Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nepilnamečiam nukentėjusiajam A. B., jo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 14 MGL (524,24 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2015 m. gruodžio 20 d., apie 14.50 val., viešoje vietoje – Vilniuje, prie Tuskulėnų ir Rinktinės gatvių sankryžos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,78 promilių girtumo laipsnis), iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, panaudojo nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į veido sritį, o A. B. pagriuvus ant žemės, koja spyrė ne mažiau kaip 7 kartus į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė dvigubu abipusio apatinio žandikaulio lūžimu per kairįjį kampą ir 48-ą dantį. Šiais veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis P. J. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad A. B. ir jo pasiskolino 30 Eur ir negrąžino, tik žadėjo grąžinti, o vėliau dingo. Nukentėjusįjį pamatė gruodžio 20 dieną, einantį link perėjos Tuskulėnų g. Kadangi buvo išgėręs, sukilo viskas pyktis, perėjo per gatvę ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu, šis nukrito, kelis kartus dar gulinčiam spyrė, tiksliai nepamena, kiek kartų, nes neskaičiavo, galėjo ir 7 kartus. Po to pabėgo, tačiau jį (P. J.) sulaikė žmonės. Nenorėjo, kad nukentėjusiajam lūžtų žandikaulis. Nukentėjusysis po smūgių atrodė baisiai, sumuštas. Neigiamai vertina savo elgesį, gailisi, buvo nuėjęs į ligoninę ir atsiprašė nukentėjusiojo. Nežino, ar nukentėjusysis jam atleido.

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių kaltinamasis nurodė, kad visiškai pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį. Nukentėjusiųjų pareikštą ieškinį taip pat pripažįsta, tačiau mano, kad prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, iš karto negalės atlyginti šios žalos, tik dalimis. Mano, kad tinkamas neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur. Sutinka su nukentėjusiųjų tėvų reikalavimu dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iš jų. Nukentėjusiųjų ieškinyje nurodytą turtinę žalą taip pat pripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 20 d. jis su draugais E. ir M. buvo prie Tuskulėnų gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. Jiems stovint prie sankryžos ir laukiant užsidegančio žalio šviesoforo signalo, jis staiga iš šono pajuto smūgį kumščiu į veido kairės pusės sritį. Nuo gauto smūgio iš karto pargriuvo ant žemės. Gulėdamas ant žemės dar pajuto spyrius į galvos sritį. Jam buvo suduoti ne mažiau kaip septyni smūgiai. Užpuolikas nieko nesakęs pradėjo bėgti. Jis (A. B.) pakėlęs galvą pamatė, kad tai buvo P., kurio pavardės nežino, pažįstamos S. R. draugas. Tada jis (A. B.) pamatė ir S. R., kuri liko stovėti netoli jo. Tuo metu iš automobilių iššoko žmonės, kurie sulaikė P.. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kurie P. išvežė į policiją, o jis A. B. nuėjo į Žalgirio ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis. Ligoninėje pragulėjo septynias dienas, vėliau gydėsi namuose. Yra įsitikinęs, kad P. jį mušė todėl, kad S. buvo skolingas 20 Eur apie dvi savaites ir, kai S. jam skambino, jis nekėlė ragelio. P. buvo atėjęs pas jį į ligoninę, atsiprašė, tačiau jis (A. B.) jam neatleido (b. l. 15).

Nukentėjusysis J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 20 d., apie 15.20 val., į namų telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė esąs policijos pareigūnas ir kuris paaiškino, kad jo sūnus A. B. sumuštas ir yra Žalgirio klinikoje. Prieš tai sūnus iš namų išėjo apie 14 val. pasivaikščioti. Išėjo nesusinervinęs, ramus. Apie 16 val., J. B. su žmona atvyko į Žalgirio kliniką, kur priėmimo skyriuje jiems trumpai paaiškino, kad sūnui yra lūžęs žandikaulis. Jie buvo užėję į sūnaus palatą, tačiau sūnus dėl žandikaulio lūžimo negalėjo kalbėti ir nieko nepapasakojo. Dėl ko sūnus galėjo būti sumuštas, nežino (b. l. 10-11).

Liudytoja S. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. B. pažįsta nuo vaikystės. 2015 m. gruodžio mėnesį A. B. iš P. J. pasiskolino 30 Eur. Jie nebuvo artimi draugai, tačiau vienas kitą pažinojo. Vėliau A. B. nuolat žadėdavo P. J. grąžinti pinigus, bet vis negrąžindavo. P. dėl to supyko. Prieš Kalėdas ji su P. ėjo nuo B. Laurinavičiaus stotelės link Minties gatvės. Prie šviesoforo, netoli „Maxima“ parduotuvės, esančios Tuskulėnų gatvėje, kitoje gatvės pusėje, pamatė stovintį A. B. su draugais. Kad jis nepaspruktų nuo skolos grąžinimo, P. pradėjo eiti per raudoną šviesoforo signalą link A. B.. Ji ėjo paskui P.. Priėjęs P. iš karto sudavė vieną ar daugiau smūgių A. B. į veidą, nuo ko jis pagriuvo ant žemės. Visa tai pamatė prie šviesoforo stovėję žmonės, pradėjo stoti automobiliai. Ji šaukė P., kad liautųsi. Jis pasimetė ir pradėjo bėgti. Ji liko prie A. B.. Kažkas iš žmonių pradėjo vytis P. ir po kurio laiko atvedė atgal prie jų. Vyras, kuris sulaikė P., iškvietė policiją. P., pamatęs kraują ant A. B. veido, pradėjo atsiprašinėti, sakydamas, kad nenorėjo tokių pasekmių (b. l. 21).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti A. B. medicininiai dokumentai (gydymosi stacionare ligos istorija ir rentgenogramos), pateikta specialisto J. M. P. išvada, jog A. B. nustatytas dvigubas abipusis apatinio žandikaulio lūžimas per kairįjį kampą ir 48-ą dantį; tai padaryta smūginiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos; sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žandikaulių lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 34).

Alkotesterio duomenimis, P. J. 2015 m. gruodžio 20 d. 15.45 val. nustatytas 0,78 promilių girtumas (b. l. 87).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiųjų teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad viešoje vietoje nukentėjusiajam trenkė kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito, keletą kartų spyrė nukentėjusiajam koja. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. B. ir liudytojos S. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis jam kumščiu sudavė į veido kairės pusės sritį, nuo ko jis pargriuvo ant žemės. Gulėdamas ant žemės, dar pajuto spyrius koja į galvos sritį. Jam buvo suduoti ne mažiau kaip 7 smūgiai. Liudytoja S. R. parodė, kad P. sudavė vieną ar daugiau smūgių A. B. į veidą, nuo ko jis pagriuvo ant žemės. Ji šaukė P., kad liautųsi. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: medicininių dokumentų apžiūros protokole pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. B. padarytas sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, alkotesterio kvito duomenys.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad P. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,78 promilių girtumas), viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, vieną kartą kumščiu sudavė A. B. į veido sritį, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, koja spyrė ne mažiau kaip 7 kartus į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu per kairįjį kampą ir 48-ą dantį. Ši kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi kaltinamasis be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje – gatvių sankryžoje, vidury dienos, matant prie šviesoforo laukiantiems žmonėms, dėl kaltinamojo veiksmų gatvėje sustojo automobiliai, iš jų išlipę žmonės pasivijo kaltinamąjį, tokiu būdu kaltinamasis parodė aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą.

Teismo vertinimu, kaltinamojo veika buvo padaryta neapibrėžta tyčia. Pasak kaltinamojo, jis nenorėjo, kad kiltų tokios pasekmės nukentėjusiajam. Nepaisant to, teismo vertinimu, kaltinamasis suprato savo veiksmų (nukentėjusiajam smogiant kumščiu į veidą ir dar gulinčiam nukentėjusiajam keletą kartų koja spiriant į galvos sritį) pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo abejingas, kokios kils pasekmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (neapibrėžta tyčia) apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į P. J. charakterizuojančius duomenis – teistas (teistumas neišnykęs) (b. l. 66-67), baustas administracine tvarka, dalį baudų sumokėjęs (b. l. 71-76), dirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 79), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 80), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 78).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam P. J. už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijos ribose, bausmės dydį nustatant tarp minimalaus ir vidurkio, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis, P. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 20 d. 15.40 val. iki 2015 m. gruodžio 21 d. 11.40 val. (b. l. 48, 81). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, gailisi dėl savo elgesio, ligoninėje atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamojo teigimu, jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Teismui el. paštu susisiekus su kaltinamuoju, jis iš J. K. atvyko į bylos nagrinėjimą, iš esmės pripažino civilinius ieškinius. Šios aplinkybės patvirtina, kad P. J. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 11 mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti P. J., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Ikiteisminio tyrimo metu P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 219,13 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 40-41). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis A. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kainą – 1 219,13 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo A. B. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (P. J.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 1 219,13 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo P. J. (b. l. 42).

Nukentėjusysis J. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisme iki įrodymų tyrimo pradžios buvo gautas patikslintas bendras nukentėjusiųjų J. B. ir N. B. (A. B. tėvų) civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas jų sūnaus ir jų pačių vardu. Šiuo ieškiniu prašoma iš kaltinamojo priteisti 715 Eur turtinės žalos už A. B. suteiktas ortodonto paslaugas, 5 000 Eur neturtinės žalos A. B. už jo išgyvenimus, nepatogumus ir skausmą, po 500 Eur neturtinės žalos kiekvienam iš tėvų už jų išgyvenimus ir nepatogumus bei 80 Eur už suteiktą advokato pagalbą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl P. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. B. buvo nesunkiai sužalotas. Akivaizdu, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusiajam teko gydytis, jis patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, pasijuto pažemintas, nes įvykį matė jo draugai ir kiti žmonės, negalėjo valgyti tris mėnesius, išskyrus skystą maistą, neteko galimybės bendrauti su draugais, nes negalėjo išsižioti, visą gydymo laikotarpį teko praleisti namuose, negalėjo mokytis, kurį laiką jautę baimę. Be to, jo dar laukia nemalonios odontologo intervencijos šalinant po patirtos traumos atsiradusias pasekmes. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, padarytiems dėl chuliganiškų paskatų, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo P. J. nukentėjusiajam A. B. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-361-332/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-245/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-319/2014). Taip pat akivaizdu, kad dėl sūnaus sužalojimo neturtinę žalą patyrė ir jo tėvai. Jie iš policijos gavo pranešimą apie vaiko sumušimą. Nuvykę į Žalgirio kliniką ir pamatę savo vaiką, gulintį medicininėje kėdutėje, apvyniotą kruvinais bintais, patyrė šoką ir stresą. Vaikas iš karto negalėjo kalbėti, vaizdas buvo baisus. Po to jiems teko vaiką maitinti skystu maistu per šiaudelį, tai taip pat sukėlė jiems nepatogumų. Reikėjo vaiką vežti pas gydytojus konsultacijoms dėl patirtos traumos pasekmių pašalinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. B. tėvai dėl P. J. įvykdyto nusikaltimo prieš jų sūnų taip pat patyrė neturtinės žalos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų J. B. ir N. B. reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo po 200 Eur kiekvienam iš jų.

Nukentėjusiųjų civilinio ieškinio reikalavimas dėl 715 Eur turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas tuo, kad nukentėjusieji dėl gydytojo konsultacijos ir gydymo plano sudarymo jau patyrė 15 Eur išlaidų, o už būsimą dantų korekciją būtina sumokėti dar 700 Eur, iš viso 715 Eur. Šis reikalavimas grindžiamas prie ieškinio pateiktais dokumentais (b. l. 114, 117), todėl tenkintinas visiškai. Taip pat tenkintinas nukentėjusiųjų reikalavimas dėl 80 Eur advokato pagalbai apmokėti priteisimo (b. l. 115-116).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į P. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 20 d. 15.40 val. iki 2015 m. gruodžio 21 d. 11.40 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, P. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 11 (vienuolika) mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš P. J. 1 219,13 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniolika litų 13 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų J. B. ir N. B. savo ir nepilnamečio nukentėjusiojo A. B. vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. J. nukentėjusiajam A. B. 2 000 (du tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiesiems J. B. ir N. B. – 715 (septynis šimtus penkiolika) Eur turtinės žalos atlyginimo, 80 (aštuoniasdešimt) Eur advokato pagalbai apmokėti ir po 200 (du šimtus) Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.