Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-25 · Civilinė byla Nr. e2A-912-262/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
e2A-912-262/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18631-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
UAB „Senamiesčio ūkis“
Atsakovas
S. M.
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-912-262/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18631-2015-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo S. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 524,34 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, 78,65 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovui taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas turėjo pareigą laiku mokėti mokestį už namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios nuosavybės objektų administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovas nevykdė pareigos ir liko skolingas ieškovui 524,34 Eur. Ieškovas ragino atsakovą apmokėti skolą, tačiau atsakovas šių raginimų nepaisė.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 524,34 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 524,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 99,70 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.

Teismas, be argumentų kodėl tenkina ieškinį, nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 78,65 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-05-11 Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą. Teismo įsakymas buvo priimtas civilinėje byloje Nr. L2-12707-391/2015, o ne šioje civilinėje byloje. Ieškovui išaiškintina, kad kadangi teismo įsakymas buvo priimtas ir panaikintas kitoje civilinėje byloje, jo reikalavimas nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl ieškovo prašymas negali būti tenkintas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą už akių pakeisti ir priteisti ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes ginčas yra kilęs su tuo pačiu asmeniu dėl to pačios skolos priteisimo. Taigi, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neatsiskaitymo su ieškovu) ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias turi padengti atsakovas. Teismas netenkindamas šios ieškinio dalie nesilaikė suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė advokato išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo paruošimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ne šioje, o kitoje byloje, todėl nėra pagrindo jų priteisti. Be šių argumentų pažymėtina ir tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, turintis savo teisininkę, todėl įvairius procesinius dokumentus pagal savo kompetenciją gali surašyti būtent teisininkė (kas šiuo atveju ir buvo padaryta: nors apeliacinį skundą pasirašė advokatas A. Š., tačiau jo sudarytoja nurodyta UAB „Senamiesčio ūkis“ teisininkė S. S.). Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nėra sudėtingas teisinis dokumentas, nes jis yra sudaromas užpildant standartinę formą. Taigi, jo sudarymas nereikalauja ypatingų teisinių žinių ir patirties, t.y., jam surašyti nebuvo būtina samdyti advokato, tai galėjo padaryti ir įmonės teisininkė. Iš ginčą pralaimėjusios šalies turi būti priteisiamos tik būtinos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovo nurodomų išlaidų buvo galima išvengti, nes įmonės teisininkas paprastai būna įmonės darbuotojas, kuriam mokamas nuolatinis darbo užmokestis. Jeigu būtų pasielgta priešingai ir bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš atsakovo, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra bei teisingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 str.), nes būtų neproporcingai pabloginta atsakovo padėtis – atsakovas būtų įpareigotas atlyginti ieškovui nepagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių protingas, atsakingas ir besikooperuojantis bylos dalyvis turėtų vengti.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas nepagrįstai prašė priteisti iš atsakovo advokato išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė