Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

A. A. pagal 2014-01-26 sudarytą Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo Kelmės kultūros centro direktoriumi iki 2019-02-26 dienos.

2019-02-11 Mero potvarkiu „Dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo Kelmės kultūros centro direktoriui A. A.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (8 ieškinio priedas) A. A. skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigų nuo 2019 m. vasario 26 dienos. Potvarkyje nurodyta, A. A., vadovaudamas Kelmės kultūros centrui ir būdamas atsakingas už šios įstaigos veiklą, 2018-08-21 - 2018-12-31 laikotarpiu priėmė šiuos sprendimus dėl žmonos I. A.: 2018-08-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) savo žmonai I. A. skyrė 100,80 Eur priemoką, 2018-12-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė 100,80 Eur priemoką. Potvarkyje nurodoma, kad Kelmės rajono savivaldybės 2019 m. sausio 11 dienos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. A.“ konstatuota, kad Kelmės kultūros centro direktorius A. A., spręsdamas klausimus, susijusius su šiame centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, šiurkščiai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Kelmės rajono savivaldybės 2018 m. rugpjūčio 21 dienos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. A.“ jau buvo konstatavusi, kad spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, A. A. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. VTEK 2018-09-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. A.“ pripažino, kad A. A. veikos įvertinimas atitinka įstatymo nuostatas. Kelmės rajono savivaldybės mero 2018-09-21 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ Kelmės kultūros centro direktorius A. A. buvo įspėtas, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą (DK 58 str.), nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 p. (atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą) ir įspėtas, kad, jei per dvylika mėnesių darbuotojas padarys antrą tokį patį nustatytą darbo pareigų pažeidimą, gali būti nutraukiama darbo sutartis (DK 58 straipsnis).

Prieš priimant 2019-02-11 dienos Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkį buvo priimti šie dokumentai. 2018-05-28 Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2018-05-28 audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „BĮ Kelmės kultūros centro 2017 m. finansinis ir teisėtumo auditas“ (ieškinio 3 priedas) konstatavo, kad A. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų reikalavimų, nes įsakymais skyrė žmonai priemokas, tvirtino darbo grafikus, pareigybės aprašymą. Ataskaitoje nurodyta, jog informacija apie pažeidimus perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Kelmės kultūros centrui, ataskaitos kopijos pateiktos Kelmės rajono savivaldybės merui, Kelmės savivaldybės rajono tarybos Kontrolės komitetui ir Kelmės savivaldybės administracijos direktoriui.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu įvertinti A. A., Kelmės kultūros centro direktoriaus, elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimams, Kelmės rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė tyrimo komisiją. Ši komisija atliko tyrimą ir surašė 2018 m. liepos mėnesio Išvadą dėl A. A. (2019-06-04 atsakovo pateiktas priedas) bei 2018-08-21 Išvadą dėl A. A. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio 4 priedas), kurioje nurodė, kad A. A. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2018 metų liepos mėnesį, 2018 m. rugpjūčio 21 dieną komisija įvertinusi A. A. elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui konstatavo kad A. A. pažeidė minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, spręsdamas klausimus, susijusius su Centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, bei įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2018-09-18 Kelmės rajono savivaldybės Išvadoje dėl A. A. galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio 6 priedas) nurodyta, kad A. A., spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bei įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, jog A. A. veikoje sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančios aplinkybės yra tai, jog žalos savivaldybės biudžetui nepadaryta, nėra tyčios, pažeidimas formalus, padarytas kaltu neveikimu. Išvadoje pripažinta, kad A. A. padarė darbo pareigų pažeidimą, dėl neatsargumo nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte (atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą) ir rekomendavo įspėti Kelmės kultūros centro direktorių A. A., kad, jei per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojas padarys antrą toks pat, kaip nustatytas, darbo pareigų pažeidimą, gali būti nutraukiama darbo sutartis (DK 58 straipsnis).

2018-12-14 Mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija, kuri 2019 m. sausio 11 dieną parengė Išvadą dėl A. A. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio 7 priedas), kurioje konstatavo, jog Kelmės kultūros centro direktoriaus A. A., spręsdamas klausimus su šiame centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Išvadoje nurodyta, kad A. A. 2018-08-21 - 2018-12-31 laikotarpiu priėmė 2018-08-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo žmonai I. A. skyrė 100,80 Eur priemoką ir 2018-12-03 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žmonai skyrė 100,80 Eur priemoką. Išvadoje nurodyta, kad toks pažeidimas buvo padarytas pakartotinai. Komisija pasiūlė Kelmės rajono savivaldybės merui svarstyti A. A., Kelmės kultūros centro direktoriaus, drausminės atsakomybės klausimą.

Ieškovas nurodo, kad paminėtų išvadų ir 2019 m. rugsėjo 21 dienos mero potvarkio dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo iš karto po dokumentų priėmimo jis negavo. Nurodo, kad tik 2019 m. sausio 30 dieną jam buvo įteiktas patvirtintas darbdavio dokumentas (ne tokio dokumento projektas), kuriame jis įspėjamas apie 2018-09-18 išvadoje nurodytus darbo pareigų pažeidimus, bei informuojamas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą.

2019 m. sausio 30 dienos Kelmės rajono savivaldybės raštas A. A. Dėl pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas A. A. buvo informuotas apie Kelmės rajono savivaldybės 2019-01-30 dienos išvadą, prašomas pateikti paaiškinimą dėl rašte nurodytų aplinkybių bei kartu pridėti priedai: 2019-01-11 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-08-21 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-18 išvada (duomenys neskelbtini), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019-01-24 dienos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-08-27 mero potvarkis (duomenys neskelbtini).

Atsakovės atstovas nurodo, kad pats potvarkis (duomenys neskelbtini) savaime nesukėlė pareiškėjui apibrėžtų materialinių teisinių pasekmių, ir mano, kad potvarkio pateikimas per dokumentų valdymo sistemą buvo tinkamas įspėjimas apie darbo pareigų pažeidimą ir informavimas apie grėsmę atleisti iš darbo už tokį pat antrą darbo pareigų pažeidimą.

Pagal naujojo Darbo kodekso (toliau – DK), įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

Įspėjimo pateikimas darbuotojui pagal DK yra kaip privaloma procedūros dalis ir ji privalo būti įvykdyta, jei darbuotojas būtų atleidžiamas DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (DK 58 straipsnio 4 dalis). Įsakymu dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo yra vykdoma privaloma Darbo kodekse numatyta procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad naujajame Darbo kodekse nebeliko drausminių nuobaudų ir su jomis (jų apskundimu) susijusių taisyklių, darbdavio įspėjimo prilyginti drausminei nuobaudai ir vadovautis senąja tvarka jį skundžiant negalima. Tik vertinant darbuotojo atleidimo teisėtumą pagal DK 58 straipsnį (atleidimas dėl darbuotojo kaltės) turi būti analizuojama ir vertinama, ar pagrįstai buvo nustatytas pirmas pažeidimas. Pirmo pažeidimo nustatytas ir procedūrų laikymasis būtų vertinamas kaip viena iš esminių aplinkybių, kad darbuotojo atleidimas būtų pripažįstamas (ne) teisėtu.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, įspėjimas yra procedūrinis veiksmas, atliekantis ir prevencinę funkciją, kurio darbdavys turi laikytis konstatavęs pažeidimą. Toks įspėjimas nelaikytinas sukeliančiu tiesiogines darbo teisines pasekmes (keičiančiu darbuotojo teisinę padėtį darbo teisės prasme) ir nėra laikomas savarankišku darbo ginču. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentare nurodoma: „<...> darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo konstatavimas, sprendimas nutraukti darbo sutartį ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą darbo pareigų pažeidimą gali būti fiksuojamas vienu ar keliais darbdavio vidiniais dokumentais, su kuriais darbuotojas turi būti supažindinamas raštu (Panevėžio apygardos teismo 2018-06-14 dienos nutartis byloje e2S-471-212/2018).

Remiantis DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir formuojama teismų praktika teismas sprendžia, kad įspėjimas apie galimą darbo sutarties nutraukimą yra viena iš atleidimą iš darbo leidžiančių priežasčių, todėl įspėjimas yra itin svarbus dokumentas turinio ir formos prasme ir jis turi būti įteiktas pasirašytinai. Šiuo atveju atsakovė Kelmės rajono savivaldybė neįrodė, kad potvarkis (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas ieškovui iš karto po jo priėmimo, iki 2019-01-30 dienos.

Taip pat teismas pažymi, kad potvarkis (duomenys neskelbtini) yra neinformatyvus bei priimtas su daug techninių klaidų, kurias darbuotojas gali įvairiai interpretuoti ir iš viso gali jo nesuprasti kaip dokumento, įspėjančio apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir galimą darbo sutarties nutraukimą. Potvarkyje įrašyta 2018 metų rugsėjo 27 dienos data, o jį meras pasirašė rugsėjo 21 dieną. Šis dokumentas suformuotas, pasirašytas ir išsiųstas Kelmės kultūros centrui kaip projektas. Todėl ieškovas, net jei ir gavo per dokumentų valdymo sistemą potvarkio projektą, šio projekto galėjo neįvertinti kaip priimto mero potvarkio, kuris gali ateityje jam sukelti pasekmes – darbo sutarties nutraukimą, nes dokumente įrašyta „projektas“.