Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio ir Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir nuteistojo D. B. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galioja nuo 2011 m. liepos 5 d.) – 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda, kurią turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos kasą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galioja nuo 2011 m. liepos 5 d.) – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, kurią turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos kasą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo D. B. konfiskuoti 50 Eur, o iš nuteistojo D. B. – 10 Eur.

Šiuo nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 225 straipsnio 4 dalį, tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) patruliu, 2015 m. birželio 3 d. apie 1.00 val., vykdydamas tarnybines pareigas, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė M. N. vairuojamą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, turėdamas tikslą gauti iš vairuotojo kyšį, M. N. nurodė, jog šis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), t. y. važiuodamas viršijo leistiną greitį. Taip pat informavo, kad už šį pažeidimą jam gresia apie 300 Eur administracinė nuobauda ir, siekdamas iš tariamo pažeidėjo gauti savo naudai kyšį, primygtinai vairuotojui siūlė „tartis“, taip reikalavo kyšio.

1.1. M. N. sutikus įvykdyti šį neteisėtą reikalavimą ir paaiškinus, kad neturi su savimi pinigų, D. B. grąžino pažeidėjui dokumentus bei nurodė vykti į artimiausią bankomatą, esantį Garliavoje, ir pasiėmus pinigus atvežti atgal į vietą.

1.2. M. N. išvykus atvežti pinigų, D. B. toje pačioje vietoje suklastojo tikrą dokumentą, t. y. A. V. (nežinodamas apie nusikalstamą veiką) D. B. vardu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad M. N. vairavo transporto priemonę be saugos diržo.

1.3. D. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią naktį, apie 3.00 val., toje pačioje vietoje, už tą patį neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, savo naudai iš M. N. priėmė 50 Eur kyšį bei įdavė suklastoto administracinio nurodymo kvitą dėl baudos (14 Eur) sumokėjimo.

2. D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) patruliu, 2015 m. spalio 22 d. apie 23 val. 49 min., vykdydamas tarnybines pareigas ir patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė T. U. vairuojamą, jam priklausantį automobilį ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir turėdamas tikslą gauti iš vairuotojo kyšį priėjo prie stovinčio automobilio, iš jo jau išlipusio T. U. bei nurodė, jog jis pažeidė KET.

2.1. D. B., siekdamas iš pažeidėjo savo naudai gauti kyšį, už tai, jog nebūtų užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnį (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), t. y. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, pareikalavo, kad T. U. duotų kyšį.

2.2. T. U. sutikus įvykdyti šį neteisėtą reikalavimą, D. B. ten pat ir tuo pat metu iš T. U. priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 10 Eur – ir nustatyto KET pažeidimo nefiksavo bei T. U. paleido.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. B. ir nuteistojo D. B. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

8. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik tada darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistųjų D. B. ir D. B. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistųjų D. B. ir D. B. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, jų gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

Dėl D. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal

9. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo D. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį motyvai. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų, o skundžiamame teismo nuosprendyje vadovaujamasi vien tik nepatikimais M. N. parodymais ir liudytojos V. N. pateiktame mobiliajame telefone esančiomis SMS žinutėmis, vertina kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius bylos medžiagai, nes kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai atskleidė nuteistojo D. B. ir liudytojų parodymų esmę, juos analizavo bei vertino surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis D. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas vadovaudamasis liudytojų M. N., V. N., K. N., M. A. parodymais, apžiūros protokolais. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys akivaizdžiai papildo vienas kitą ir sudaro vieningą įrodymų seką.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad 2015 m. birželio 3 d. apie 1.00 val., M. N. vairuojamą automobilį sustabdžius policijos pareigūnui, M. N. viršijo leistiną greitį. Vis dėlto ši aplinkybė nesudaro pagrindo kaip nepatikimus vertinti visus pirmiau aptartus liudytojų parodymus. Apeliantas nurodo, kad M. N. pareiškime nenurodė, kad buvo sustabdytas dėl greičio viršijimo, taip pat sustabdytas neprašė parodyti greičio matuoklio duomenų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, net ir tuo atveju, kai byloje nėra surinkta tiesioginių duomenų, patvirtinančių, jog administracinis teisės pažeidimas tikrai buvo padarytas asmens, iš kurio tikimasi gauti kyšį, tai nėra kliūtis pareigūno veiksmus, kuriais jis, žinodamas nurodytas aplinkybes, reikalauja kyšio, susitaria dėl jo davimo ir jį paima, leisdamas kyšį duodančiam asmeniui manyti, kad jis už tai nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn, vertinti kaip kyšio gavimo už neteisėtą neveikimą ir kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-566/2014). Nagrinėjamu atveju liudytojas M. N. vairavo automobilį suprasdamas, kad kaip pradedantysis vairuotojas negali viršyti leistino greičio, tačiau, vadovaujantis jo paties parodymais, greitį viršyti galėjo apie 20 km/val. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis parodė, kad yra pradedantysis vairuotojas, niekada anksčiau nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, todėl buvo išsigandęs ir nepaprašė parodyti greičio matuoklio rodmenų. Taigi liudytojas M. N., sustabdytas policijos pareigūno, nuoširdžiai tikėjo, kad padarė administracinį teisės pažeidimą – vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad priežastis, dėl kurios nagrinėjamoje byloje buvo reikalaujamas kyšis ir jis buvo priimtas, – M. N. nepatraukimas administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, t. y. važiavimo viršijant leistiną greitį. Šių aplinkybių nepaneigia ir apelianto teiginiai, kad M. N. buvo sustabdytas tik patikrinimui. Pažymėtina, kad įvykio metu M. N. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tuo metu nėra vykdoma greičio kontrolė ir pareigūnai M. N. vairuojamą automobilį stabdo tik patikrinimui.

13. Nors apeliantas D. B. neigia objektyviųjų kyšininkavimo požymių – kyšio reikalavimo – buvimą jo padarytoje veikoje, tačiau tokia versija paneigta byloje surinktais pirmiau aptartais įrodymais. Be to, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi objektyvieji kyšininkavimo požymiai įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens (papirkėjo) interesas bus patenkintas tik už kyšį. Kyšio pareikalauta gali būti atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. Be to, kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015; Nr. 2K-211-489/2016). Nagrinėjamu atveju iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad policijos pareigūnas D. B. reikalavo iš M. N. kyšio ir tarėsi su juo dėl kyšio perdavimo aplinkybių, t. y. nurodė jam, kur jis turės perduoti kyšį (toje pačioje vietoje, kurioje buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis, arba degalinėje, jei pirmoje susitikimo vietoje pareigūno nebūtų). Grįžęs į sutartą vietą su pasiskolintais pinigais, M. N. pareigūno nerado. Vėliau, važiuojant netoli sutartos vietos, D. B., ne tarnybiniu automobiliu privažiavęs prie M. N. automobilio, pradėjo mirksėti šviesomis ir M. N., išlipęs iš savo automobilio nunešė kyšiui skirtus 50 Eur į D. B. automobilį ir juos perdavė. Po šio veiksmo policijos pareigūnas perdavė M. N. jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad M. N. vairavo transporto priemonę ne viršydamas leistiną greitį, o neprisisegęs saugos diržo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, jog D. B. ne tik reikalavo iš M. N. kyšio, bet ir perduotą kyšį priėmė. Kaip minėta pirmiau, BK 225 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nusikalstami veiksmai yra alternatyvūs, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, nėra būtina, kad šio kyšio jis būtų grasinęs M. N. vairuotojo pažymėjimo atėmimu.

13.1. Apeliantas D. B. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį vadovaudamasis tik byloje esančia SMS žinute, kurios turinys nepatvirtina kyšio davimo pareigūnui fakto. Tačiau tokie nuteistojo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Byloje esančius įrodymus, t. y. mobiliojo ryšio telefone „Nokia 300“, kurį pateikė V. N., esančią informaciją, pirmosios instancijos teismas vertino kartu su jau pirmiau aptartais liudytojų parodymais. Iš pateiktame mobiliajame telefone esančios informacijos turinio matyti, kad 2 val. 59 min. M. N. savo motinai V. N. rašė SMS žinutę, kad jau išlipo iš mašinos ir eina. Liudytoja V. N. patvirtino, kad sūnus M. N. vėliau informavo ją, kad kyšį pareigūnui perdavė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančius įrodymus, t. y. SMS žinutės turinį, susiejo su byloje esančiais neginčijamais įrodymais apie įvykio laiką ir liudytojų parodymais apie įvykio eigą bei padarė logišką išvadą, kad rašydamas šią SMS žinutę motinai M. N. kalbėjo būtent apie išlipimą iš savo automobilio ir kyšio nešimą pareigūnui. Nors šioje byloje nusikaltimo dalykas – kyšiui skirti pinigai – nerasti, pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, kyšio davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti išvadų dėl kaltumo padarius BK 225 straipsnyje numatytas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

13.2. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, patvirtinančių D. B. pateiktus kaltinimus, yra pagrįsta byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme ištirtų ir teismo patikimais pripažintų įrodymų visuma.

14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas apklausiamo kaip liudytojo M. N. apklausos teisėtumas. Byloje nustatyta, kad M. N. pats asmeniškai, nieko neverčiamas, savo noru kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir pranešė apie byloje nagrinėjamą įvykį iš karto po to, kai jis davė kyšį policijos pareigūnui. BK 227 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. Taigi asmuo, kurio veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 5 dalies sąlygas, baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. N. padaryta veika atitinka visas BK 227 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas, dėl to jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kyšio davimą. Be to, pažymėtina, kad tokio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra besąlyginis ir prokurorui bei teismui privalomas. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, atitinkančiam BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, prokuroras nereiškia ir negali pareikšti įtarimo, jam nėra ko bijoti baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos, dėl to jis nėra apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jam netaikomi BPK 80 straipsnio 1 punkto ir BPK 82 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Dėl tokio kyšį davusio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo teisinio reglamentavimo, jam pačiam pranešus apie nusikaltimą ir esant pakankamai įrodymų dėl kyšio priėmimo fakto, asmeniui nėra prasmės nei atsisakyti duoti parodymus, nei duoti neteisingus parodymus. Duodamas parodymus jis negali nei sau pakenkti, nei suvaržyti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-696/2016). M. N. šioje situacijoje pagrįstai buvo apklausiamas kaip liudytojas, nes šioje byloje jis nebuvo ir negalėjo būti įtariamasis, o buvo tik asmuo, pranešęs apie nusikalstamą veiką. Kad būtų išvengta galimai neteisėto nuosprendžio priėmimo, nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, M. N. buvo pagrįstai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Liudytojo statuso suteikimas ne tik nepažeidė kaltinamojo teisės į gynybą, bet atvirkščiai – sudarė sąlygas tinkamai pasirengti gynybai, padėjo užtikrinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

15. D. B. nuteistas ir už nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų ir aptartų, vienas kitą papildančių įrodymų visuma sudaro logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę, patvirtinančią D. B. kaltę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo.

15.1. Kaltės turinys dokumentų suklastojimo ir panaudojimo baudžiamojoje byloje atskleidžiamas vadovaujantis ne tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą. Įvertinus ne tik nuteistojo parodymus, bet ir kitų įrodymų visumą, matyti, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad dokumentuose nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, galinčius sukelti teisinių padarinių, ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. D. B. pagaminus netikrą dokumentą, t. y. nurodžius pažeidimą, kuris nebuvo padarytas, M. N. buvo sukelti teisiniai padariniai – M. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį D. B. nuteistas pagrįstai.

16. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl D. B. paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Apygardos teismas, skirdamas bausmę D. B., atsižvelgė į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą. Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, D. B. paskirtą bausmę švelninti nėra pagrindo.

Dėl D. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

17. Nepagrįstais pripažįstami nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad D. B. kaltė dėl kyšio reikalavimo ir jo priėmimo nebuvo patvirtinta faktine bylos medžiaga. Kaip minėta pirmiau, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuosprendį dėl D. B. priėmęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, užfiksuotus apžiūros protokole, slapto sekimo protokole, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, teisingai įvertino duomenų, gautų byloje apklausiant liudytoją T. U., visumą.

17.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, T. U. parodė, kad ties įvažiavimu į Kauną vyko kelio remontas, todėl buvo sustatyti kažkokie kelio ženklai. Jį sustabdęs pareigūnas pasakė, kad jis pažeidė kelio ženklinimo ženklus ir važiavo per greitai. Išlipęs iš automobilio, jis diskutavo su pareigūnu apie kelio ženklinimą. T. U., įvertinęs pareigūno elgesio dviprasmiškumą, t. y. tai, kad jis nekviečia į tarnybinį automobilį, nerodo užfiksuoto viršyto greičio, suprato, kad, sumokėjus pareigūnui pinigų, pastarasis jį paleistų. Todėl, stovėdamas už savo automobilio, pareigūnui padavė 10 eurų (t. 3, b. l. 44–45, 47–48). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, T. U. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad pareigūnui davė vieną kupiūrą, kurią paėmė iš piniginės, buvusios arba užpakalinėje kelnių kišenėje, arba šoninėje striukės kišenėje (t. 4, b. l. 52).

17.2. T. U. duotus parodymus patvirtina ir kita byloje esanti surinktų įrodymų visuma. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo informacijos, jog kitas nuteistasis šioje byloje, pareigūnas A. V., dėl kurio nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas, vykdydamas savo įgaliojimus, juos naudojo priešingai tarnyboms tikslams, t. y. ima pinigus iš kelių eismo taisykles pažeidžiančių asmenų ir nefiksuoja teisės pažeidimų, todėl Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi Nr. SV-114 sankcionavo techninių priemonių panaudojimą, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. leido pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, slapta patekti į Kauno apskrities VPK priklausantį tarnybinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti šiame automobilyje vaizdą ir garsą fiksuojančias technines priemones, specialiąsias technines priemones, šias priemones eksploatuoti nuo jų įrengimo dienos ir darant garso ir vaizdo įrašus slapta sekti minėtą transporto priemonę ir A. V. bei su juo bendraujančius asmenis jo tarnybos metu (t. 1, b. l. 124–125). Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2015 m. spalio 22 d. 23 val. 49 min. 50 sek., priešais tarnybinį automobilį „Passat“ sustoja pilka „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie vairuotojo prieina policijos pareigūnas, kuris 23 val. 50 min. 15 sek. grįžta nuo sustabdyto automobilio pusės ir atsistoja prie to paties automobilio galo, paskui pareigūną ateina automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas, vilkintis tamsios spalvos striukę. 23 val. 50 min. 43 sek. „Škoda Octavia“ vairuotojas nusisuka nuo policijos pareigūno ir galimai kažko ieško, o pareigūnas dairosi, toliau vyksta neaiškus pokalbis; 23 val. 51 min. 12 sek. pareigūnas perduoda A. V. laikytą lazdelę (krivulę), A. V. sustabdo automobilį, nueina jo link, o pareigūnas grįžta prie „Škoda Octavia“ vairuotojo, tarp jų įvyksta neaiškus pokalbis. 23 val. 51 min. 22 sek. automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas dešine ranka galimai kažką perduoda policijos pareigūnui į jo dešinę ranką, pareigūnas pasižiūri, ką jam perdavė, nueina prie policijos automobilio keleivio pusės, o pažeidėjas grįžta į savo automobilį ir nuvažiuoja (t. 2, b. l. 93). Kompaktiniame diske su užrašu „2015-12-02 KA 10 EISMAS 37 files 27, 3MB“ perklausius įrašus nustatyta, kad „2015-10-22 9 files, 737 KB“ įraše nenustatytas nė vienas pranešimas šaukiniu ,,598“ (t. 2, b. l. 50–51). Apžiūros protokole konstatuota, kad apžiūrėti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos gauti duomenys: Kelių policijos valdybos 2015 m. spalio 22 d. kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio pajėgų išdėstymo planas (t. 2, b. l. 52), 2015 m. spalio 22 d. tarnybos užduotis patruliui, iš kurios matyti, jog nuo 23 val. iki 1 val. 30 min., vykdoma neblaivių ar apsvaigusių vairuotojų kontrolė (t. 2, b. l. 53), policijos patrulio darbo rezultatų ataskaita, kurioje nenurodyta, kad būtų užfiksuotas koks nors automobilio ,,Škoda Octavia“ vairuotojo pažeidimas (t. 2, b. l. 54). Taigi matyti, kad apie galimą T. U. padarytą pažeidimą jokios informacijos nei pareigūnų darbo ataskaitoje, nei radijo šaukiniuose nėra. Tačiau slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog T. U. vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“ ne tik buvo sustabdytas, bet ir su vairuotoju vyko pokalbis, kurio pabaigoje T. U. perdavė nuteistajam pinigus.

17.3. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ne tik išimtinai liudytojo T. U. parodymai, bet ir byloje surinkti pirmiau aptarti įrodymai. Šie įrodymai patikimai patvirtina, kad D. B., dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patruliu, 2015 m. spalio 22 d. apie 23 val. 49 min., sustabdė T. U. vairuojamą automobilį ,,Škoda Octavia“ ir už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą iš T. U. reikalavo priimti ir priėmė 10 Eur kyšį. Duomenys, kuriais byloje grindžiama nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, surinkti BPK nurodytais procesiniais veiksmais, todėl pagrįstai pripažinti nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Įrodymai, kuriais Kauno apygardos teismas pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį dėl įvykio vietos, laiko ir pinigų perdavimo aplinkybių, vieni su kitais sutampa, vieni kitus papildo, sudarydami vientisą loginę įrodymų grandinę.

18. Nagrinėjamu atveju objektyvieji kyšininkavimo požymiai yra kyšio reikalavimas ir jo priėmimas už neteisėtą policijos pareigūnų neveikimą. Nors apeliantas neigia šių požymių buvimą jo veikoje, taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, kad T. U. apskritai būtų padaręs kokį nors administracinį teisės pažeidimą ir dėl to apeliantui būtų kilusi pareiga teisėtai veikti, tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18.1. Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos medžiagoje iš tikrųjų nėra duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog T. U. pažeidė kelių eismo ženklus ir viršijo leistiną greitį. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo visų byloje esančių ir nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų vertinti kaip nepatikimų. T. U. parodė, kad pareigūnas (nuteistasis), sustabdęs jo vairuojamą automobilį, nurodė, jog jis (T. U.) pažeidė kelių ženklinimą ir viršijo leistiną greitį. T. U. prašė jo nebausti ir diskutavo su pareigūnu apie kelio ženklinimą. Taigi T. U., sustabdytas policijos pareigūno (nuteistojo), nuoširdžiai tikėjo, kad padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo automobilį nesilaikydamas kelio ženklinimo ženklų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, jog priežastis, dėl kurios nagrinėjamoje byloje buvo reikalaujama kyšio ir jis buvo priimtas, – T. U. nepatraukimas administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo.

18.2. Be to, kaip minėta, reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens (papirkėjo) interesas bus patenkintas tik už kyšį. Kyšio pareikalauta gali būti atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. Nagrinėjamu atveju kyšį davęs asmuo, T. U., aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, jog nuteistasis savo veiksmais, t. y. delsimu rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (neveikimu) ir pasakymais, kad T. U. gresia bauda, pareigūnas iš jo reikalauja kyšio. Nors toks pareigūno reikalavimas T. U. nebuvo išreikštas tiesiogiai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tokio reikalavimo nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo.

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo ir teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl D. B. kaltės bei jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

20. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl D. B. paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Apygardos teismas, skirdamas bausmę D. B., atsižvelgė į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą, gauto kyšio sumą. Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, sušvelninti bausmės D. B. nėra pagrindo.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. B. ir nuteistojo D. B. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus apeliacinius skundus atmesti.