl 195 Lt išmoką moka Garantinis ir vaikų išlaikymo fondas (b. l. 18, 38-40, 61, 63). Nors ieškovė nuosavybės teise nuo 2010-06-16 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu kartu su kitais bendraturčiais ėmė valdyti šešių žemės sklypų bendros 19 560 Lt visutinės rinkos vertės 1/5 dalį, t. y. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto maždaug už 4000 Lt (b. l. 44-52), tačiau šis turtas kol kas jo savininkams jokių pajamų neduoda, be to, jis priklauso keliems bendraturčiams, dėl ko paprastai jį sunkiau realizuoti ar kitaip panaudoti naudos gavimui. Tuo tarpu atsakovas A. B., nors pagal bylos duomenis registuotino kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi, tačiau gyvena tėvams priklausančiame gyvenamajame plote, nuomos nemoka, turi nuolatinį darbą ir, kaip pats atsiliepime pripažįsta, priklausomai nuo išdirbtų valandų gauna nuo 623 Lt iki 1218 Lt darbo užmokestį (b. l. 21, 41), laikotarpiu nuo 2011 m. 02 mėn. iki 07 mėn. jo vidutinis darbo užmokestis buvo 873 Lt po mokesčių (b. l. 42-43). Daugiau nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi, pripažįsta, kad turi staliaus, statybininko, dailidės profsijas, yra profesionalus vairuotojas, taip pat yra baigęs santechnikos, autošaltkalvio kursus (b. l. 91). Taigi atsakovas, būdamas darbingas tiek pagal sveikatos stovį, tiek pagal amžių ir turėdamas kelias profesijas, gali ir turi ieškoti galimybių užtikrinti savo vaikui bent minimalius poreikius atitinkantį išlaikymo teikimą. Apeliantas teigia, kad kartais duoda sūnui papildomų pinigų 30-40 Lt („kišenpinigių“), kartais nuperka drabužių (b. l. 90). Iš tokio paaiškinimo seka, kad jis turi finansines galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą, negu jis buvo nustatytas teismo sprendimu.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368).
Ieškovė byloje įrodė, kokie yra būtini nepilnamečių vaikų įprasti poreikiai - mokymasis, bendras vaikų ugdymas, maistas, drabužiai, higienos priemonės, būstas, jo išlaikymas, baldai, vaistai ir pan., ir kokios yra būtinos išlaidos tiems poreikiams tenkinti (b. l. 25-29, 59-72), taip pat nustatyta, kad specialus sūnaus Deivido poreikis yra papildomos išlaidos dėl to, kad jis serga bronchine astma, dėl ko reikia papildomų išlaidų. Nors apeliantas teigia, kad, jo nuomone, sūnus sveikatos problemų neturi, tačiau minėtame įsiteisėjusiame 2006-05-11 teismo sprendime konstatuota, kad D. B. serga bronchine astma, kad jam reikalingas gydymas (b. l. 12-13), ir ši išvada nepaneigta jokiais įrodymais. Atsakovas teismo posėdyje pripažino ir apeliaciniame skunde neginčija, kad sūnaus poreikiai išaugę, kad būtiniems poreikiams tenkinti reikia apie 700 Lt. Jau minėtame 2006-05-11 įsiteisėjusiame teismo sprendime buvo konstatuota, kad vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 500-600 Lt suma. Kadangi minėtos aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusiame teismo sprendime, priimtame dalyvaujant toms pačioms šalims, išvados turi prejudicinę galią ir šios aplinkybės iš naujo nebenustatinėjamos (CPK 182 str. 2 p., b. l. 12-13). Nors apeliantas teigė, kad jo žmona nedirba apie metus laiko, kad turi mokėti mokesčius už butą, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Apeliacinės intancijos teismui apeliantas pateikė Darbo biržos pažymą apie tai, kad sutuoktinė R. B. registruota darbo biržoje. Vadinasi, ji nustatyta tvarka įgys teisę gauti nedarbo draudimo išmoką ir šeima gaus didesnes pajamas. Kaip matyti iš minėtos pažymos duomenų, darbo biržoje apelianto sutuoktinė įsiregistravo 2011-09-08, t. y. po šios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iškėlimo, o atsakovas yra paaiškinęs, kad ji prieš tai nedirbo apie metus laiko (b. l. 90), be to, nors ir su pateisinama priežastimi, tačiau yra atsisakiusi darbo (b. l. 114). Tai, kad apeliantas turi grąžinti įmokas vartojamai paskolai padengti, nesudaro pagrindo iš dalies netenkinti ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nes minėta prievolė nėra vienodo reikšmingumo lyginant ją su tėvo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, kurio teisių ir interesų apsauga bei gynimas yra prioritetas prieš kitus įsipareigojimus (CK 3.3 str.).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, turėjo būti pakankamai rūpestingas ir turėjo iš anksto įvertinti savo turtines ir pasirengimo užauginti vaikus galimybes, reikiamai jais pasirūpinti, ugdyti jų asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas jiems vystytis. Savo pareigos užauginti vaiką ir užtikrinti būtinas sąlygas jam vystytis išankstinis neįvertinimas ar netinkamas pasirengimas šios pareigos vykdymui apelianto neatleidžia nuo pareigos bent minimaliai materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kadangi, kaip jau minėta, pagal CK 3.192 str. 3 d. išlaikyti vaiką įpareigoti abu vaiko tėvai, todėl, net ir esant sunkiai turtinei padėčiai, atsisakymas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką negalioja (CK 3. 159 str. 1 d.1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str.).
Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas bylą atsižvelgė ir teismų praktiką formuojamą šios kategorijos bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004, 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006, Nr. 3K-3-185/2006 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.