- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2S-571-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00287-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažinti, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2020 m. gegužės 31 d., padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
2. Atsakovas A. M. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo nustatyti tokią laikiną bendravimo su dukra A. M. tvarką:
2.1. kiekvieną savaitę tėvas per jam esančią išeiginę dieną vieną kartą pasiima dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos 10 valandą ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19 valandos;
2.2. kiekvieną savaitę tėvas per jam esančią išeiginę dieną pasiima dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos 10 valandą ir bendrauja su ja tris dienas iš eilės iki trečios bendravimo dienos 19 valandos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;
2.3. 2021 m. gruodžio 26, t. y. antrąją Šv. Kalėdų dieną, tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 valandos;
2.4. 2021 m. balandžio 5 dieną, t. y. antrą Šv. Velykų dieną, tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 19 valandos;
2.5. tėvas, norėdamas pasiimti dukrą, informuoja dukters motiną prieš 24 valandas žinute, skambučiu ar elektroniniu laišku;
2.6. dukters ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo laikas su dukrą gali būti keičiamas, tėvams iš anksto susitarus dėl kito bendravimo laiko;
2.7. dukters motina privalo informuoti dukters tėvą apie dukters ligą, gulėjimą ligoninėje ir kitus atvejus, susijusius su jos sveikata.
3. Atsakovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad nuo 2020 m. gegužės 31 d. atsakovas negali matytis, bendrauti su nepilnamete dukterimi A. M., kadangi ieškovė paliko atsakovą, su savimi kartu pasiėmusi šalių dukterį. Atsakovas turi galimybę matytis su nepilnamete šalių dukterimi tik jos lankomame darželyje, kadangi ieškovė draudžia atsakovui bendrauti ir palaikyti bet kokį ryšį su dukra. Kadangi tarp šalių iškilo ginčas dėl bendravimo su dukra tvarkos, siekiant kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnametės dukters fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu, atsakovas prašė nustatyti jo siūlomą laikinąją bendravimo tvarką, kuri jo nuomone, nepažeis vaiko ir jo, kaip tėvo, interesų.
4. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Šilutės skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad tarp tėvo ir dukters nuoseklus ir sistemingas bendravimas nevyko nuo praėjusių metų vasaros ir tokiu būdu ryšys tarp vaiko ir tėvo yra susilpnėjęs. Nurodė, kad pirmiausia būtina atkurti A. ryšį ir nutrūkusį bendravimą su tėvu. Atsižvelgiant į tai Tarnyba padarė išvadą, kad atsakovo prašoma laikino bendravimo su dukra tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, nes tėvui, siekiančiam bendrauti su dukra, visų pirma reikia atkurti jo, kaip tėvo, ir dukters ryšį, o tam reikalingas nuoseklus pereinamasis periodas, taip pat atsižvelgiant į siūlomą tvarką pastebima, kad jos įgyvendinimas sukeltų papildomų problemų dėl derinimo, nes kaskart tik prieš 24 valandas vaikas žinotų, ar jis turės galimybę susitikti su tėvu, ir tiek šeima, tiek vaikas neturėtų galimybės planuoti šeimos gyvenimo, laisvalaikio, o būtų priversti kiekvieną kartą laukti pranešimo iš tėvo. Tarnybos manymu, esamoje situacijoje toks bendravimas turi būti laipsniškas, ne aktyvus, paremtas abiejų noru bei iniciatyva bendrauti ir daugiau laiko praleisti kartu, siekiant atkurti prarastą ryšį.
Šalies argumentai
5. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje nustatė laikiną A. M. bendravimo su nepilnamete dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką:
6.1. 2021 m. balandžio 5 dieną, t. y. antrą Šv. Velykų dieną, tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir įsipareigoja parvežti ją į jos gyvenamąją vietą iki 18 valandos;
6.2. iki 2021 m. birželio 1 d. kiekvieną savaitę tėvas savaitės darbo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais gali pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 2 valandoms;
6.3. iki 2021 m. birželio 1 d. kas antro savaitgalio šeštadienį, pradedant nuo 2021 m. balandžio 17 d., tėvas gali bendrauti su dukra, nepažeidžiant jos poilsio ir miego režimo, pasiimant ją iš gyvenamosios vietos 12 val. ir parvežant ją tą pačią dieną į jos gyvenamą vietą iki 18 val.;
6.4. nuo 2021 m. birželio 2 d. kiekvieną savaitę tėvas savaitės darbo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais gali pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 3 valandoms;
6.5. nuo 2021 m. birželio 2 d. kas antro savaitgalio šeštadienį, tėvas gali bendrauti su dukra, nepažeidžiant jos poilsio ir miego režimo, pasiimant ją iš gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant ją tą pačią dieną į jos gyvenamą vietą iki 19 val.;
6.6. nuo 2021 m. liepos 1 d. kas antro savaitgalio šeštadienį, tėvas gali bendrauti su dukra, nepažeidžiant jos poilsio ir miego režimo, pasiimant ją iš gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant ją į jos gyvenamą vietą sekančią dieną iki 18 val.;
6.7. apie dukters pasiėmimą ar negalėjimą pasiimti pagal nustatytą bendravimo tvarką tėvas informuoja dukters motiną ne vėliau kaip prieš 24 valandas žinute, skambučiu ar elektroniniu laišku;
6.8. įpareigoti dukters motiną sudaryti galimybę tėvui bendrauti su dukra telefonu, kitomis galimomis ryšio priemonėmis;
6.9. dukters motina privalo informuoti dukters tėvą apie dukters ligą, gulėjimą ligoninėje ir kitus atvejus, susijusius su jos sveikata;
6.10. dukters ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo laikas su dukrą gali būti keičiamas tėvams iš anksto susitarus dėl kito bendravimo laiko.
7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei Tarnybos išvadą, atsižvelgęs į susidariusią padėtį, kad šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su dukra tvarkos, bei tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė į bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu ir siekiant užtikrinti vaiko interesus, tenkino atsakovo prašymą iš dalies ir nustatė laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri, teismo pastebėjimu, nekliudo ateityje keisti šią tvarką, didinant atsakovo bendravimo su vaiku laiką ir apimtis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti atsakovo siūlomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, pažeidė teisėtus nepilnamečio vaiko ir atsakovo interesus.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką vadovaudamasis institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, nuomone, nevertindamas nepilnametės šalių dukters išsakytos nuomonės dėl bendravimo su tėčiu, taip pat neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovo ir nepilnametės šalių dukters bendravimas iš esmės negalimas būtent dėl ieškovės kaltės.
8.3. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. veikia priešingai savo nepilnamečio vaiko interesams, todėl teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuria siaurinamas atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimas, turi būti panaikinta.
8.4. Faktą, kad apelianto ir nepilnametės šalių dukters bendravimą suskirstyti laipsniškai (periodais) nėra tikslinga, patvirtina tai, kad jis ribojamas ne dėl mergaitės nenoro bendrauti su tėčiu, tačiau tik dėl ieškovės kaltės – ieškovė, nusprendusi palikti apeliantą, pasiėmė kartu su savimi šalių nepilnametę dukterį, nuo tada neleidžia su ja bendrauti prieš atsakovo ir nepilnametės šalių dukters valią, o toks elgesys prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
8.5. Iš 2021 m. kovo 31 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5TSD(8.5.17.)-644, matyti, kad mergaitė išreiškė nuomonę, jog su tėčiu susitikti norėtų, nes seniai matė, nepamena. Taigi, akivaizdu, kad šalių nepilnametė dukra su apeliantu bendrauti nori, bendravimo siaurinti ar riboti nėra jokio objektyvaus pagrindo, tuo labiau, kad nėra jokių duomenų, jog apeliantas veiktų priešingai nepilnametės šalių dukters interesams.
8.6. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek institucija teikianti išvadą byloje nevertino to fakto, kad nepilnametė dukra su apeliantu nesimatė ne dėl jo, tačiau dėl ieškovės kaltės, kuri piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis riboja apelianto bendravimą su nepilnamete šalių dukterimi.
8.7. Skundžiama teismo nutartimi nustatytas pereinamasis periodas nepagrįstai riboja jo, kaip tėvo, bendravimą su nepilnamete šalių dukterimi, formuoja negatyvų įvaizdį, iš esmės eliminuoja tėvą iš mergaitės gyvenimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinu bendravimo nustatymu užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Apelianto siūloma laikina bendravimo tvarka atitinka geriausius šalių nepilnametės dukters interesus.
Atsiliepimas
9. Ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Prideda naują įrodymą – vaizdo įrašą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog apeliantas su vaiku nebendravo ilgą laikotarpį, nėra susiformavę jų socialiniai ryšiai, bendravimo intensyvumas ir periodiškumas ir šias aplinkybes nurodo ne tik ieškovė, bet ir šalių dukra apklausos metu. Apeliantas tokias pačias aplinkybes pats nurodė skunde. Dėl šių priežasčių teismas nustatė pereinamojo laikotarpio poreikį. Jo metu bendravimo trukmė būtų nuosekliai didinama. Pastebėtina, kad teismas nurodė, jog šalys nėra ribojamos susitarti ir dėl intensyvesnio atsakovo bendravimo su dukterimi.
9.2. Įvertinus numatytus perinamojo laikotarpio terminus nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo ir dukros ryšiai nutrūks ar jam bus pakenkta. Atsakovas turės galimybes didesne apimtimi ir intensyviau bendrauti su dukra. Tarp susitikimų numatyti nedideli dienos ar dviejų intervalai. Bendravimo trukmė (2-3 valandos) atitinka tokio amžiaus nepilnamečio vaiko poreikius ( priderinta prie vaiko aktyvaus ir poilsio laiko).
9.3. Nutartimi nustatyta optimali apelianto su vaiku bendravimo tvarka, kuri galėtų būti nustatyta šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Reikalaudamas dažnesnio bendravimo su dukra apeliantas į pirmą vietą iškelia savo norus, o ne dukters poreikius.
9.4. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų trukdymą jam bendrauti su dukra. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų konfliktavusios dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų siekdamas susitikti su dukra. Skundas grindžiamas išimtinai atsakovo deklaratyviais teiginiais.
9.5. Pažymėtina, kad šalių dukra nėra nusiteikusi prieš bendravimą su tėvu. Ji laisvai ir drąsiai vaiko teisių specialistams išdėstė savo norą dažniau bendrauti su tėvu. Toks vaiko elgesys apklausos metu paneigia atsakovo teiginius, kad ieškovė galimai nuteikinėja dukrą prieš tėvą, trukdo jiems bendrauti.
9.6. Atsakovo prašoma nustatyti tvarka kardinaliai pakeičia dabar nusistovėjusį elgesį. Kol šalys gyveno kartu ir laikė save šeima, atsakovas dažnai būdavo komandiruotėse. Tokį patį darbą dirba ir dabar. Apelianto, kaip tėvo, ir dukros bendravimas buvo intensyvus tik trumpais laikotarpiais (2-3 savaites namuose, 6 savaites komandiruotėje) ir visuomet vykdavo vienuose namuose. Šiuo metu dukra gyvena su ieškove jos namuose daugiau nei 10 mėnesių. Tenkinus skundą ir nustačius apelianto prašomą tvarką kardinaliai pasikeistų dukros dienos, savaitės režimas: jai tektų gyventi per dvejus namus, nakvoti dviejose lovose, buvimo vieta keistųsi dukart per savaitę. Toks gyvenimo ritmas yra pernelyg dinamiškas, nesuderinamas su stabilumo sąvoka ir gali kenkti nepilnamečio vaiko raidai ir sveikam vystymuisi.
9.7. Papildomai atkreiptinas dėmesys į naują teikiamą įrodymą – šalių dukters padarytą vaizdo įrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas su savo tėvais namo kieme vartoja alkoholinius gėrimus. Taigi, tai suponuoja išvadą, jog dėl netinkamo pavyzdžio nėra pagrindo šiuo metu nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė vaizdo įrašą. Ieškovės teigimu, šis vaizdo įrašas pridėtinas prie bylos ir vertintinas, kadangi patvirtina atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad dėl netinkamo atsakovo dukters auklėjimo šiuo metu negali būti nustatyta maksimali bendravimo tvarka. Atsakovas prašo šio naujo įrodymo prie bylos nepridėti ir nevertinti, kadangi jame užfiksuotos aplinkybės nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis jų atžvilgių, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, susiję klausimai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovės teikiamam įrodymui priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
14. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo su skyrium gyvenančia dukterimi bendravimo tvarkos nustatymo.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
16. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
18. CK 3.170 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo tvarkos nustatymo principais, yra gausi ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.
20. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu – nepagrįstai nustatyta nemaksimali tėvo su dukra bendravimo tvarka. Apelianto teigimu, jog nėra jokių objektyvių aplinkybių, lemiančių maksimalų tėvo ir dukters bendravimo ribojimą. Skunde taip pat akcentuojama, jog nereguliarus apelianto ir dukters bendravimas nulemtas ieškovės sudaromų kliūčių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.
21. Visų pirma, be atsakovo paaiškinimų, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė nesudaro galimybių ar draudžia atsakovui bendrauti su dukterimi. Siūlymą nustatyti minimalią atsakovo ir dukters bendravimo tvarką ieškovė grindė aplinkybėmis, jog atsakovo bendravimas su dukterimi nuo 2020 metų birželio mėnesio yra nutrūkęs, šiuo metu tėvo ir dukros bendravimas yra epizodinis, todėl būtina nustatyti laikotarpį tėvo ir mergaitės emociniam ryšiui atkurti. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas tarėsi su ieškove dėl galimybių susitikti su mergaite, tačiau ieškovė tokį atsakovo prašymą ignoravo. Kaip pastebi ieškovė, atsakovas ilgą laiką gyveno tame pačiame kaime ir net toje pačioje gatvėje, tačiau iniciatyvos bendrauti su dukterimi nerodė ir pastangų nedėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į kitą reikšmingą aplinkybę, kurios atsakovas neneigia – nepavykus su ieškove susitarti dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutikimu, atsakovas nustojo teikti išlaikymą dukrai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), todėl toks atsakovo elgesys sudaro prielaidas išvadai, jog atsakovas galimai ne visiškai tinkamai suvokia savo pareigų vaikui turinį.
22. Šiuo atveju iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas didelį dėmesį teikia savo, kaip tėvo, teisei maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tačiau menkina egzistuojančias faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog maksimalus jo ir mergaitės bendravimas laikinai nėra galimas. Kaip jau minėta, bylos aplinkybės patvirtina, jog sistemingas ir nuoseklus atsakovo ir dukters bendravimas nevyko nuo praėjusių metų birželio mėnesio, t. y. tėvo ir dukters ryšys yra susilpnėjęs. Taigi šiuo atveju reikalingas pereinamasis laikotarpis, kuris suteiktų galimybę atkurti ir sustiprinti tėvo ir dukters emocinį ryšį. Iš Tarnybos atliktos vaiko apklausos matyti, kad šalių dukra išreiškė norą bendrauti su atsakovu, t. y. mergaitė su tėčiu norėtų susitikti laisvomis dienomis, kai nereikia eiti į darželį, ir gal kad tėtis pasiimtų ją iš darželio.
23. Aplinkybė, jog mergaitė drąsiai ir aiškiai nurodė norinti bendrauti su atsakovu, netiesiogiai paneigia atskirojo skundo argumentus, jog ieškovė draudžia atsakovui bendrauti su mergaite, t. y. pokalbio su Tarnybos atstovais metu mergaitė nepaminėjo, jog mama nesutinka / nenori / neleidžia jai matytis su tėčiu.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan.
25. Atsakovo siūloma laikina bendravimo su dukra tvarka negali būti vertinama kaip atitinkanti geriausius vaiko interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos priešmokyklinę grupę „(duomenys neskelbtini). Iš minėtos mokyklos interneto tinklapio matyti, kad priešmokyklinės grupės „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimai prasideda nuo 7.30 val. ir tęsiasi iki 16 ar 18 val. Todėl atsakovo reikalavimas nustatyti, kad kiekvieną savaitę tėvas per jam esančią išeiginę dieną vieną kartą pasiima dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos 10 valandą ir pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19 valandos, realiai negali būti įgyvendinamas, kadangi sudarytų kliūtis mergaitei lankyti ugdymo įstaigą.
26. Šiuo atveju teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuomet iki 2021 m. birželio 1 d. kiekvieną savaitę tėvas savaitės darbo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais gali pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 2 valandoms, o iki 2021 m. birželio 1 d. kas antro savaitgalio šeštadienį, pradedant nuo 2021 m. balandžio 17 d., tėvas gali bendrauti su dukra, nepažeidžiant jos poilsio ir miego režimo, pasiimant ją iš gyvenamosios vietos 12 val. ir parvežant ją tą pačią dieną į jos gyvenamą vietą iki 18 val., palaipsniui ilginant bendravimo laiką, atitinka tiek nepilnamečio vaiko įprastą dienos režimą ir ritmą, tiek sudaro galimybes stiprinti atsakovo ir jo dukters ryšį.
27. Pasisakant dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakovo netinkamu tėvo valdžios panaudojimu, t. y. jog atsakovas nepavyzdingai auklėja dukterį – jos akivaizdoje piktnaudžiauja alkoholiu, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis bei pateiktą vaizdo įrašą, atsakovo veikimo priešingai nepilnametės dukters interesams neįžvelgia. Iš pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad namo terasoje, kurioje nufilmuotas atsakovas bei jo tėvai, ant stalo matyti alkoholinis gėrimas, tačiau akivaizdaus atsakovo neblaivumo ar netinkamo jo elgesio su dukterimi nenustatyta. Todėl šis pateiktas vaizdo įrašas nelaikytinas pakankamu įrodymu konstatuoti akivaizdžiai netinkamą ir / ar nepriimtiną atsakovo elgesį su šalių dukra. Tačiau atsakovui išaiškintina, kad nors alkoholio vartojimas prie vaikų nėra draudžiamas įstatymu ar poįstatyminiais aktais, tarptautiniu lygmeniu pripažįstama, kad vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo tabako, alkoholio, narkotikų vartojimo. Netinkamas suaugusiojo elgesys neabejotinai sukelia padarinių šalia esančio vaiko fizinei ir emocinei sveikatai, mokymuisi, ateičiai. Taigi atsakovui siūlytina atsakingai įvertinti visas dukters raidai ir emocinei brandai reikšmingas aplinkybes.
28. Apibendrinant tai, kas nurodyta, bei atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra tik šešerių metų amžiaus, todėl jai yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, nustatyta laikina bendravimo tvarka nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų siekiant ją įgyvendinti, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaiku galimybes. Šiuo atveju atsakovui siūlytina imtis atitinkamų veiksmų savo ryšiui su dukterimi atkurti tam, kad galėtų maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kas iš tiesų labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Taigi nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, priešingai nei siūloma atsakovo, užtikrina geriausius vaiko interesus, todėl nėra pagrindo jos keisti.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas A. M. sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą.
32. Teismas pažymi, kad CPK 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi įstatymo leidėjo įtvirtinta, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose žyminis mokestis nemokamas, nėra pagrindo išvadai, jog žyminis mokestis turi būti mokamas už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje klausimas. Todėl atsakovui grąžintinas sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovui A. M. grąžinti 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. balandžio 7 d. (mokėtoja – A. R.).