Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-576-372/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-05
Bylos Nr.: e2A-576-372/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00313-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: Kelmės rajono savivaldybės
Ieškovas: A. A.
Trečiasis asmuo: Kelmės kultūros centrui

Kategorijos

1.3.2.9.6Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą

Civilinė byla Nr. e2A-576-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00313-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6.; 1.3.2.9.10.7.; 1.3.2.9.10.10.; 1.3.6.3.2.11.; 1.3.6.4.1.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kelmės rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6285-496/2019 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei Kelmės rajono savivaldybei, Kelmės rajono savivaldybės merui, trečiajam asmeniui Kelmės kultūros centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą, teismo prašė: 1) pripažinti 2019 m. vasario 11 d. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkiu „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Kelmės kultūros centro direktoriui A. A.“ Nr. MP-28 Kelmės kultūros centro direktoriui A. A. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nepagrįsta ir neteisėta bei ją panaikinti; 2) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo Kelmės kultūros centre neteisėtu bei grąžinti jį į buvusį darbą – eiti Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigas; 3) priteisti iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004-02-01 iki 2019-02-26 dirbo Kelmės kultūros centro vadovu – direktoriumi. Pažymėjo, jog 2018 m. gegužės 28 d. Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba patvirtino „BĮ Kelmės kultūros centro 2017 m. finansinio ir teisėtumo audito ataskaitą“ Nr. KA-11, kurioje konstatuota, jog ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymo) 11 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatų reikalavimų (kadangi įvairiais įsakymais skyrė žmonai priemokas, tvirtino darbo grafikus, pareigybės aprašymą) – už ataskaitoje nurodytus pažeidimus per Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 4 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą (nuo šio pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui dienos) įspėtas nebuvo, taip pat nebuvo įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, galimybės paaiškinti nurodytą pažeidimą neturėjo.

3. Ieškovas nurodė, kad informacija apie pažeidimus buvo perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri pavedė Kelmės rajono savivaldybei atlikti tyrimą dėl ieškovo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Tyrimo komisija, įvertinusi ieškovo elgesio atitiktį Įstatymo reikalavimams, 2018 m liepos 13 d. patvirtino išvadą, kuria konstatavo, jog ieškovas, spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas – už šioje išvadoje nurodytus pažeidimus ieškovas per DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą (nuo pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui dienos) įspėtas nebuvo, apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą informuotas taip pat nebuvo, galimybės pasiaiškinti neturėjo, išvada ieškovui niekada nebuvo įteikta.

4. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. komisija priėmė išvadą, kurioje konstatavo, jog jis, spręsdamas klausimus, susijusius Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; taip pat konstatavo, jog ieškovas, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas – už šioje išvadoje nurodytus pažeidimus ieškovas per DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą (nuo pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui dienos) įspėtas nebuvo, taip pat nebuvo įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Ši išvada ieškovui buvo įteikta tik 2019 m. sausio 30 d., o teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas darbdavio dokumentas, kuriame ieškovas būtų įspėjamas apie nurodytus darbo pareigų pažeidimus bei informuojamas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, apskritai niekada nebuvo įteiktas.

5. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. komisija priėmė išvadą, kurioje konstatavo, kad ieškovas, spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip pat konstatavo, jog ieškovas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas; taip pat pažymėjo, jog ieškovo veikoje sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinančios aplinkybės yra tai, jog žalos savivaldybės biudžetui nepadaryta, nėra tyčios, pažeidimas formalus, padarytas kaltu neveikimu. Komisija pripažino, jog ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, dėl neatsargumo nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte (direktorius atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą) ir rekomendavo įspėti ieškovą, kad jei per paskutinius dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat nustatytas darbo pareigų pažeidimas, gali būti nutraukiama darbo sutartis. Minėta išvada ieškovui buvo įteikta 2019 m. sausio 30 d., o teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas darbdavio dokumentas (ne tokio dokumento projektas), kuriame ieškovas būtų įspėjamas apie išvadoje nurodytus darbo pareigų pažeidimus bei informuojamas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, ieškovui apskritai niekada nebuvo įteiktas.

6. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. mero potvarkiu Nr. M-189 sudaryta komisija 2019 m. sausio 11 d. parengė išvadą Nr.VA-10, kurioje konstatavo, jog ieškovas, eidamas Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigas, 2018-08-21 – 2018-12-31 laikotarpiu priėmė 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr.V-38, kuriuo savo žmonai skyrė 100,80 Eur priemoką, o 2018 m. gruodžio 3 d. priėmė įsakymą Nr.V-53, kuriuo jai skyrė 100,80 Eur priemoką ir toks pažeidimas buvo padarytas pakartotinai, todėl šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Minėta išvada ieškovui buvo įteikta 2019 m. sausio 30 d.

7. Ieškovas nurodė, jog 2019 m. vasario 11 d. mero potvarkiu „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Kelmės kultūros centro direktoriui A. A.“ Nr. MP-28 jam buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nuo 2019 m. vasario 26 d. potvarkiu jis buvo atleistas nurodant, jog, vadovaudamas Kelmės kultūros centrui ir būdamas atsakingas už šios įstaigos veiklą, 2018-08-21 – 2018-12-31 laikotarpiu priėmė 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V-38, kuriuo savo žmonai skyrė 100,80 Eur priemoką, o 2018 m. gruodžio 3 d. priėmė įsakymą Nr. V-53, kuriuo savo žmonai skyrė 100,80 Eur priemoką, ir toks pažeidimas buvo padarytas pakartotinai po to, kai ieškovas 2018 m. rugsėjo 21 d. mero potvarkiu Nr. MP-144 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ buvo įspėtas, kad padarė darbo pareigų pažeidimą, nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte (atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą) ir buvo įspėtas, kad jei per dvylika mėnesių padarys antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, gali būti nutraukiama darbo sutartis.

8. Ieškovas akcentavo, kad potvarkis, kurio pagrindu buvo atleistas iš darbo, buvo priimtas pažeidžiant merui norminių administracinių aktų suteiktus įgaliojimus ir veikiant ultra vires, be to – nėra DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodytų priežasčių darbo sutarties nutraukimui. Potvarkyje nenurodytas teisės aktas, suteikiantis teisę merui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. 2017 m. birželio 29 d. Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-220 patvirtintų Kelmės kultūros centro nuostatų 4 punkte nustatyta, jog Kultūros centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Kelmės rajono savivaldybės taryba (savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą); 21 punkte nustatyta, kad Kultūros centrui vadovauja direktorius, kurį konkurso tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Kelmės rajono savivaldybės taryba; kultūros centro direktoriaus atlyginimą nustato, jam drausmines nuobaudas skiria ir jį skatina Kelmės rajono savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija. Ieškovas pažymėjo, jog drausminė nuobauda jam buvo skirta tokios teisės neturinčio subjekto – mero potvarkiu, kuris priimtas viršijant jo įgaliojimų ribas; darbdavio statusą ieškovo atžvilgiu turi tik Kelmės rajono savivaldybės taryba, todėl tik ji turėjo teisę vertinti ieškovo galimai padarytus darbo drausmės pažeidimus, dėl jų įspėti bei skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kai tai yra pagrįsta ir teisėta.

Šalies argumentai

9. Ieškovas nurodė, kad nėra DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų priežasčių darbo sutarties nutraukimui. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Ieškovas pažymėjo, kad jo atveju darbdavys per vieną mėnesį nuo pirmojo teisės aktų pažeidimo paaiškėjimo dienos jo neįspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Meras, gavęs 2018 m. gegužės 28 d. ataskaitą, susipažino su ieškovo padarytais Įstatymo pažeidimais (ataskaitoje įvardinti pažeidimai yra atkartojami ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje, kuri buvo nurodyta kaip paaiškėjimo apie ieškovo padarytą pirmąjį pažeidimą faktas); per vieną mėnesį ir apskritai bet kada vėliau, neįspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Ieškovas akcentavo, kad jo nebuvo prašyta pateikti ir paaiškinimo. Ieškovo vertinimu, darbdavys, neįspėjęs apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir grėsmę atleisti iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, neturėjo teisės DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atleisti iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, o tai padaręs šiurkščiai pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl toks atleidimas pripažintinas neteisėtu, o tokios poveikio priemonės darbuotojui taikymas nebuvo motyvuotas.

10. Ieškovas nurodė, kad jis savo pareigas atlikdavo nepriekaištingai, buvo ne kartą skatintas ir apdovanotas; jo veiksmai mero potvarkiu sudarytos tyrimo komisijos narių buvo vertinami kaip nepadarę žalos savivaldybės biudžetui, ne tyčiniai, formalūs, padaryti kaltu neveikimu, dėl neatsargumo; veiksmai nesukėlė Kelmės rajono savivaldybei jokių neigiamų padarinių, šiuos veiksmus ieškovas pripažino ir dėl jų gailėjosi. Ieškovas pažymėjo, kad turėtų būti grąžintas į ankstesnį darbą, kuris yra tapęs jo gyvenimo dalimi; nurodė, jog grąžinus jį į ankstesnes pareigas, pažeidimai tikrai nebepasikartos.

Atsiliepimas

11. Atsakovė Kelmės rajono savivaldybė, atsiliepime į ieškovo ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. birželio 18 d. Kelmės rajono savivaldybėje buvo gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštas Nr. 2339-(l.5) „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“. Šio rašto pagrindu 2018 m. birželio 20 d. mero potvarkiu Nr. M-19 buvo sudaryta komisija A. A. (Kelmės kultūros centro direktoriaus) galimam Įstatymo nuostatų pažeidimui tirti. Ieškovas buvo įspėtas apie pradėtą tyrimą ir pateikė paaiškinimą, kuris yra komisijos išvados sudėtinė dalis.

12. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. liepos 13 d. komisija pateikė išvadą Nr. VA-68, kurioje pripažino, kad ieškovas, spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. S-347 - (1.5) paprašė išvadą patikslinti. 2018 m. rugpjūčio 21 d. komisija pateikė patikslintą išvadą Nr. VA-83, kurioje pripažino, kad ieškovas, spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovui 2018 m. liepos 13 d. išvada buvo pateikta susipažinti elektroniniu paštu, pastabų dėl pateiktos išvados ieškovas nepareiškė.

13. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-35 buvo sudaryta komisija ieškovo galimam Įstatymo nuostatų pažeidimui tirti, ieškovas parašytas pateikti paaiškinimą, kurį pateikė elektroniniu paštu 2018 m. rugsėjo 17 d. Komisija 2018 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. VA-100 konstatavo, kad ieškovas, spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pateikė savivaldybės merui motyvuotą išvadą – pripažinti, kad Kelmės kultūros centro direktorius A. A. padarė darbo pareigų pažeidimą dėl neatsargumo, nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte (atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą). 2018 m. rugsėjo 18 d. išvados Nr. VA-100 pagrindu 2018 m. rugsėjo 19 d. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-144 ieškovas buvo įspėtas, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnis), nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte; taip pat rekomenduota informuoti ieškovą, kad jei per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo bus padarytas antras toks pat nustatytas darbo pareigų pažeidimas, gali būti nutraukiama darbo sutartis. Atsakovė pažymėjo, jog pats potvarkis savaime nesukėlė ieškovui apibrėžtų materialinių teisinių pasekmių, ir manytina, kad potvarkio pateikimas per DVS įrankį „Kontora“ (DVS „Kontoroje“ yra žyma, kad Kelmės kultūros centras dokumentą priėmė 2018 m. rugsėjo 21 d.) buvo tinkamas įspėjimas apie darbo pareigų pažeidimą ir informavimas apie grėsmę atleisti iš darbo už tokį pat antrą darbo pareigų pažeidimą.

14. Atsakovė nurodė, jog Kelmės rajono savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 14 d. potvarkiu Nr. M-189 buvo sudaryta komisija Kelmės kultūros centro dokumentams, susijusiems su personalo valdymu 2016-2018 metais, patikrinti. Komisija, atlikusi patikrinimą nustatė, kad ieškovas sprendė klausimus, susijusius su šiame centre dirbančio artimo asmens darbo eiga (skyrė priemokas savo žmonai I. A., dirbančiai Kelmės kultūros centre). Kelmės rajono savivaldybės mero 2019 m. sausio 8 d. potvarkiu Nr. M-l buvo sudaryta tyrimo komisija, kuri 2019 m. sausio 11 d. pateikė išvadą Nr. VA-10, kurioje konstatuota, kad Kelmės kultūros centro direktorius A. A., spręsdamas klausimus, susijusius su šiame centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; Kelmės rajono savivaldybės merui pasiūlyta svarstyti ieškovo drausminės atsakomybės klausimą.

15. Atsakovė nurodė, jog 2019 m. vasario 7 d. mero potvarkiu Nr. M-7 buvo sudaryta komisija ieškovo galimam darbo pareigų pažeidimui tirti, kuri pripažino, kad ieškovas, skirdamas priemokas žmonai, padarė darbo pareigų pažeidimą, dėl neatsargumo nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte, kad per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį patį nustatytą darbo pareigų pažeidimą, spręsdamas klausimus, susijusius su šiame centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip pat ir Kelmės kultūros centro direktoriaus darbo pareigas. Komisija pasiūlė Kelmės rajono savivaldybės merui nutraukti darbo sutartį su Kelmės kultūros centro direktoriumi A. A.. 2019 m. vasario 11 d. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-28 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Kelmės kultūros centro direktoriui A. A.“ skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo. Atlikto tyrimo išvada yra sudedamoji 2019 m. vasario 11 d. mero potvarkio Nr. MP-28 dalis, tad ieškovo teiginys, kad mero potvarkyje nėra nurodytas teisės aktas, kurio remiantis jis yra priimtas, neatitinka tikrovės.

16. Atsakovė nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą savivaldybės meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus Švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatyme aiškiai atskirta savivaldybės tarybos ir mero kompetencija – savivaldybės taryba sprendžia švietimo įstaigų vadovų skyrimo ir atleidimo klausimus, o meras – priima į pareigas ir atleidžia kitų (įstatyme nurodytų) biudžetinių įstaigų vadovus bei įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais. Konstatuotina, kad šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas turi būti aiškinamas taip, jog mero kompetencija apima, biudžetinių įstaigų (išskyrus švietimo) vadovų darbo teisinių santykių įgyvendinimo aspektus, įskaitant visų drausminių nuobaudų, taip pat ir atleidimą, skyrimą.

17. Atsakovė akcentavo, jog ieškovo pirmojo pažeidimo paaiškėjimo diena yra 2018 m. rugsėjo 6 d., antrojo pažeidimo paaiškėjimo diena 2019 m. sausio 24 d., taigi – 1 mėnesio sprendimų priėmimo terminai pažeisti nebuvo. Ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta už viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimus ir tai nėra susiję su jo skatinimu ar darbinės veiklos vertinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas sprendė: 1) pripažinti 2019 m. vasario 11 d. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkiu „dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Kelmės kultūros centro direktoriui A. A.“ Nr. MP-28 A. A. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nepagrįsta ir neteisėta ir ją panaikinti; 2) pripažinti A. A. atleidimą iš darbo Kelmės kultūros centre neteisėtu bei grąžinti A. A. į buvusį darbą – eiti Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigas; 3) priteisti A. A. iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės išmokėti vidutinį darbo užmokestį 1 106,98 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo A. A. atleidimo iš darbo dienos (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės valstybei 162 Eur žyminio mokesčio.

19. Teismas nurodė, kad nebuvo vienos iš būtinų sąlygų nutraukti darbo sutartį su Kelmės kultūros centro direktoriumi A. A. – jis nebuvo tinkamai įspėtas apie darbo pareigų pažeidimą ir galimą darbo sutarties nutraukimą už pakartotinį tokį pat pažeidimą, todėl vien dėl šios sąlygos nebuvimo ieškinys yra tenkintinas, mero potvarkis ir juo paskirta drausminė nuobauda ieškovui – atleidimas iš pareigų naikintini. Be to – ieškovas neturėjo galimybės pasiaiškinti už atsakovės nurodytus pažeidimus.

20. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ir vieno mėnesio terminas įspėjimui pateikti, nes jau 2018 m. gegužės 28 d. audito ataskaitoje, vėliau 2018 m. liepos mėnesio išvadoje buvo nustatyti ieškovo padaryti įstatymo pažeidimai, o pagal atsakovės poziciją, ji įspėjo ieškovą 2018 m. rugsėjo 21 d.

21. Teismas sprendė, kad nesant tinkamo įspėjimo darbuotojui apie tai, kad jis padarė pirmą darbo pareigų pažeidimą, tolesni jo veiksmai negali būti vertinami kaip pakartotiniai.

22. Teismas nurodė, kad ieškovo padarytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimas yra formalus, todėl jis negalėtų būti pagrindu nutraukti su ieškovu darbo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

23. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą, atsakovė (apeliantė) Kelmės rajono savivaldybė prašo sprendimą pakeisti – priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. MP-144 buvo pateiktas Kelmės kultūros centrui ir įstaigos priimtas 2018 m. rugsėjo 21 d. Potvarkio pateikimas per DVS buvo tinkamas įspėjimas apie darbo pareigų pažeidimą ir informavimas apie grėsmę atleisti iš darbo už tokį pat antrą darbo pareigų pažeidimą. Vadovaujantis dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, 7 punktu už įstaigos dokumentų valdymo organizavimą ir kontrolę yra atsakingas įstaigos vadovas, o jų 20 punktas numato, kad visa įstaigos gauta korespondencija priimama ir paskirstoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Ar Kelmės kultūros centro direktorius buvo patvirtinęs korespondencijos priėmimo ir paskirstymo tvarką, duomenų nėra, tačiau darytina išvada, kad Kelmės kultūros centro direktorius, būdamas įstaigos vadovas ir būdamas atidus ir pareigingas bei turėdamas galimybę matyti visus įstaigos gaunamus dokumentus DVS įrankyje „Kontora“, susipažino su Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkiu MP-144 ir turėjo galimybę tinkamai pasiaiškinti.

23.2. Atleidimas iš pareigų ieškovui buvo taikomas, kadangi tai buvo šiurkštus darbo pareigų pažeidimas; buvo padaryti kelių norminių aktų pažeidimai, per paskutinius dvylika mėnesių nustatytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Ieškovas, spręsdamas klausimus, susijusius su šiame centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, šiurkščiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Ieškovui ir anksčiau buvo taikytos drausminės nuobaudos, kurios galioja; jis yra praradęs atsakovės pasitikėjimą; taigi drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra proporcinga ieškovo veiksmams.

23.3. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Šalies argumentai

24. Ieškovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kelmės kultūros centre 2018 m. rugsėjo 21 d. potvarkio priėmimo metu ir vėliau elektroninių dokumentų valdymo sistema teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sukurta ir įteisinta. Centre nesant sukurtos ir įteisintos DVS, laikytina, jog minėtas potvarkis, kaip ir prašymas pasiaiškinti dėl tariamai padaryto darbo drausmės pažeidimo, ieškovui turėjo būti siunčiami ir įteikiami tik tiesiogiai (asmeniškai) raštu, jam pasirašant ant šių dokumentą žyma „gavau“. Taigi, darytina išvada, jog ieškovas mero potvarkio nei de jure nei de facto negavo (jis jam nebuvo įteiktas), su juo nesusipažino, dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr.VA-100 konstatuoto tariamo darbo drausmės pažeidimo padarymo pasiaiškinti galimybės neturėjo. Dokumentai ieškovui buvo įteikti pasirašytinai 2019 m. sausio 30 d. Ieškovas pažymėjo, kad nei potvarkyje, nei visose išvadose, tokios pačios griežčiausios ir radikaliausios DK numatytos poveikio priemonės darbuotojui taikymas nebuvo motyvuotas. Priešingai, išvadose ir kituose dokumentuose yra pakankamai duomenų, jog ieškovas savo pareigas nuo 2004 m. vasario 1 d., t .y. apie 15 metų, ėjo nepriekaištingai, neturėjo jokių drausminių nuobaudų, buvo eilę kartų skatintas ir apdovanotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

26. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pagal 2014 m. sausio 26 d. sudarytą Darbo sutartį Nr. 319 dirbo Kelmės kultūros centro direktoriumi iki 2019 m. vasario 26 d. (el. b. l. 17–23). 2019 m. vasario 11 d. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkiu „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Kelmės kultūros centro direktoriui A. A.“ Nr. MP-28 ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigų nuo 2019 m. vasario 26 d. (el. b. l. 46–48). Potvarkyje konstatuota: 1) ieškovas, vadovaudamas Kelmės kultūros centrui ir būdamas atsakingas už šios įstaigos veiklą, 2018-08-21 – 2018-12-31 laikotarpiu priėmė šiuos sprendimus dėl žmonos I. A.: 2018-08-30 įsakymu Nr.V-38 savo žmonai I. A. skyrė 100,80 Eur priemoką, 2018-12-03 įsakymu Nr.V-53 skyrė 100,80 Eur priemoką; 2) Kelmės rajono savivaldybės 2019 m. sausio 11 dienos išvadoje Nr. VA-10 „Dėl A. A.“ konstatuota, kad Kelmės kultūros centro direktorius A. A., spręsdamas klausimus, susijusius su šiame centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, šiurkščiai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 3) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Kelmės rajono savivaldybės 2018 m. rugpjūčio 21 dienos išvadoje Nr. V-83 „Dėl A. A.“ jau buvo konstatavusi, kad spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, A. A. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018-09-06 rašte Nr. 3930 (1.5) „Dėl A. A.“ pripažino, kad A. A. veikos įvertinimas atitinka įstatymo nuostatas; 4) Kelmės rajono savivaldybės mero 2018 m. rugsėjo 21 d. potvarkiu Nr. MP-144 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ Kelmės kultūros centro direktorius A. A. buvo įspėtas, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą (DK 58 str.), nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte (atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą) ir įspėtas, kad jei per dvylika mėnesių darbuotojas padarys antrą tokį patį nustatytą darbo pareigų pažeidimą, gali būti nutraukiama darbo sutartis (DK 58 straipsnis) (el. b. l. 46–48).

27. Remiantis civilinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 28 d. Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba audito ataskaitoje Nr. KA-11 „BĮ Kelmės kultūros centro 2017 m. finansinis ir teisėtumo auditas“ konstatavo, kad A. A. nesilaikė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų reikalavimų, nes įsakymais skyrė žmonai priemokas, tvirtino darbo grafikus, pareigybės aprašymą. Ataskaitoje nurodyta, jog informacija apie pažeidimus perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Kelmės kultūros centrui, ataskaitos kopijos pateiktos Kelmės rajono savivaldybės merui, Kelmės savivaldybės rajono tarybos Kontrolės komitetui ir Kelmės savivaldybės administracijos direktoriui (el. b. l. 39–45). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu įvertinti A. A., Kelmės kultūros centro direktoriaus, elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimams, Kelmės rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. M-19 sudarė tyrimo komisiją, kuri atliko tyrimą ir surašė 2018 m. liepos mėnesio išvadą dėl A. A. (el. b. l. 150–153) bei 2018 m. rugpjūčio 21 d. išvadą dėl A. A. Nr. VA-83 (el. b. l. 24–28). 2018 metų liepos mėnesį, 2018 m. rugpjūčio 21 d. komisija, įvertinusi A. A. elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui, konstatavo, kad A. A. pažeidė minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, spręsdamas klausimus, susijusius su Centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, bei įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

28. Kaip nustatyta iš civilinės bylos duomenų, 2018 m. rugsėjo 18 d. Kelmės rajono savivaldybės išvadoje dėl A. A. galimo darbo pareigų pažeidimo Nr.VA-100 (el. b. l. 82–83) nurodyta, kad A. A., spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bei įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas; A. A. veikoje sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančios aplinkybės yra tai, jog žalos savivaldybės biudžetui nepadaryta, nėra tyčios, pažeidimas formalus, padarytas kaltu neveikimu. Išvadoje pripažinta, kad A. A. padarė darbo pareigų pažeidimą, dėl neatsargumo nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte (atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą) ir rekomendavo informuoti Kelmės kultūros centro direktorių A. A., kad, jei per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojas padarys antrą toks pat, kaip nustatytas, darbo pareigų pažeidimą, gali būti nutraukiama darbo sutartis (DK 58 straipsnis).

29. Nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 14 d. mero potvarkiu Nr. M-189 buvo sudaryta komisija, kuri 2019 m. sausio 11 d. parengė išvadą dėl A. A. Nr.VA-10 (el. b. l. 53–56), kurioje konstatavo, jog Kelmės kultūros centro direktoriaus A. A., spręsdamas klausimus su šiame centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Išvadoje nurodyta, kad A. A. 2018-08-21 – 2018-12-31 laikotarpiu priėmė 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr.V-38, kuriuo savo žmonai I. A. skyrė 100,80 Eur priemoką ir 2018 m. gruodžio 3 d. priėmė įsakymą Nr.V-53, kuriuo žmonai skyrė 100,80 Eur priemoką. Išvadoje nurodyta, kad toks pažeidimas buvo padarytas pakartotinai. Komisija pasiūlė Kelmės rajono savivaldybės merui svarstyti A. A., Kelmės kultūros centro direktoriaus, drausminės atsakomybės klausimą.

30. 2019 m. sausio 30 d. Kelmės rajono savivaldybės pranešimu ieškovui išsiųstas pranešimas apie Kelmės rajono savivaldybės 2019 m. sausio 11 d. išvadą, prašytas pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodytų aplinkybių (dėl nenusišalinimo sprendžiant klausimus, susijusius su priemokų Kelmės kultūros centre dirbančiam artimam asmeniui skyrimu, dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimų); ieškovui kartu su pranešimu pateikti priedai: 2019 m. sausio 11 d. išvada Nr. VA-10, 2018 m. rugpjūčio 21 d. išvada Nr. VA-83, 2018 m. rugsėjo 18 d. išvada VA-100, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. sausio 24 d. dienos raštas Nr. S-372-(1.5), 2018 m. rugpjūčio 27 d. mero potvarkis MP-144 (el. b. l. 99–100). Minėtame pranešime taip pat nurodyta, jog mero potvarkiu Nr. MP-144 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ ieškovas buvo įspėtas, kad padarė darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnis) ir informuotas, kad jei per dvylika mėnesių darbuotojo bus padarytas antras toks pat nustatytas darbo pareigų pažeidimas, gali būti nutraukiama darbo sutartis. 2019 m. vasario 5 d. ieškovo paaiškinime nurodyta, jog ieškovo, kaip vadovo, įsakymas skirti priemokas trims specialistams buvo tik formalus savivaldybės tarybos sprendimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų vykdymas; taip pat informuojama, kad su 2018 m. rugpjūčio 27 d. mero potvarkiu Nr. MP-144 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ ieškovas nebuvo supažindintas (el. b. l. 68).

31. Į bylą pateiktas Kelmės rajono savivaldybės mero 2018 m. rugsėjo 27 d. potvarkio „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ Nr. MP-144 projektas, kuriame nurodyta, jog Kelmės kultūros centro direktorius A. A. yra įspėjamas, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnis), nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte (atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių, administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų vykdymą ir įgyvendinimą); informuojamas, kad jei per dvylika mėnesių darbuotojo bus padarytas antras toks pat nustatytas darbo pareigų pažeidimas, gali būti nutraukiama darbo sutartis (58 straipsnis) (el. b. l. 137–142). Iš minėto dokumento metaduomenų nustatyta jo registravimo data – 2019 m. rugsėjo 19 d.; el. parašu pasirašymo data – 2019 m. rugsėjo 21 d.

Dėl ginčo esmės

32. Kaip nustatyta remiantis civilinės bylos duomenimis, 2019 m. vasario 11 d. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkiu „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Kelmės kultūros centro direktoriui A. A.“ Nr. MP-28 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigų pagal DK 58 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, 2 punktą.

33. DK 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

34. DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

35. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentare (D. T., Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018) nurodyta, jog darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo konstatavimas, sprendimas nutraukti darbo sutartį ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą darbo pareigų pažeidimą gali būti fiksuojamas vienu ar keliais darbdavio vidiniais dokumentais, su kuriais darbuotojas turi būti supažindinamas raštu.

36. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad mero potvarkis Nr. MP-144 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ ieškovui buvo pateiktas per dokumentų valdymo sistemą, ir tai buvo tinkamas įspėjimas apie darbo pareigų pažeidimą bei informavimas apie grėsmę atleisti iš darbo už tokį pat antrą darbo pareigų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 21 d. (kaip nurodė atsakovė (apeliantė)) susipažino su minėtu potvarkiu, į nagrinėjamą bylą nepateikta. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė (apeliantė) nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. mero potvarkis Nr. MP-144 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ ieškovui buvo įteiktas iš karto po jo priėmimo. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad šis potvarkis ieškovui buvo įteiktas 2019 m. sausio 30 d. Ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, potvarkyje įrašyta 2018 metų rugsėjo 27 dienos data, o jį meras elektroniniu parašu pasirašė rugsėjo 21 dieną (dokumento registracijos data – 2018 m. rugsėjo 19 d.); šis dokumentas suformuotas, pasirašytas ir išsiųstas Kelmės kultūros centrui kaip projektas Nr. T1-, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovas, net jei ir gavo per dokumentų valdymo sistemą potvarkio projektą, šio projekto galėjo neįvertinti kaip priimto mero potvarkio, kuris gali ateityje jam sukelti pasekmes – darbo sutarties nutraukimą.

Žemesnės instancijos teismas

37. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, 2018 m. rugsėjo 18 d. Kelmės rajono savivaldybės išvada dėl A. A. galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. VA-100 (kurioje buvo nurodyta, kad ieškovas, spręsdamas klausimus, susijusius su Kelmės kultūros centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bei įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas; taip pat pripažinta, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimą, dėl neatsargumo nevykdė pareigų, numatytų Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo 20 punkte ir rekomenduota informuoti Kelmės kultūros centro direktorių A. A., kad jei per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojas padarys antrą toks pat, kaip nustatytas, darbo pareigų pažeidimą, gali būti nutraukiama darbo sutartis) ieškovui buvo įteikta taip pat 2019 m. sausio 30 d. Duomenų, kad minėta su minėta išvada ieškovas buvo supažindintas anksčiau, byloje nėra.

38. Byloje teismo nustatyta, kad: 1) dar 2018 m. gegužės 28 d. Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba audito ataskaitoje Nr. KA-11 „BĮ Kelmės kultūros centro 2017 m. finansinis ir teisėtumo auditas“ buvo konstatuota, kad ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų reikalavimų, nes įsakymais skyrė žmonai priemokas, tvirtino darbo grafikus, pareigybės aprašymą; 2) 2018 metų liepos mėnesį, 2018 m. rugpjūčio 21 d. išvadose komisijos konstatuota, kad ieškovas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, spręsdamas klausimus, susijusius su Centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas bei įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įspėjimas apie galimą darbo sutarties nutraukimą už antrą tokį pažeidimą per vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui dienos, ieškovui atsakovės (apeliantės) teigimu buvo siųstas 2018 m. rugsėjo 21 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju, kai įspėjimas apie nustatytus pažeidimus atsakovės (apeliantės) teigimu buvo siunčiamas 2018 m. rugsėjo 21 d., buvo nesilaikyta DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto imperatyvo, jog darbdavys turi įspėti darbuotoją apie galimą darbo sutarties nutraukimą už antrą tokį pažeidimą per vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui dienos, t. y. buvo pažeistas vieno mėnesio terminas įspėjimui pateikti.

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesilaikyta DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, numatančių, kad darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas nebuvo tinkamai įspėtas, o nesant tinkamo įspėjimo darbuotojui apie tai, kad jis padarė pirmą darbo pareigų pažeidimą, tolesni jo veiksmai negali būti vertinami, kaip pakartotiniai.

40. 2019 m. vasario 11 d. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkyje „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Kelmės kultūros centro direktoriui A. A.“ Nr. MP-28 nurodyta, kad Kelmės rajono savivaldybės 2019 m. sausio 11 dienos išvadoje Nr. VA-10 „Dėl A. A.“ konstatuota, jog Kelmės kultūros centro direktorius A. A., spręsdamas klausimus, susijusius su šiame centre dirbančio artimo asmens darbo eiga ir nuo jų nenusišalindamas, šiurkščiai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes po pripažinimo pažeidus šio įstatymo nuostatas, sprendė žmonos darbo centre eigos klausimus ir pakartotinai pažeidė šio įstatymo nuostatas (du kartus priėmė įsakymus dėl 100,80 Eur priemokos skyrimo sutuoktinei). Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo Kelmės kultūros centro direktoriaus pareigų ieškovui buvo skirta ir pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas).

41. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).

42. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentare (D. T., Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2018) nurodyta, jog DK nepateikiamas baigtinis šiukščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas ir apsiribojama išvardijimu pažeidimų, kurie, labiausiai tikėtina, būtų pagrįstai vertinami kaip šiurkštūs. Vis dėlto įvardyti pažeidimą kaip šiurkštų galima tik atsižvelgus į jo padarymo aplinkybių visetą – kokio pobūdžio gėriai pažeidžiami, kiek aiškiai įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kyla padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. Be to, pats įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo aplinkybes, į kurias privalo atsižvelgti darbdavys, spręsdamas, ar nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus pažeidimo. DK 58 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atleidimas iš darbo turi būti pažeidimui ar jų visumai proporcinga priemonė, todėl sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo (ar pažeidimų) sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo (pažeidimų) padarymo.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2019 m. vasario 5 d. paaiškinime nurodė, jog jo, kaip vadovo, įsakymas apie priemokas trims specialistams už atliktą darbą, yra tik formalus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo vykdymas; jog atlyginimas už atliekamą darbą buvo išmokėtas priemokos forma pagal administracijos patvirtintą tvarką; jog ieškovas savo įsakymu nedarė jokio sprendimo, o tik formaliai vykdė savivaldybės tarybos sprendimą ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus. 2019 m. vasario 11 d. Kelmės rajono savivaldybės mero potvarkyje „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Kelmės kultūros centro direktoriui A. A.“ Nr. MP-28 nurodyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018-09-06 rašte Nr. 3930 (1.5) „Dėl A. A.“ pripažino, kad A. A. veikos įvertinimas atitinka įstatymo nuostatas. Išvadose taip pat nurodoma, kad ieškovo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančios aplinkybės yra tai, jog žalos savivaldybės biudžetui nepadaryta, nėra tyčios, pažeidimas formalus, padarytas kaltu neveikimu. Į bylą pateikta pakankamai duomenų, jog ieškovas savo pareigas ėjo nepriekaištingai, buvo ne kartą skatintas, apdovanotas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas DK normas, jų komentarą, nustatytas faktines bylos aplinkybes, vertina, kad ieškovo padarytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl jis negalėtų būti pagrindu nutraukti su ieškovu darbo sutartį. Teismas sprendžia, jog ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nagrinėjamu atveju yra neproporcinga jo atliktiems veiksmams.

44. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė (apeliantė) nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog atsakovės (apeliantės) Kelmės rajono savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

46. Teismui pateiktos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas, kurių bendra suma 1700 Eur, bei 2019 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymai, patvirtinantys apie nurodytos sumos sumokėjimą už advokato teisines paslaugas. Šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui A. A. priteistinos iš atsakovės (apeliantės) Kelmės rajono savivaldybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės (juridinio asmens kodas 188768730) priteisti 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Irena Stasiūnienė