Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu ZOOM programos pagalba išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos patikslintą ieškinį atsakovei SIA „Baltic Timber.LV“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdija prašo priteisti iš atsakovės SIA „Baltic Timber.LV“ 1 177,78 Eur baudą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur kaip kompensaciją už skolos išieškojimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei skirtingais laikotarpiais laimėjus aukcionus medienos sutartims sudaryti 2018 m. gegužės 30 d. su ja buvo pasirašyta žaliavinės medienos ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 181800000033-I. Sutartyje numatyta, kad 2020 m. ieškovė įsipareigoja patiekti bendrą 1 500 m³ medienos kiekį, o atsakovė – per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą. Ieškovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. pranešimais informavo atsakovę apie jai paruoštą pardavimui medienos kiekį. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nenupirko pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti. Ieškovė pagrįstai tikėjosi tiekti atsakovei medieną ir už tai gauti pajamas, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų suplanuotų pajamų negavo, todėl patyrė nuostolių, nes atsakovei paruoštą medieną teko parduoti trumpalaikių sutarčių pagrindu už mažesnę kainą. Kaip negautų pajamų kompensavimą ieškovė, vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 6.2 punktu, nustatančiu, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą, iš atsakovės prašo priteisti 1 177,78 Eur baudą.

Rašytiniuose paaiškinimuose dėl medienos pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo ieškovė papildomai nurodė, kad ieškovė ne pirmą kartą prašo iš atsakovės baudos už pasiūlytą, bet nenupirktą medieną. Atsakovei 2019 m. buvo pateikti trys pranešimai dėl baudų sumokėjimo ir atsakovės visas baudas yra sumokėjusi. Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės baudos priteisimo tebesitęsiant šalių sutartiniams santykiams, yra klaidinantys ir nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė L. P. palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad pagal 2018 m. gegužės 30 d. tarp šalių sudarytos žaliavinės medienos ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 2, sutartyje numatytos medienos pardavimas yra suskirstytas ketvirčiais, t. y. nustatyta kiek medienos yra paruošiama ir kiek atsakovė įsipareigoja nupirkti atitinkamų metų atitinkamą ketvirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 patvirtintu „Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašu“, medienos pardavimo kainos pagal ilgalaikes sutartis kas pusmetį yra tikslinamos. 2020 m. buvo numatyta parduoti 1 500 m³ medienos, kiekvieną nurodytų metų ketvirtį po 375 m³. Šalys 2020 m. balandžio 14 d. papildomu susitarimu susitarė, kad pagal 2020 m. I ketvirtį nenupirktas medienos kiekis (255,02 m³) yra perkeliamas į 2020 m. II ketvirtį. Kadangi atsakovė 2020 m. nenupirko susitarto 591,85 m³ medienos kiekio už atitinkamą ketvirtį, vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 6.2 punktu, ji turi sumokėti baudą, paskaičiuotą nuo nenupirktos medienos vertės. Kadangi sutarties vykdymas yra paremtas medienos pardavimu suskirstytais laikotarpiais, bauda yra skaičiuojama neįvykdžius konkretaus laikotarpio susitarimo dėl medienos nupirkimo, o ne pasibaigus sutarčiai. Ieškovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos atskiri padaliniai yra sudarę ne vieną sutartį su atsakove dėl medienos pirkimo-pardavimo. Vienos sutartys yra vykdomos tinkamai, kitos ne. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei buvo ir yra žinoma, kad baudos yra apskaičiuojamos pagal tam tikru laikotarpiu nenupirktos medienos kiekio vertę. Ieškovė dėl baudos mokėjimo su atsakovės vadovu derėjosi telefonu, siūlė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau toks pasiūlymas buvo ignoruotas. Taip pat siūlė baudos sumokėjimo klausimą spręsti neteisminiu būdu. Nesutinka, kad prašomas priteisti 10 procentų, skaičiuojamų nuo nenupirktos medienos vertės dydžio, baudos dydis yra per didelis. Ilgalaikės medienos pirkimo-pardavimo sutartys, kaip ir tarp šalių sudaryta 2018 m. gegužės 30 d. sutartis, yra sudaromos pagal „Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašą“, sutarčių sąlygos yra iš anksto žinomos, todėl atsakovė, prieš sudarydama sutartį, turėjo įvertinti savo galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Atsakovė SIA „Baltic Timber.LV“ pateikė patikslintą atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties 9.2 punkte numatyta, kad visi ginčai, kilę tarp pardavėjo ir pirkėjo, sprendžiami derybomis. Ieškovė ir atsakovė ginčo nesprendė derybomis, taigi nepasinaudojo išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, kuria dar galima pasinaudoti. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio raštas Nr. 1-20-60-429 negali būti laikomas derybomis tarp ieškovės ir atsakovės.

Atsakovės atstovas advokatas Laimutis Zaukevičius teismo posėdyje prašė ieškinį palikti nenagrinėtu arba sumažinti prašomą priteisti baudos dydį iki 354 Eur. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis galioja iki 2023 m. birželio 23 d., todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės baudą už netinkamą sutarties vykdymą yra nepagrįstas. Nenupirktą medienos kiekį atsakovė dar gali nupirkti, nes sutartis yra nenutraukta ir galiojanti. Be to, ieškovė prieš kreipdamasi į teismą, nesivadovavo tarp šalių sudarytos sutarties 9.2 punktu ir tarp šalių kilusio ginčo pirmiausia nesprendė derybų būdu. Sutartyje numatyta 10 procentų dydžio bauda, atsižvelgiant į tai, kad šalis toliau sieja sutartiniai santykiai, yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2018 m. gegužės 30 d. ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija ir atsakovė Sia „Baltic Timber.LV“ sudarė žaliavinės medienos ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 181800000033-I (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pardavėjas (ieškovė) įsipareigojo patiekti Sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas (toliau – Mediena), o pirkėjas (atsakovė) įsipareigojo priimti medieną ir sumokėti už ją Sutartyje numatytą kainą. Sutartis sudaryta penkeriems metams (2018–2023 m.), įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2023 m. birželio 30 d. Iš Sutarties priedo Nr. 2 matyti, kad bendras parduodamas medienos kiekis kiekvienais metais yra suskirstytas ketvirčiais. 2020 m. bendras parduodamos medienos kiekis buvo 1 500 m³, kas ketvirtį parduodant po 375 m³. 2020 m. balandžio 14 d. susitarimu nustatyta, kad pagal Sutartį 2020 m. I ketvirtį nupirkta 119,98 m³ medienos, o nenupirktas pagal Sutartį I ketvirtį suplanuotas medienos kiekis – 255,02 m³ perkeliamas į 2020 m. II ketvirtį. Ieškovė 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. pranešimais informavo atsakovę apie pardavimui paruoštą medieną. 2020 m. liepos 2 d. pranešimu Nr. S-20-60-429 ieškovė nurodė atsakovei, kad nustatyta tvarka ir terminais atsakovei nepriėmus paruošos medienos, Sutartyje numatytas perduoti bendras medienos kiekis mažinamas medienos kiekiu, kurio atsakovė nepriėmė, ir atsakovei pareikštas reikalavimas sumokėti 10 procentų neįvykdytos Sutarties dalies vertės dydžio baudą, kuri sudaro 1 177,78 Eur. Pranešime nurodyta, kad bendras nepriimtos medienos kiekis yra 591,85 m³, medienos kaina – 19,90 Eur/m³.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Nagrinėjamoje byloje šalių pozicija išsiskyrė dėl tarp šalių sudarytos žaliavinės medienos ilgalaikėje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto baudos privalomo sumokėjimo, šalims netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus.

Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos žaliavinės medienos ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punktas numato, kad, jeigu pirkėjas nenuperka arba pardavėjas neparduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos sutarties dalies vertės dydžio baudą, išskyrus atvejus, kai sutartyje likęs parduoti atskirų sortimentų ar kirtimo atliekų kiekis mažesnis kaip 25 m³, taip pat kai sutarties vykdymas neįmanomas dėl force majeure sąlygų.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju bauda atsakovei yra paskaičiuota, nes atsakovė konkrečiu sutarties vykdymo laikotarpiu neįvykdė sutartimi nustatytų įsipareigojimų, t. y. nenupirko konkrečiu laikotarpiu jai paruoštos medienos kieko. Papildomai paaiškino, kad nors tarp šalių sutartiniai santykiai nėra nutrūkę, sutartis yra galiojanti ir toliau vykdoma, tačiau sutarties vykdymas yra paskirstytas atskirais laikotarpiais ir bauda yra skaičiuojama ne neįvykdžius visos sutarties, t. y. nenupirkus viso sutartyje numatyto parduoti medienos kiekio, o nenupirkus tam tikru laikotarpiu paruošto medienos kiekio. Atsakovės atstovas su tokiu sutarties aiškinimu nesutiko ir nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis galioja iki 2023 m., ieškovės pasiūlytas medienos kiekis dar gali būti nupirktas, todėl tarp šalių tebesitęsiant sutartiniams santykiams ieškovės reikalavimas sumokėti baudą už netinkamą sutarties vykdymą yra nepagrįstas.

Sutartis aiškinama tada, kai kyla šalių ginčas dėl jos nuostatų galiojimo, rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-248-421/2016).

Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-260-695/2017).

Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos Žaliavinės medienos ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties teksto (1.1. papunktis), pardavėjas (ieškovė) įsipareigoja patiekti Sutarties 1 ir 2 prieduose nurodytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas (toliau – mediena). Pirkėjas (atsakovė) įsipareigoja priimti medieną ir sumokėti už ją sutartyje nustatytą kainą. Sutarties 2.2. punktas nustato, kad pardavėjas (ieškovė), laikydamasis Sutarties 1.1. papunkčio nuostatų ir terminų, raštu informuoja pirkėją apie paruoštą pardavimui medienos kiekį. Gavęs pranešimą, pirkėjas (atsakovė) privalo per 5 darbo dienas nupirkti pasiūlytą medienos kiekį. Išanalizavus Sutarties priedą Nr. 2 „Parduodamos apvaliosios medienos kiekis pagal sortimentus ketvirčiais“ matyti, kad atitinkamais sutarties vykdymo metais (2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m. ir 2023 m.) yra nustatyta, koks bendras medienos kiekis bus parduodamas. Kiekvienais metais bendro medienos kiekio pardavimas taip pat yra suskirstytas ketvirčiais. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su ieškovės atstovės teiginiais, kad Sutarties vykdymas yra suskirstytas į atskirus etapus ir baudos skaičiavimas neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų atitinkamu laikotarpiu yra pagrįstas ir neprieštarauja Sutarties nuostatoms. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties 6.2 punkte, kuriame įtvirtinta šalių atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo, nustatyta, kad „Sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai Sutarties šaliai 10 procentų neįvykdytos Sutarties dalies vertės dydžio baudą“. Teiginys „neįvykdytos Sutarties dalies vertės dydžio baudą“ taip pat suponuoja išvadą, kad bauda už netinkamą sutarties vykdymą yra skaičiuojama pirkėjui (atsakovei) nenupirkus nustatytu laikotarpiu paruošto sutarto medienos kiekio.

Kita vertus, kaip matyti iš byloje pateiktų 2019 m. ir 2020 m. ieškovės atsakovei siųstų pranešimų dėl baudos skaičiavimo bei sąskaitų išrašų, atsakovė dėl netinkamo 2018 m. gegužės 30 d. tarp šalių sudarytos medienos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, t. y. atitinkamu laikotarpiu nenupirkus paruoštos medienos kiekio, ieškovei yra sumokėjusi 357,24 Eur ir 636,13 Eur baudas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad toks sutarties vykdymas ir baudos dėl netinkamo sutarties vykdymo skaičiavimo tvarka buvo ir yra žinoma atsakovei bei paneigia atsakovės atstovo teismo posėdžiu metu išsakytus teiginius, kad tebesitęsiant šalių sutartiniams santykiams baudos skaičiavimas yra nepagrįstas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Sutartyje nustatyta 10 procentų nuo neįvykdytos Sutarties dalies dydžio bauda, atsižvelgiant į tai, kad šalis vis dar sieja sutartiniai santykiai, yra nepagrįstai didelė.

Teismas pažymi, kad 2018 m. gegužės 30 d. Žaliavinės medienos ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 patvirtintu „Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas), kuris nustato valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško kirtimo prekybos organizavimo, administravimo tvarką, dalyvavimo Medienos pardavimo aukcionuose sąlygas, Medienos pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti vykdymo, Medienos kainų nustatymo ir pasiūlytų kainų vertinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už medieną tvarką. Vadovaujantis Aprašu, Sutartis buvo sudaryta aukcionu būdu, todėl, kaip nurodo ieškovės atstovė, pirkėjas, užsiregistruodamas dalyvauti aukcionuose medienos sutartims sudaryti, turi įvertinti, kokio pobūdžio sutartis ir kuriam laikui bus sudaroma, kokį medienos kiekį pardavėjas įsipareigoja patiekti, o pirkėjas privalo nupirkti medieną už kas pusmetį tikslinamą kainą ir laiku už ją atsiskaityti. Atsakovė yra verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Jeigu sutartines prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi, verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2005; 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2007 ir kt.). Teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad šiuo atveju atsakovė, dalyvaudama aukcione ir sudarydama ilgalaikę medienos pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo įvertinti visas savo galimybes tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nebuvo nustatyta konkreti medienos įsigijimo kaina, nes, vadovaujantis Aprašu, medienos pardavimo kainos pagal ilgalaikes sutartis kas pusmetį yra keičiamos. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovė nenurodė sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pateisinančių aplinkybių, Sutartimi nustatyta 10 procentų nuo neįvykdytos Sutarties dalies dydžio bauda nelaikytina neproporcingai ar neprotingai didele, todėl nėra jokio pagrindo ją mažinti.

Atsakovė kaip vieną iš argumentų dėl pateikto ieškinio nepagrįstumo, nurodo ir tai, kad ieškovė, vadovaujantis Sutarties 9.2 punktu, nustatančius, kad visi tarp šalių kilę ginčai sprendžiami derybomis, nepasinaudojo privaloma ikiteismine tvarka, todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Ieškovės atstovė nurodė, kad su atsakovės vadovu dėl baudos sumokėjimo pirmiausiai buvo bendraujama telefonu, buvo siūloma baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis. Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Iš 2020 m. liepos 2 d. rašto Nr. S-20-60-429 taip pat matyti, kad ieškovė dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pirmiausia kreipėsi ne į teismą, o į pačią atsakovę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad Sutartyje nustatyta išankstine ginčų sprendimo ne teismo tvarka buvo pasinaudota, todėl nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą.

Įstatymas nustato kiekvienam asmeniui pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę, nes pagal tarp šalių sudarytą Žaliavinės medienos ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį nenupirko paruošto medienos kiekio, ir, vadovaujantis Sutarties 6.2 punktu, turi pareigą sumokėti 10 procentų neįvykdytos Sutarties dalies vertės dydžio baudą, t. y. 1 177,78 Eur (11 763,89 Eur (nenupirktos medienos vertė) x 10 %).

Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas), prašo iš atsakovės priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Nagrinėjamu atveju Sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, vertintina kaip komercinė sutartis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ieškovės reikalavimai priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą yra pagrįsti, todėl tenkintini (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 7 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį, 113,97 Eur už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei ir 250,01 Eur už vertimo paslaugas. Ieškovės patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra per didelės, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 301 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės SIA „Baltic Timber.LV“, kodas 40103450840, ieškovei VĮ Valstybinių miškų urėdijai, kodas 132340880, 1 177,78 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų 78 ct) baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 177,78 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos – 2020 m. lapkričio 30 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) kompensaciją už skolos išieškojimą ir 390,98 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.