Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1384-272/2021 pagal pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolės M. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – V. V., antstolė M. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

2. Antstolė 2021 m. sausio 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patvarkymas) skolininko skundą atmetė. Nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo iš K. V. sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojos V. V. naudai. Pažymėjo, kad išlaikymo skolos dydis kinta kas mėnesį, indeksuota išlaikymo suma vaiko išlaikymui yra 165 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas 2020 m. gegužės 1 d. sudarė 7 819,54 Eur. Skolininkas elektroniniais laiškais buvo informuojamas apie skolos dydį, vykdymo išlaidų dydį. 2020 m. spalio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 6 216,86 Eur. Skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kur atlygis antstoliui atitinkamai priklauso nuo išlaikymo įsiskolinimo dydžio, buvo išnagrinėtas teisme ir 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10247-424/2020 buvo atmestas. Nuo patvarkymo persiuntimo į darbovietę išlaikymas buvo išieškomas iš skolininko sąskaitos. 2020 m. gruodžio 10 d. skolininkas antstolės kontorai pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) 2020 m. gruodžio 14 d. pažymą apie mokėtas išlaikymo sumas sūnui D. V.. Viso buvo pervesta išieškotojai 5 180,91 Eur. Dalis išmokėtos sumos, t. y. 4 771,59 Eur (4 923,56 - 83,57 - 68,40) jau buvo minusuota iš išlaikymo įsiskolinimo 2019 m. gruodžio 31 d., pagal išieškotojos pateiktą pažymą. Todėl išlaikymo skola mažinama 409,32 Eur. Išlaikymo skola 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė – 6 137,54 Eur, išieškotos piniginės lėšos 2020 m. gruodžio 16 d. patvarkymu, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskirstytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 753 straipsniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

9. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

10. Pareiškėjas kartu apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus, t. y. pareiškėjos skolos valstybės biudžetui išmokėjimo dalimis sutarties kopijos bei mokėjimo patvirtinimų (nurodymų) kopijos, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teisme į šiuos įrodymus nebuvo atsižvelgta, nebuvo perskaičiuoti atlikti mokėjimai. Be to, pats pareiškėjas nurodo, kad visos turimos atliktų mokėjimų teikiamos kopijos nustatytais terminais buvo jau pateiktos pirmosios instancijos teisme. Taigi, iš pateiktų papildomų įrodymų turinio matyti, kad visi šie įrodymai jau buvo teikti pirmosios instancijos teisme, taip pat iš kartu su šia civiline byla antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0007/12/00890 matyti, kad pareiškėjo teikiami papildomi įrodymai taip pat yra minėtoje vykdomojoje byloje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo teikiamų papildomų įrodymų prijungimas į tą pačią bylą būtų perteklinis. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjo teikiamus papildomus įrodymus priimti atsisako.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi, šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent antstolės veiksmų įvertinimas.

12. Byloje nustatyta, kad antstolė M. G. vykdomojoje byloje Nr. 0007/12/00890 vykdo išieškojimą pagal 2012 m. balandžio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. V. nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu iš K. V. priteistas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (165 Eur) per mėnesį. Iš viso vykdomas 10 210,51 Eur ir 165 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui išieškojimas.

13. 2020 m. gegužės 7 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo persiųstas į pareiškėjo darbovietę (duomenys neskelbtini), patvarkymo kopijos išsiųstos šalims. Išlaikymo įsiskolinimas 2020 m. gegužės 1 d. sudarė 7 819,54 Eur ir skolininkas įsiskolinimo dydžio neskundė, elektroniniais laiškais buvo informuojamas apie skolos dydį, vykdymo išlaidų dydį. Iš išlaikymo skaičiavimo lentelės matyti, kad 2020 m. spalio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 6 216,86 Eur. Skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kur atlygis antstoliui atitinkamai priklauso nuo išlaikymo įsiskolinimo dydžio, buvo išnagrinėtas teisme ir 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10247-424/2020 buvo atmestas. Nuo patvarkymo persiuntimo į darbovietę išlaikymas buvo išieškomas iš skolininko sąskaitos. 2020 m. gruodžio 10 d. skolininkas antstolės kontorai pateikė VSDFV Mažeikių skyriaus 2020 m. gruodžio 4 d. pažymą apie išmokėtas išlaikymo sumas sūnui D. V., iš viso buvo pervesta išieškotojai 5 180,91 Eur. Dalis išmokėtos sumos, t. y. 4 771,59 Eur (4 923,56- 83,57-68,40) jau buvo minusuota iš išlaikymo įsiskolinimo 2019 m. gruodžio 31 d. datai, pagal išieškotojos pateiktą pažymą. Todėl išlaikymo skola buvo mažinama skirtumui 409,32 Eur. Išlaikymo skola 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė 6 137,54 Eur ir išieškotos piniginės lėšos 2020 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-7-19621 buvo paskirstytos vadovaujantis CPK 753 straipsniu ir po lėšų paskirstymo išlaikymo įsiskolinimas liko 890,33 Eur.

14. Po piniginių lėšų paskirstymo pareiškėjas pervedė išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė antstolės kontorai išlaikymo mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas pervedė 165 Eur, 2020 m. gruodžio 22 d. pervedė 165 Eur ir 2020 m. gruodžio 28 d. pervedė 165 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsiskolinimas liko 560,33 Eur (890,33 Eur + 165 Eur – 495 Eur). Kadangi skolininkas pats pervedė išlaikymą, tai nuo šių sumų atlygis antstoliui nepriklauso, todėl vykdymo išlaidų likutis sudarė 45,54 Eur. Kadangi antstolės depozitinėje sąskaitoje iš pareiškėjo yra išieškotos ir nepaskirstytos sumos, t. y. 2020 m. gruodžio 18 d. 518,35 Eur ir 2020 m. gruodžio 21 d. 547,98 Eur, antstolė nurodė, kad skolai ir vykdymo išlaidoms padengti paliekama 605,87 Eur suma, kuri bus paskirstyta po teismo nutarties įsiteisėjimo dėl antstolio veiksmų, o likusi 460,46 Eur suma grąžinama skolininkui į sąskaitą.

15. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

16. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 609 straipsnis, 610 straipsnis, 611 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad jis teikė duomenis apie skolos sumą, atliktus savanoriškus mokėjimus, taip pat priverstinius išskaitymus ir Sodros atliktus mokėjimus išieškotojai pagal pateiktą išmokų sąrašą, tačiau šiuos duomenis antstolė ignoravo, nevertino ir atlikęs ydingus savo paskaičiavimus priėmė nepagrįstą Patvarkymą.

18. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0007/12/00890 esančios išlaikymo skaičiavimo lentelės matyti, kad skolininkas iki 2015 m. gruodžio mėnesio vaikui išlaikymo visai nemokėjo, o nuo 2015 m. gruodžio mėnesio mokėjo išlaikymą, ir 2020 m. gruodžio 1 d. išlaikymo skola sudarė 6 137,54 Eur. 2020 m. gruodžio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-20-7-19621 antstolė vadovaudamasi CPK 753 straipsniu, iš skolininko išieškotas 6 097,77 Eur pinigines lėšas paskirstė taip: išieškotojai V. V. – 5 247,21 Eur, liko išieškoti skolos – 890,33 Eur; papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje – 77,17 Eur; atlygis antstoliui – 773,39 Eur, liko išieškoti 73,48 Eur vykdymo išlaidų.

19. Iš vykdomojoje byloje esančio 2020 m. gruodžio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė skolininkui apskaičiavo 952,04 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro 28 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 6,74 Eur už 3 patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo parengimą; 6,74 Eur už 3 patvarkymų areštuoti lėšas parengimą; 55,30 Eur už 41 skolininko duomenų patikrinimą; 6,39 Eur pašto išlaidos ir 2 Eur už 10 bankinių pavedimų; atlygis antstoliui 846,87 Eur. Iki 2020 m. gruodžio 16 d. iš skolininko buvo išieškota 28,00 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 924,04 Eur. Be to, iš vykdomojoje byloje esančio 2021 m. sausio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-7-316 matyti, kad antstolė skolininkui apskaičiavo 924,10 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro 28 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 6,74 Eur už 3 patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo parengimą; 6,74 Eur už 3 patvarkymų areštuoti lėšas parengimą; 55,30 Eur už 41 skolininko duomenų patikrinimą; 6,39 Eur pašto išlaidos ir 2 Eur už 10 bankinių pavedimų; atlygis antstoliui 818,93 Eur, iš viso – 924,10 Eur vykdymo išlaidų. Iki 2021 m. sausio 5 d. iš skolininko buvo išieškota 878,56 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 45,54 Eur. Taigi, 2020 m. gruodžio 16 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos vykdymo išlaidos pagrįstos bylos duomenimis ir pagrįstos bylos duomenimis ir apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje (109 punktas) nustatytais dydžiais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolė atsižvelgė į pareiškėjo pateiktus duomenis apie skolą, atliktus mokėjimus, išskaitymus, todėl pareiškėjo argumentai, jog antstolė ignoravo pareiškėjo pateiktus duomenis bei priėmė nepagrįstą Patvarkymą yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

20. Antstolė 2021 m. sausio 5 d. patvarkyme nurodė, kad skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kur atlygis antstoliui atitinkamai priklauso nuo išlaikymo įsiskolinimo dydžio, buvo išnagrinėtas teisme ir 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10247-424/2020 buvo atmestas. Pareiškėjo teigimu, pastaroji nutartis nėra įsiteisėjusi, nes jis yra pateikęs apeliacinį skundą ir byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Taip pat nurodo, kad minėtoje byloje yra skundžiamas antstolės nepagrįstas reikalavimas sumokėti 975,24 Eur vykdymo išlaidų toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 007/12/00890.

21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad aukščiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-10247-424/2020 2020 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjo. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia pareiškėjas, ši nutartis nebuvo apskųsta ir nėra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

22. Pažymėtina, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 118 punktą, jeigu išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, taip pat jeigu išlaikymą ar jo įsiskolinimą skolininkas moka pats į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolio atlygis skaičiuojamas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nustatytais dydžiais. Šiuo atveju išieškotina suma yra laikoma išlaikymo ar jo įsiskolinimo suma esanti lėšų paskirstymo dieną.

23. Iš minėtos Vilniaus regiono teismo civilinės bylos Nr. 2YT-10247-424/2020 matyti, kad pareiškėjas skundė 2020 m. rugsėjo 29 d. antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė apskaičiavo ir nurodė skolininkui sumokėti 975,24 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudarė 28 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 6,75 Eur už 3 patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo parengimą; 6,75 Eur už 3 patvarkymų areštuoti lėšas parengimą; 55,35 Eur už 41 skolininko duomenų patikrinimą; 6,39 Eur pašto išlaidos ir 2 Eur už 10 bankinių pavedimų; atlyginimas antstoliui 870 Eur. Nagrinėjamu atveju skundžiamu 2020 m. gruodžio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė vadovaudamasi CPK 753 straipsniu, iš skolininko išieškotas 6 097,77 Eur pinigines lėšas paskirstė taip: išieškotojai V. V. – 5 247,21 Eur, liko išieškoti skolos – 890,33 Eur; papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje – 77,17 Eur; atlygis antstoliui – 773,39 Eur, liko išieškoti 73,48 Eur vykdymo išlaidų. Taigi, papildomos vykdymo išlaidos, įskaitant ir atlygį antstolei, patiriamos antstolei atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog antstolė reikalauja vienu patvarkymu sumokėti 975,2 Eur vykdymo išlaidų ir 2020 m. gruodžio 16 d. patvarkymu antstolė reikalauja sumokėti jai dar 773,39 Eur atlygį už tuos pačius atliktus veiksmus yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nėra CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodytų būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, t. y. nėra nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, nepateiktos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį (sprendimą), skirtingai nei interpretuoja pareiškėjas, neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

27. Atsižvelgiant į esantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje neišanalizavo kiekvieno pareiškėjo nurodomo teiginio, savaime nereiškia, jog teismas pažeidė motyvavimo pareigą.

28. Pareiškėjo teigimu, teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė skolininkui, kuris nėra atstovaujamas profesionalių teisininkų ir neturi tokių galimybių gintis savo teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmeniui tenka pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Minėtos pareigos pareiškėjas tinkamai neįgyvendino. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo antstolės nurodytas vykdymo išlaidas ir nenustatė, kad paskaičiuotos vykdymo išlaidos būtų perteklinės ar prieštaraujančios Spendimų vykdymo instrukcijoje numatytiems reikalavimams, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skunde jo nurodytos 5 277,96 Eur permokos nėra, o skolininkas, teigdamas, jog yra 5 277,96 Eur permoka, pats savo veiksmais šį teiginį paneigia, kadangi pats pervedė išlaikymą vaikui ir 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė antstolės kontorai išlaikymo mokėjimo nurodymus. Su šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas, neturėdamas pakankamai teisinių žinių apie vykdymo proceso metu atliekamus veiksmus ir siekdamas apginti savo galimai pažeistus interesus, turėjo teisę kreiptis profesionalios teisinės pagalbos į advokatus (advokatų padėjėjus), o įstatymuose numatytais atvejais – kreiptis pirminės arba antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (CPK 20 straipsnis).

29. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis yra nepagrįstas ir/ar neteisingai paskirstytos išieškotos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, kad antstolė pagrįstai ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, o skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

30. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.