Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. L. skundą dėl SĮ „Susiekimo paslaugos“ specialistės 2025 gruodžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR N-7585-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

SĮ „Susiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) specialistė 2025 m. gruodžio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. L. paskirta galutinė nuobauda – 23 Eur dydžio bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

L. L. nubaustas už tai, kad 2025 m. lapkričio 19 d. 16.46 val. jis važiavo troleibusu Nr. 1692, maršrutu Nr. 4, Leono Sapiegos stotelėje be bilieto ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 64 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, L. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad įvykio dienos ryte sėkmingai aktyvavo bilietą „m.Ticket“ sistemoje, kurį kontrolė patikrino be priekaištų. Tačiau tą pačią diena, kiek vėliau, bilieto neaktyvavimą lėmė techninės kliūtys, susijusios su „m.Ticket“ sistemos veikimu, t. y. įlipus į transporto priemonę ir nedelsiant bandant aktyvuoti bilietą, „m.Ticket“ programėlė nerodė įsigytų bilietų. Siekdamas pašalinti gedimą, jis ėmėsi aktyvių veiksmų – ištrynė ir įdiegė programėlę. Programėlė reikalavo paskyros patvirtinimo SMS kodais, tačiau šie kodai dėl paslaugos teikėjo sistemos gedimo realiu laiku nebuvo pristatomi. Ši procedūra buvo kartota 9 kartus (dalis jų – dar iki kontrolės pradžios). SMS žinutes gavo tik 2025 m. lapkričio 20 d., tai patvirtina, kad tuo metu buvo programėlės sisteminis gedimas. Be to, Institucija visiškai neįvertino 2025 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu pateikto išsamaus paaiškinimo, kuriame buvo nurodytos techninės kliūtys ir pateikti įrodymai. Pasikreipus pakartotinai, iš Institucijos gavo formalų atsakymą, todėl mano, kad ši neįvykdė pareigos, numatytos ANK 567 straipsnyje.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad asmuo prieš pradėdamas naudotis „m.Ticket“ programėle turi būti susipažinęs su „m.Ticket“ naudojimosi taisyklėmis. Šių taisyklių 30 punkte nurodyta, kad „m.Ticket“ programėlės naudotojas turi užtikrinti, kad jo bilietas būtų tinkamai aktyvintas. Pareiškėjo argumentas, kad jis bandė naudotis programėle – nekvestionuojamas, tačiau pažymi, kad nustatyti sutrikimai nebuvo susiję su pačios „m.Ticket“ programėlės veikimu. Jų duomenimis, tik 2025 m. lapkričio 19 d. buvo fiksuoti ryšio paslaugų trikdžiai, susiję su vieno iš ryšio paslaugų teikėjų sistemų atnaujinimu, tuo tarpu kitų operatorių naudotojams sutrikimų nefiksuota, o „m.Ticket“ programėlė veikė įprastai. Taisyklių 22 punkte numatyta nuostata, kad, įmonė neprisiima atsakomybės dėl naudojamos telefoninės įrangos veikimo, ryšio sutrikimų ar kitų kliūčių. Nurodo, kad pareiškėjas yra susipažinęs su Taisyklėmis, susiklosčius tokiomis aplinkybėmis, jis turėjo elgtis rūpestingai ir pasirinkti alternatyvų bilieto įsigijimo būdą, pavyzdžiui, atsiskaityti mokėjimo kortele. Pagal Vilniaus miesto viešojo transporto taisykles keleivis privalo prieš įlipdamas turėti bilietą ir jį nedelsiant pažymėti ar aktyvinti, o jei bilieto neturi – jį įsigyti nustatyta tvarka. Kontrolės metu keleivis privalo pateikti galiojantį, tinkamai pažymėtą arba aktyvintą bilietą, o keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jei kontrolės metu bilieto nepateikia, pateikia netinkamą, neaktyvuotą ar negaliojantį bilietą, taip pat jei naudojasi lengvata be ją patvirtinančio dokumento. Be to, pareiškėjo nurodomi aktyvūs veiksmai nepašalina administracinės atsakomybės, o asmeninės aplinkybės ir individualūs iššūkiai, neatleidžia keleivio nuo pareigos turėti ir kontrolės metu pateikti galiojantį viešojo transporto bilietą. Priešingas aiškinimas pažeistų keleivių lygiateisiškumo principą ir sudarytų prielaidas nevienodam teisės normų taikymui.

Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas palaikė skunde išdėstytą poziciją bei ją pagrindžiančius argumentus ir papildomai nurodė, kad jis, kaip vartotojas, neturi galimybės prisijungti prie sistemos ir neprivalo įrodinėti savo veiksmų iki kontrolės ar jos metu. Paaiškino, kad tą rytą iki 8 val. bilietus sėkmingai naudojo, tačiau vėliau dėl techninių kliūčių bilieto aktyvuoti nepavyko, o įlipus kontrolieriams jis demonstravo bandymą tai padaryti, į ką nebuvo atsižvelgta. Nurodė, kad kontrolieriai paprastai nebaudžia, kai mato neveikiantį komposterį. Neginčija, kad yra ir kiti būdai įsigyti bilietą, tačiau mano, kad jis nėra įpareigotas antrą kartą mokėti už paslaugą, nes nėra atsakingas už sistemines klaidas. Viskas vyko dinamiškai ir greitai. Patikslino, kad jo mobilaus ryšio operatorius – „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad iš institucijos turimos duomenų bazės matyti, jog iki kontrolės patikrinimo buvo daug kartų bandyta prisijungti prie programėlės, tačiau nustatyta, kad klaida kilo ne dėl „mTicket“ sistemos, o dėl ryšio operatoriaus trikdžių. Taip pat neginčija, kad asmuo stengėsi aktyvuoti bilietą ir nebuvo piktybiškas. Neprieštarauja, jeigu teismas savo iniciatyva nuspręstų mažinti atsakomybės dydį. Administracinės teisenos metu lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, pareiškėjas nenurodė, jog gailisi. Tik po nutarimo priėmimo buvo nustatyta, kad asmuo bandė prisijungti prie sistemos. Pasak pareiškėjo, jis jau buvo įsigijęs bilietus ir nematė priežasties juos pirkti antrą kartą, tačiau šie bilietai nebuvo aktyvuoti ir liko programėlės krepšelyje, todėl mokėjimo du kartus faktiškai nebuvo reikalaujama. Paaiškinta, kad jeigu programėlė neveikia, keleivis privalo įsigyti bilietą kitu būdu – per komposterį, naudojant „JUDU“ kortelę arba bankinę kortelę. Asmuo, įlipęs į transporto priemonę, privalo nedelsdamas pažymėti bilietą, o naudojantis „mTicket“ programėle bilieto aktyvavimo laikotarpis yra 15 sekundžių. Net ir tuo atveju, kai keleivis paspaudžia aktyvavimo mygtuką, tačiau per šį laikotarpį bilietas dar nėra visiškai aktyvuotas, kontrolės metu toks bilietas būtų laikomas negaliojančiu.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 446 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų. Numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik tyčiniais veiksmais, bet ir dėl neatsargumo.

Šiuo atveju pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2025 m. lapkričio 19 d. 16.46 val. važiavo troleibusu be bilieto.

Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508 (toliau – ir Taisyklės), 64 punkte nustatyta, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu nustatyta bent viena iš 64.1 papunktyje numatytų aplinkybių, t. y. kai keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto ir, kontrolieriui tai užfiksavus, kontrolės metu iš kontrolieriaus neįsigijo kontrolės bilieto (įskaitant atvejus, kai keleivis norėjo įsigyti kontrolės bilietą, tačiau vietoje neturėjo tinkamos mokėjimo priemonės, joje nebuvo pakankamai lėšų arba ji nesuveikė). Taisyklių 65 punkte numatyta, kad keleivis, važiuojantis transporto priemone be bilieto, traukiamas administracinėn atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvinto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvinti bilietą vienu iš nurodytų būdų: aktyvinti elektroninį bilietą mobiliojoje programėlėje ar laikmenoje; įsigyti vienkartinį elektroninį bilietą iš lėšų, esančių su laikmena susietos keleivio paskyros sąskaitoje (e. piniginėje), ir jį aktyvinti; aktyvuoti popierinį vienkartinį bilietą; įsigyti (aktyvuoti) elektroninį bilietą komposteryje, kai už jį atsiskaitoma bekontakte banko kortele (kai toks funkcionalumas bus įdiegtas).

Pareiškėjas tvirtino, kad bilieto negalėjo įsigyti dėl „m.Ticket“ programėlėje kilusių techninių trikdžių, t. y. įlipęs į transporto priemonę ir nedelsdamas bandęs aktyvuoti bilietą, programėlėje nematė įsigytų bilietų. Siekdamas pašalinti gedimą, pareiškėjas ištrynė ir iš naujo įdiegė programėlę, tačiau tuomet buvo reikalaujama paskyros patvirtinimo kodo, siunčiamo trumpąja SMS žinute, kuris realiu laiku nebuvo pristatytas. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, tačiau Institucijos atstovė paaiškino, kad tą dieną buvo fiksuoti tik vieno mobilaus ryšio operatoriaus trikdžiai, o pati programėlė veikė įprastai. Vis dėlto šios aplinkybės nepašalina pareiškėjo administracinės atsakomybės, kadangi byloje esantys duomenys – paties pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės bei teismo posėdžio metu pateikti papildomi paaiškinimai – patvirtina, jog jis tą dieną troleibuse važiavo be bilieto, o aplinkybės, nulėmusios šią situaciją, subjektyviai vertinant, buvo ypač nepalankios. Be kita ko, pažymėtina, kad 9 bandymai prisijungti prie programėlės laikytini ganėtinai dideliu bandymų skaičiumi. Įprastai keli bandymai leidžia suvokti, kad dėl techninių kliūčių prisijungti prie programėlės nepavyksta, ir tokiu atveju bilietas galėtų būti įsigyjamas alternatyviu būdu. Visgi Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad mobiliąja programėle įsigytas elektroninis bilietas aktyvinamas pagal mobiliosios programėlės naudojimosi taisykles. Todėl nagrinėjamu atveju aktualios „m.Ticket“ programėlės naudojimosi taisyklės, konkrečiai – šių taisyklių 28 punktas, kuriame numatyta, kad „m.Ticket“ programėlės naudotojas privalo užtikrinti, jog bilietas būtų tinkamai aktyvuotas, o jeigu to padaryti neįmanoma, bilietą privalo įsigyti kitais būdais. Pažymėtina, kad pareiškėjas, naudodamasis minėtos programėlės paslaugomis, patvirtina, jog yra perskaitęs ir susipažinęs su „m.Ticket“ programėlės naudojimosi taisyklėmis, sutinka su jose nurodytomis sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis. Be kita ko, jis, kaip paslaugos naudotojas, taip pat privalo susipažinti su Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklėmis bei šiose taisyklėse numatytais atsiskaitymo už suteiktą paslaugą būdais. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, kadangi jis nenumatė savo veikos pavojingumo, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, t. y. mobiliąja programėle naudojasi ne pirmą kartą, su jos naudojimo tvarka ir sąlygomis yra sutikęs, viešuoju transportu naudojasi ne pirmą kartą, galėjo ir turėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad L. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje, kadangi važiavo troleibusu be galiojančio bilieto.

Be to, teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad priimant 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimą pareiškėjas dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai nesigailėjo, todėl nebuvo nustatyta aplinkybių, lengvinančių asmens atsakomybę. Vis dėlto pažeidimo pobūdis ir mažesnis pavojingumas gali būti pagrindas mažinti L. L. paskirtos nuobaudos dydį. Teismas su Institucijos atstovės pozicija sutinka ir sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas piktybiškai nevengė susimokėti už važiavimą, priešingai – ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas prisijungti prie „m.Ticket“ programėlės ir aktyvuoti bilietą, ko neginčijo ir Institucijos atstovė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas buvo nulemtas nepakankamo rūpestingumo, o ne tyčios. Dėl to šiuo atveju jo veiksmai vertintini kaip mažesnio pavojingumo veika. Be to, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šis administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų ir elgsis rūpestingiau, naudodamasis teikiamomis paslaugomis laikysis teisės aktų bei paslaugos teikėjo nustatytų taisyklių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad sankcijoje nustatytas baudos vidurkis neatitinka nei administracinėn atsakomybėn patraukto L. L. asmenybės, nei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir varžytų jo teises labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti bei visuomenės interesui užtikrinti. Vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, teismas taiko ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir L. L. skiria švelnesnę nuobaudą nei ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytos baudos vidurkis, t. y. skiria įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. L. skundą tenkinti iš dalies.

SĮ „Susiekimo paslaugos“ specialistės 2025 gruodžio 12 d. nutarimą pakeisti. L. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, vietoje paskirtos nuobaudos – 23 Eur baudos paskirti įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.