Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė – areštas 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. K. paskirta bausmė – areštas 30 parų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (viena para).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. K. nuteista už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2023 m. balandžio 18 d., apie 9 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – partnerį R. A., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, kuriam sudavė vieną smūgį stikliniu puodeliu bei vieną smūgį medine taburete į galvą, tuo padarė muštinę žaizdą galvoje ir sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistosios L. K. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Nuteistosios L. K. gynėja apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei jos ginamajai (L. K.) inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, už ją paskirtos bausmės rūšies – arešto – ir jos dydžio. Apeliantė tik prašo jos ginamajai L. K. paskirtos galutinės 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti nuteistosios atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas L. K. paskirtos arešto bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas L. K. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jai pirmą kartą paskirta arešto bausmė. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtai sąlygai, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

6. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

7. Skundžiamu nuosprendžiu L. K. pirmą kartą paskirta arešto bausmė už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Po nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino savo kaltę, nurodė besigailinti, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažinta ir kita lengvinanti aplinkybė, t. y., kad atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Šios aplinkybės turi būti ir yra vertinamos nuteistosios naudai, svarstant galimybę taikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau vien jos savaime niekaip nenulemia išvados, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti L. K. realiai neatliekant jai paskirtos trumpalaikės arešto bausmės. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis, informaciją apie jos teistumus, atsižvelgiant į praeityje L. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuota nusikalstama veika, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistosios elgesiui, taip pat svarbu paminėti ir nuobaudas, kurios apeliantės ginamajai buvo skirtos administracine tvarka.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nuteistoji L. K. anksčiau teista, turi viena neišnykusį teistumą dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (2 t., b. l. 3–6). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L. K. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo paskirta bausmė – 4 mėnesių viešųjų darbų kartu su įpareigojimais. Tačiau, akivaizdu, kad parodytas teismo pasitikėjimas paskiriant švelnesnę bausmės rūšį L. K., nepasiteisino, kadangi neišnykus teistumui bei įstatymų nustatyta tvarka jo nepanaikinus, pastaroji padarė analogišką nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalis). Matyti, kad L. K. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu nepadarė įtakos jos elgesiui, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje nepakeitė jos polinkio smurtauti. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad L. K. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastarąją išvadą patvirtina tai, kad L. K. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi buvo nuteista už nužudymą peržengiant būtinosios ginties ribą. Nors pastarasis teistumas dėl nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribą ir yra išnykęs, tačiau tai tik įrodo, kad nuteistoji L. K. yra linkusi fiziškai smurtauti, būdama neblaivi nekontroliuoja savo prieštaringo teisei elgesio. Kad nuteistoji yra linkusi vartoti alkoholį patvirtina ir byloje esantys duomenys apie jos padarytus administracinius nusižengimus. Per pastaruosius penkerius metus ji aštuonis kartus bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, kurie padaryti esant neblaiviai (2 t., b. l. 19–25). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji dirba, padėdama kitiems ūkyje, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė, L. K. apibūdino kaip asmenybę, kuri dirba kruopščiai, atsakingai ir tvarkingai, tačiau turinčią žalingų įpročių, dažnai vartoja alkoholį, yra ūmaus būdo, todėl išgėrusi būna impulsyvi ir konfliktiška. Patvirtino, kad L. K. niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu pragyvena iš socialinių išmokų (2 t., b. l. 39). Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistosios L. K. padaryta veika nėra atsitiktinė, ji linkusi daryti nusikalstamas veikas bei nusižengimus. Pakartotinis veikų darymas rodo, kad jos vertybinės nuostatos neorientuotos į pagarbą teisės normoms, į visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių laikymąsi, anksčiau paskirtos bausmės nedaro poveikio jos elgesio ir vertybių pokyčiams ir tai rodo didesnį jos asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį.

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija be kita ko atkreipia dėmesį į tai, kad L. K. namuose yra nuolatos girtaujama, smurtaujama, savo sugyventinio atžvilgiu ji nusikalstamai elgiasi jau ne pirmą kartą, anksčiau taip pat yra smurtavusi prieš savo sugyventinį. Neigiamai vertinama tai, jog L. K. smurtavo savo sugyventinio atžvilgiu naudodama stiklinį puodelį bei medinę taburetę, tokiam jos elgesiui nėra jokio objektyvaus pateisinimo, nes tokiais nuteistosios veiksmais buvo pasikėsinta į sugyventinio sveikatą. Teismo vertinimu L. K. nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo be jokios svarbios priežasties. Akivaizdu, kad taip elgdamasi ji netramdė savo emocijų, elgesio. Tokio jos elgesio tikrai negalima vertinti, kaip adekvataus. Toks L. K. elgesys įrodo jos neteisingas moralines nuostatas. Kaip minėta ji anksčiau yra teista taip pat už tyčinį nusikaltimą prieš savo sugyventinį, kurį padarė taip pat būdama neblaivi. Jos teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Ji yra bausta administracine tvarka. Kai kuriuos administracinius nusižengimus taip pat yra padariusi būdama neblaivi.

10. Įvertinus tai, kad po praeityje teismo nuteistajai L. K. parodyto pasitikėjimo skiriant švelnesnę bausmės rūšį, ji ne tik, kad nesistengė pasitaisyti, bet pakartotinai padarė analogišką nusikalstamą veiką bei administracinius nusižengimus. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad jos resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo, paskiriant apeliantės ginamajai tik intensyvią priežiūrą ir vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistosios elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir, atitinkamai taikyti jos (L. K.) atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Šios bylos nagrinėjimo kontekste pakartotinai pažymėtina tai, kad nuteistoji nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą bei esant jam nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino L. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nustatė kitą sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi šios visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo jos asmenybės didesnį pavojingumą, į ką skirdamas trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę bei netaikydamas jos atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jos asmenybe, šioje byloje nėra, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad apeliantės ginamoji ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

12. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų L. K. atžvilgiu. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. K. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.