- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-1103-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00628-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- L. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-829/2017 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, atsakovo L. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu nustatytą 250 Lt (72,40 Eur) išlaikymo dydį kiekvienam vaikui ir priteisti iš atsakovo vaikams G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 162,50 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.Nurodė, kad išlaikymo dydis neatitinka vaikų būtinųjų poreikių ir teismų praktikos. Vaikai sparčiai auga, nuolat kinta jų būtinieji poreikiai. Vieno vaiko išlaikymui minimaliai kas mėnesį reikia iki 400 Eur (maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, vaistams, žaislams, kanceliarinėms prekėms, buto nuomai ir komunaliniams patarnavimams). Vaikams tenkanti mokesčių dalis sudaro apie 60 Eur kiekvienam vaikui. Už dviejų kambarių buto nuomą moka 52 Eur, žiemos sezonu – 42 Eur. Vaikų aprangai ir avalynei išleidžia apie 40-45 Eur kiekvienam, vaikų maitinimui – apie 100 Eur, maistpinigiams – kiekvienam po 1 Eur per dieną, higienos poreikiams išleidžia apie 30 Eur kiekvienam. Įvairioms šventėms (gimtadieniai, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos) bei kitoms papildomoms reikmėms išleidžia apie 100 Eur kiekvienam. Bent kartą į metus vaikai lankosi pas stomatologus. Viena plomba kainuoja 9 Eur. Su dukra taip pat vyksta į Kauno klinikas gydyti netaisyklingo sąkandžio. Gydymas nemokamas, kainuoja nuvažiavimas – kuras. Ieškovės turtinė padėtis, lyginant su 2014 m., pakito iš esmės. 2015 m. rugsėjo 23 d. išsikėlė iš atsakovo buto, kuriame gyveno panaudos sutarties pagrindu. Dabar turi mokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir nuomos mokestį. Turtas ir darbo atlyginimas nepakito, pajamos sudaro 485 Eur. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, kadangi nuo 2015 m. rugsėjo mėn. disponuoja jam priklausančiu butu, kurį naudojo ieškovė su vaikais. Atsakovas pakeitė darbo vietas, kas suponuoja pajamų didėjimą. Atsakovas įgijo transporto priemonių. Atsakovo sveikata nėra bloga, kaip jis teigia. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su vaikais kas antrą savaitę, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos nuo atitinkamos savaitės penktadienio 17 val. ir juos grąžinant į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18 val., jeigu nesutariama kitaip;atsakovas turi teisę praleisti kartu su vaikais 2 savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su vaikais leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne daugiau kaip 7 dienų vienu etapu, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos atostogų pirmos dienos 8 val. ir juos grąžinant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą, ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną 17 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę atsakovas praneša ieškovei skambučiu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini)arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikoma nustatyta bendravimo tvarka; šalys susitaria, jog dieną, kada švenčiama motinos diena, taip pat kada švenčiama ieškovės gimimo diena, ieškovė bendrauja su vaikais neskaitant eiliškumo;dieną, kada švenčiama tėvo diena, taip pat kada švenčiama atsakovo gimimo diena, tėvas bendrauja su vaikais neskaitant eiliškumo, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos atitinkamą šventės dieną 8 val. ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą iki tos dienos 17 val., jeigu nesutariama kitaip arba jeigu švenčių dienos nesutampa su atsakovui priklausančiu bendravimo su vaikais laiku, nurodytu 3.1 punkte;šalys susitaria, jog atsakovas bendrauja su vaikais lyginiais metais kasmetinių švenčių – Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų – metu, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos, atitinkamos šventės išvakarėse 17 val. ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą, kitą dieną po atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 17 val., jeigu nesutariama kitaip arba jeigu švenčių dienos nesutampa su atsakovui priklausančiu bendravimo su vaikais laiku, nurodytu 3.1 punkte;šalys susitaria, jog atsakovas bendrauja su vaikais nelyginiais metais Naujųjų metų ir vaikų gimtadienio dienomis, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos, atitinkamos šventės išvakarėse 17 val. ir juos grąžinant į gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą kitą dieną po atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 17 val., jeigu nesutariama kitaip arba jeigu švenčių dienos nesutampa su atsakovui priklausančiu bendravimo su dukra laiku, nurodytu 3.1 punkte;šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;atsakovas negalėdamas vaikų paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš 2 val. turi apie tai pranešti ieškovei skambučiu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini);jeigu vaikų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su atsakovo bendravimo su vaikais dienomis, atsakovo bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitę arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte nurodytas aplinkybes ieškovė ne vėliau kaip likus 2 val. iki šiame bendravimo su vaikais tvarkos nustatyme nustatyto atsakovo ir vaikų susitikimo laiko, apie tai informuoja atsakovą skambučiu ar trumpąja SMS žinute Nr. (duomenys neskelbtini)arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini);šalys susitaria ir pareiškia, jog abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaikų dalyvavimas kitos šalies šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan.;šalys susitaria ir pareiškia, kad prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaikų interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant;ieškovė įsipareigoja be atsakovo raštiško sutikimo neišvežti vaikų nuolatiniam gyvenimui į užsienį;šalys susitaria, jog šalis, kuri pakeičia gyvenamąją vietą į kitą miestą/ šalį, per 30 kalendorinių dienų privalo kreiptis į kitą šalį dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo bendru sutikimu.Nurodė, kad su ieškove kyla nesutarimų kaip atsakovas turėtų bendrauti su vaikais. Reikalinga nustatyti pereinamą trijų mėnesių laikotarpį ryšiui su dukra atkurti, nes šiuo metu dukra su juo nebendrauja, į svečius nevažiuoja. Bando atkurti ryšį su dukra, rašo jai SMS žinutes.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-816-443/2014 G. B. ir M. B. nustatytą materialinio išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki vaikų pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 110 Eur kiekvienam vaikui, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Kitą ieškinio dalį atmetė.Nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su vaikais nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; vaikus atsakovas pasiima iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos penktadienį 17 val. ir parveža į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;atsakovas turi teisę praleisti kartu su vaikais 2 savaites vaikų atostogų metu per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su vaikais leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne daugiau kaip 7 dienų vienu etapu, pasiimant vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos atostogų pirmos dienos 10 val. ir juos grąžinant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną 17 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę atsakovas praneša ieškovei skambučiu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (duomenys neskelbtini)ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki atostogų pradžios. Jei atsakovo planuojamas atostogų laikotarpis sutaptų su ieškovės suplanuotu atostogų laikotarpiu, teisę spręsti su kuriuo iš tėvų atostogauti turėtų šalių vaikai, o tas iš tėvų, su kuriuo vaikai nenorėjo atostogauti, turėtų pasirinkti kitą atostogų laikotarpį;lyginiais metais atsakovas su vaikais praleidžia Šv. Kalėdų pirmą dieną, įskaitant ir Šv. Kūčių vakarą, Naujųjų Metų dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną. Lyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų išvakarėse 17 val., ir į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą parveža pirmą Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir pirmą Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;nelyginiais metais atsakovas su vaikais praleidžia Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną. Nelyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmos dienos vakare 17 val., ir parveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;vaikų gimimo dienomis šalys turi teisę bendrauti su vaikais netrukdomai, nepriklausant nuo to, su kuo iš šalių dukra tuo metu būtų;kiekvienų metų birželio 1-ąjį sekmadienį – tėvo dieną, atsakovas turi teisę praleisti su vaikais. Jei tėvo diena nesutampa su atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliu, jis pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos sekmadienį 10 val. ir parveža į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;kiekvienų metų gegužės 1-ąjį sekmadienį – motinos dieną, ieškovė turi teisę praleisti su vaikais. Jei motinos diena nesutampa su ieškovės bendravimo su vaikais savaitgaliu, atsakovas parveža vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą sekmadienį 11 val., jeigu nesutariama kitaip;religinių ir kitų švenčių dienomis netaikytina bendravimo tvarka nustatyta savaitgaliais bei vaiko atostogoms ir šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui religinių švenčių dieną;šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę;atsakovas negalėdamas vaikų paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, ne vėliau kaip prieš 2 dienas turi pranešti ieškovei apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaikais, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto jam negalėjo būti žinomos skambučiu ar trumpąja SMS žinute tel. (duomenys neskelbtini)arba el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini);šalys susitarė ir pareiškė, jog abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaikų dalyvavimas kitos šalies šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan.;šalys susitarė ir pareiškia, kad prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į vaikų interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant;ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų pasikeitimus, vaikų buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą.
Kitą priešieškinio dalį atmetė.
Priteisė valstybei iš atsakovo 2 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 27 Eur žyminio mokesčio, 141 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei.Priteisė atsakovui iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatė, kad sprendimu nustatyta atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka pradės galioti teismo sprendimui įsiteisėjus, o bendravimo tvarka su dukra – nuo 2018 m. sausio 6 d.Išaiškino, kad bendravimas negali būti priverstinis, todėl šalių nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauti turi teisę tik esant šių sutikimui ir pageidavimui.Atsižvelgęs į šalių vaikų amžių, kada priteistas išlaikymas, sprendė, kad vaikų poreikiai natūraliai padidėjo, todėl yra pagrindas peržiūrėti priteistą išlaikymo dydį. Nevisiškai pagrįstos išlaidos būstui. Pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti ieškovei, o ne vaikui. Atsižvelgiant į vaikų amžių, išlaidas drabužiams laikė teisingomis. Ieškovei nepagrindus išlaidų maistui, maistpinigiams, higienai, sveikatai, laisvalaikiui bei lavinimosi priemonėms, jas sumažino. Sprendė, kad vaikams išlaikyti reikalinga po 220 Eur per mėnesį. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir įrodymus apie gaunamas pajamas ir išlaidas, padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis panaši ir prie vaikų išlaikymo šalys turi prisidėti lygiomis dalims. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai nėra priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovo sveikatos būklė nebuvo tokia bloga, kad jis negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo pagal savo sveikatos būklę. Pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos, t. y. ieškinio pareiškimo dienos.Sprendė, jog nustačius atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, bus užtikrintas šalių santykių stabilumas. Šalių dukra kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, todėl atsakovo prašomas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis nebūtų pakankamas emociniam tėvo ir dukros ryšiui atkurti. Rekomendavo teikti psichologines konsultacijas atskirai vaikui, tėvui ir abiem kartu, mėginti atsakovui pasidomėti dukra, užmegzti draugišką, neprievartinį kontaktą, jį bandyti palaikyti, taip pat išklausyti bendravimo su vaiku tobulinimo kursus. Nustatė ne mažesnį nei metų laiko terminą atsakovui atkurti psichologinį ryšį su dukra. Šalys iš esmės sutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, išskyrus šventinių dienų metu. Atsakovo gimimo diena sutapo su religinės šventės diena, todėl nustačius vaikų bendravimo tvarką atsakovo gimtadienio dieną, ieškovė netektų galimybės tą dieną bendrauti su vaikais. Šalių gimtadienius laikė asmeninėmis šventėmis ir atskiros bendravimo su vaikais tvarkos nenustatė. Sprendė, kad vaikų ir šalių interesus geriausiai atitiktų bendravimas religinių švenčių dienomis, vaikus paimant švenčių išvakarėse, tačiau kitam iš tėvų vaikus grąžinant arba bendravimui perduodant pirmosios šventės dienos vakare – iki 17 val. Šiomis dienomis vaiką pamatyti nori mama ar tėtis ir kiti artimi asmenys. Per trumpas atsakovo siūlomas 2 valandų įspėjimo laikas apie negalėjimą pasiimti vaikų. Tikslino vaikų pasiėmimo ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką, kuris neturėtų būti per ankstus ir per vėlus. Vaikai turi spėti priprasti prie aplinkos po jų gyvenamosios vietos pakeitimo, pasiruošti mokyklai. Nepagrįstas atsakovo reikalavimas ieškovei gauti raštišką sutikimą išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos ribų, kita vertus, atsakovas turi teisę žinoti vaiko buvimą užsienyje, todėl įpareigojo ieškovę informuoti atsakovą apie vaikų buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą. Teismo nustatyta bendravimo tvarka galioja ir tėvui pakeitus gyvenamąją vietą, todėl nebuvo pagrindo įpareigoti ieškovę, jai pakeitus gyvenamąją vietą, inicijuoti bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimą. Ieškovės ieškinį patenkinus 42 procentais, ieškovei iš atsakovo proporcingai priteisė žyminio mokesčio, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Byloje dėl bendravimo tvarkos patenkintų/ nepatenkintų reikalavimų proporcijos nenustatinėtinos. Atsižvelgė į tai, kad vieno iš dviejų reikalavimų atsakovas atsisakė, dalį bendravimo tvarkos punktų koregavo, į tai, kad ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir vaikų interesais, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl abiejų šalių teisių įgyvendinimo, atsakovas su dukra negali bendrauti ir dėl savo kaltės. Atsakovo prašomą priteisti sumą už advokato teisinę pagalbą laikė nepagrįstai didele, todėl ją sumažino, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Į priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą įskaičiavo ir pusę žyminio mokesčio sumos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo, padidinant išlaikymo dydį kiekvienam vaikui iki 162,50 Eur, pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos (1, 3, 4 punktus) ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:
atsakovas bendrauja su vaikais nelyginėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val., vaikus pasiima iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su vaikų motina sutartos vietos šeštadienį 10 val. ir parveža į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį 17 val., jeigu nesutariam kitaip;atsakovas kasmet per Šv. Kūčias pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje 12 val. ir juos grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą, ne vėliau kaip 17 val.;atsakovas kasmet per antrą Šv. Kalėdų dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje 10 val. ir juos grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą, ne vėliau kaip 17 val.;atsakovas kasmet per Šv. Velykas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje 10 val. ir juos grąžina į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą, ne vėliau kaip 16 val.
Taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimo išlaidų atsakovui priteisimo iš ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas teisingai sprendė, kad šalių materialinė padėtis iš esmės nepagerėjo ir nepablogėjo, tačiau netinkamai nustatė šalių turtinę padėtį. Atsakovas disponuoja didesnėmis pinigų sumomis nei deklaruoja. Piktybiškai atsisakė geriau apmokamo darbo Šakiuose ir įsidarbino Kaune. Iš buto nuomos gauna papildomų pajamų apie 100 Eur per mėnesį. Teismas nevertino, kad atsakovas po santuokos nutraukimo iš asmeninių lėšų įsigijo brangią transporto priemonę. Atsakovo išlaidos vaistams, kredito dengimui, vaikų išlaikymui, komunaliniams mokesčiams yra ženkliai didesnės nei jo pajamos. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovo nekilnojamas turtas yra vertingesnis už ieškovės (atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Šakiuose, ieškovei – sodo sklypas). Atsakovas vengia teikti vaikams išlaikymą, dėl to priešieškiniu prašė nustatyti vieno vaiko gyvenamąją vietą su juo. Teismo priteisto išlaikymo dydis neatitinka protingumo reikalavimų ir kasacinio teismo praktikos. Pagal teismų praktiką, nereikia įrodinėti, kad būtinos tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius išlaidos yra 1 MMA. Įvertinusi šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius nurodė, kad vaikų išlaikymui pakanka po 400 Eur. Mokėtinų mokesčių vaikams dalis sudaro po 60 Eur. Vaikas turi teisę į gyvenamąjį būstą. Šias išlaidas sudaro tinkamo būsto išlaikymas ir priežiūra, remontas, šildymo komunaliniai patarnavimai ir kitos paslaugos. Aprangai ir avalynei išleidžia apie 45 Eur kiekvienam. Vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų jo orumo, reikalingi komplektai metų sezonams, sportinė, laisvalaikio apranga. Kadangi vaikai sparčiai auga, drabužius reikia atnaujinti kas sezoną. Vaikų maitinimui išleidžia apie 100 Eur kiekvienam, higienos poreikiams – apie 30 Eur kiekvienam. Įvairioms šventėms (gimtadieniai, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos), kitoms papildomoms reikmėms papildomai išleidžia apie 100 Eur kiekvienam. Visas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti detalizavo poreikių lentelėje.Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų. Vaikai ieškovei nurodė kaip nori bendrauti su tėvu. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Teismo nustatyta tvarka sudarkytų nusistovėjusią dienotvarkę. Penktadienio vakarais vaikai turi papildomų užsiėmimų mokykloje, popamokinėje veikloje. Pagal nustatytą bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį jie negalėtų šioje veikloje dalyvauti. Be to, paprastai penktadienio vakarai skiriami pamokų ruošai. Ieškovės prašyta nustatyti bendravimo tvarka per šventes atitinka trejus metus nusistovėjusią bendravimo tvarką. Šalių tėvai gyvena netoliese, todėl vaikai švenčių metu gali pabendrauti su abiejų pusių giminėmis. Teismas nevertino, kad šiuo metu dukra nenori ir nebendrauja su atsakovu. Teismo nustatyta bendravimo tvarka negalės būti tinkamai vykdoma, kas suponuos šalių konfliktą.Ieškovės ieškinys buvo patenkintas, todėl 50 proc. atsakovo patirtų išlaidų advokatui neturi būti priteista (už atsiliepimo į ieškinį rengimą, atstovavimą). Atsakovas atsiėmė priešieškinio reikalavimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl dar 25 proc. atsakovo patirtų išlaidų neturi būti priteista (už priešieškinio dalį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo rengimą, atstovavimą). Likę 25 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės neturi būti priteista, nes teismas patenkino dalį atsakovo reikalavimų dėl bendravimo tvarkos, dalis buvo pakoreguota, taip pat dėl to, kad ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir vaikų interesai. Bylinėjimosi išlaidos kildintinos iš abiejų šalių teisių įgyvendinimo, atsakovas su dukra realiai nebendrauja dėl jo paties kaltės. Tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas atitinkamai pakeistinos.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovės nurodomos vaikams skiriamos išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir nerealios, tai pagrindžia kasos kvitų kopijos. Vaikų gyvenamąją vietą paskyrus su atsakovu, ieškovės prašoma priteisti suma jai nebūtų priimtina. Šalims gyvenant kartu, tokių sumų vaikų išlaikymui neišleisdavo. Ieškovė išlaidas vaikams specialiai padidino. Vaikams pirko įvairius daiktus, kurie nėra pirmojo reikalingumo (vaisvandeniai, kompiuteriniai žaidimai, traškučiai), arba daiktai pirkti vieną kartą. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, tačiau dukros poreikių patenkinimui ji skiria 338 Eur, sūnaus – 333 Eur. Tai įrodo, kad ieškovė slepia savo pajamas. Gaunamo uždarbio jai neužtektų vaikų ir asmeninių poreikių patenkinimui. Panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė naudojosi atsakovo butu, atsakovas nutraukė, kadangi ieškovė laiku nemokėjo mokesčių (juos turėjo mokėti pats), į butą vesdavosi pašalinius asmenis, su kuriais piktnaudžiaudavo alkoholiu vaikų akivaizdoje.Teismas nevertino pajamų pokyčio nuo 2014 metų. Ieškovės pajamos nuo 2014 m. iki šios dienos padidėjo nuo 250 Eur iki 480 Eur, o atsakovo pajamos dėl sveikatos problemų sumažėjo iki 205 Eur. Ieškovė nurodė, kad savaitgaliais padeda brolio verslui ir už tai gauną atlygį, kurio nematyti dokumentuose. Ieškovė nenurodė, kad 2015 m. pardavė automobilį Volvo V50 už 2650 Eur. Automobilį atsakovas nupirko ieškovei iš savo lėšų, susitarus, jog ieškovė nereikš pretenzijų dėl išlaikymo nepakankamumo. Atsakovas negali vaikams skirti po 162,50 Eur per mėnesį. Sutinka, kad jo išlaidos didesnės nei gaunamos faktinės pajamos. Mėnesinės pajamos siekia 350 – 400 Eur, atsakovui finansiškai padeda jo tėvai, pervesdami lėšų ar apmokėdami išlaidas vaistams, rūbams, maistui ir kitoms būtinosioms prekėms. 2015 m. atsakovui atlikta širdies operacija, neterminuotam laikotarpiui nustatytas 60 proc. darbingumas. Sveikatai negerėjant, 2016 m. atlikta dar viena širdies operacija. Atsakovui būtina reguliariai vartoti vaistus, tam per mėnesį išleidžia apie 100 – 140 Eur. Mokesčiai siekia apie 140 Eur šildymo sezono metu, 70 Eur ne šildymo sezono metu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso Šakiuose esantis butas ir automobilis VW PASSAT, kito turto neturi. Atsakovas neišsaugojo kasos kvitų, kurie parodytų kiek papildomai išleidžia vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovo darbe ieškovei skleidžiant tiesos neatitinkančią informaciją, atsakovui teko pakeisti darbą. Atsižvelgiant į skiriamas sumas vaikų poreikių tenkinimui, vaistų pirkimui bei gyvenamosios vietos išlaikymui, atsakovo minimaliesiems poreikiams patenkinti iš gaunamo apie 460 Eur darbo užmokesčio lieka apie 40 – 60 Eur. Ieškovė bendravimo grafike nurodė tik jai patogius laikus, neatsižvelgė į atsakovą ir jo giminaičius. Priešingai nei nurodo ieškovė, tarp šalių kildavo nesutarimai, nes ieškovė šventes su vaikais norėdavo švęsti su savo tėvais, taip ribojo atsakovo artimųjų bendravimą su vaikais. Ieškovė nepagrindė, kad penktadienį vaikai turi papildomų užsiėmimų, dalyvauja popamokinėje veikloje. Popamokinėse veiklose vaikai atlieka namų darbus. Vadovaujasi Kauno ir Vilniaus miestų popamokines veiklas detalizuojančiomis taisyklėmis. Šiuo metu ieškovė apribojo atsakovo bendravimą su vaikais iš esmės, neleidžia su jais pasimatyti. Nėra duomenų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką vaikui, ar netinkamai jį prižiūrėtų. Atsakovas deda visas pastangas, kad pagerintų savo santykius su dukra, tačiau ieškovė nuteikinėja dukrą prieš jį.Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (42 proc.). Atsakovo priešieškinis patenkintas 50 proc., vieno reikalavimo iš dviejų atsisakius. Atsakovo išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršijo rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsakovo atsakovė atsižvelgė į bylos sudėtingumą, šalių konfliktiškumą, ruoštus atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, pasiruošimus, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kelionę iš Kauno į Šakius. Nėra pagrindų, kurie leistų sumažinti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iš ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, ar nustatė tinkamą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Išvadą duodanti institucija 2017 m. kovo 2 d. pateikė du naujus įrodymus: 1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato medžiagą apie atsisakymą pradėti tyrimą Nr. M-1-01-011428, kurioje priimtame 2017 m. vasario 23 d. nutarime nurodyta, jog dėl vaikų namuose patiriamo smurto kreipėsi L. B., atlikus pirminius tyrimo veiksmus nenustatyta, kad I. B. naudoja psichologinį ar fizinį smurtą savo vaikų atžvilgiu; 2. Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. vasario 28 d. informaciją Nr. SD-9 dėl šalių bei jų vaikų konsultavimo.Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsižvelgiant į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą įrodymų ryšį su byla. Šakių rajono policijos komisariato medžiaga apie atsisakymą pradėti tyrimą Nr. M-1-01-011428 nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, aktualias apeliacine tvarka vertinamoje byloje, todėl ją priimti atsisakytina. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui priimtina Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. vasario 28 d. informacija Nr. SD-9 dėl šalių bei jų vaikų konsultavimo.
Dėl išlaikymo padidinimo
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas, 2014 m. šalių sutartimi nustatytą 72,40 Eur išlaikymą padidinęs iki 110 Eur kiekvienam vaikui. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo daugiau nei du kartus padidinti prieš dvejus metus šalių sutartimi nustatytą išlaikymą, teisingai nustatė ir įvertino nepilnamečių vaikų poreikius bei šalių turtinės padėties pokyčių nebuvimą. Pastarąją aplinkybę (šalių materialinės padėties esminį nepagerėjimą ir nepablogėjimą) apeliantė pripažino, todėl nelogiškas skundo argumentas dėl netinkamai nustatytos šalių turtinės padėties. Aplinkybė, kad atsakovo turimas asmeninis nekilnojamasis turtas (butas) yra vertingesnis nei ieškovės turimas sodo sklypas, savaime neleidžia daryti išvados apie atsakovo galimybes teikti vaikams didesnę išlaikymo dalį, nei ieškovė. Byloje nėra įrodymų apie apeliantės nurodomas atsakovo pajamas už būsto nuomą. Eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį sodo sklypas jai irgi gali teikti papildomas pajamas. Byloje taip pat nėra įrodymų apie atsakovo tyčia pakeistą darbovietę, siekiant mažiau uždirbti (atsakovas tai grindžia piktybišku ieškovės elgesiu jo darbdavio atžvilgiu), tačiau visumoje atsakovas pripažino disponuojantis didesnėmis lėšomis nei darbo užmokestis (mokėjimo pavedimais, skirtais vaistams ir kitoms išlaidoms, padeda tėvai), jo mėnesinės pajamos siekia 350-400 Eur; VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu 2016 m. gegužės 13 d. įregistruotas automobilis VW PASSAT (2008 m. gamybos). Visgi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymo iki ieškovės nurodytos sumos nepadidino ne todėl, kad pripažino atsakovą negalinčiu teikti ieškovės pageidaujamo išlaikymo, o dėl to, kad būtinus vaikų poreikius užtikrinanti išlaikymo suma yra 220 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atmestini apeliantės argumentai apie neįrodinėtiną išlaikymo dydį, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, 1 MMA (nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 4 dalis). Apeliantės nurodytiems vaikų poreikiams, išvardintiems lentelėje t. 1 b.l. 24, per vieną mėnesį turėjo būti išleista 670 Eur. Įskaitant atsakovo teiktą išlaikymą, ši suma viršija visą ieškovės uždarbį, todėl vien ši aplinkybė patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė tokio dydžio vaikų poreikio neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo šalių sutartimi nustatyto išlaikymo pradėjo labai neilgas laiko tarpas (du metai), 2014 m. vaikai buvo 10 ir 11 metų, ieškovei inicijavus apeliacine tvarka vertinamą bylą – atitinkamai 12 ir 13 metų, t.y. vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai kardinaliai dar nepasikeitė. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išsamiai įvertintų įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių apie vaikų poreikiams būtinas išlaidas, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta kiekvieno vaiko poreikius užtikrinančia bendra suma, lygiomis dalimis mokėtina abiejų tėvų, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nekartoja (CPK 185 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punkte numatyta atsakovo teisė pasiimti vaikus nelyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 valandos vaikams yra pernelyg intensyvi.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Aiškindamas CK 3.175 straipsnio 2 dalies ir 3.156 straipsnio 1 dalies normas kasacinis teismas yra konstatavęs, jog „...apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą“. „...Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-99-969/2016 civilinėje byloje pagal G. P.-V. ieškinį atsakovui V.V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių).
Visuotinai žinoma aplinkybė, kad paaugliai moksleiviai, norėdami pasiekti gerų mokymosi rezultatų, dėl intensyvaus ugdymo pagrindinėje mokykloje ir popamokinės veiklos (nuolatinės ar organizuojamos įvairiomis progomis) patiria įtampą, dvasinį ir fizinį nuovargį (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Šalių vaikai papildomą stresą jaučia dar ir dėl komplikuotų tėvų santykių (be VTAS išvadų pirmosios instancijos teisme, tai patvirtina Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. vasario 28 d. pažyma Nr. SD-9). Penktadienio vakaras yra tas savaitės laikas, kuomet vaikai gali užsiimti savo nuožiūra pasirenkama veikla (išvykimas pas atsakovą nustatytu laiku kliudytų užsiimti įprasta popamokine veikla penktadienį) arba skirti jį pamokų ruošai, kad savaitgalis būtų visiško poilsio laikas. Ir vienu, ir kitu atveju geriausią relaksaciją arba pamokų paruošimą užtikrina namų aplinka (pastarąją aplinkybę vaikai nurodė ieškovei, kuri, vaikų tvirtinimu, nedraudžia jiems susitikinėti su tėvu; atsakovas to nepaneigė). Nors abi šalys gyvena viename mieste, vaikų namai (nuolatinė gyvenamoji vieta) yra ieškovės būste, todėl teismo sprendimu įtvirtinta galimybė nelyginiais savaitgaliais paauglius vaikus tėvui pasiimti 17 val. penktadienį pripažintina pertekliniu, konkrečiu atveju pernelyg intensyviu bendravimo būdu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Kokybiškam vaikų ir atsakovo bendravimui savaitgaliais visiškai pakankamas jų pasiėmimas šeštadienį 10 val., todėl 1-me punkte nustatyta bendravimo tvarka pakeistina.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pageidaujami 3-me ir 4-me punktuose nustatytos bendravimo tvarkos šventinėmis dienomis (per Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas) pokyčiai, priešingai nei aptarta nutarties 21 punkte, neatitiktų nei šalių, nei jų vaikų interesų. Teismų praktikoje tokio pobūdžio apribojimas įprastai siejamas su vaikų mažametyste, saugios aplinkos laikinu praradimu, vykimo į sykiu negyvenančio tėvo gyvenamąją vietą sudėtingumu ir pan. Apeliantė pripažįsta, jog šalių tėvai, pas kuriuos įprastai yra švenčiamos minėtos šventės, gyvena netoliese. Be to, vaikai nėra mažamečiai. Jos prašymas kartu negyvenančiam tėvui vieną švenčių dieną būti su vaikais nuo 10.00 (12.00) val. iki 16.00 (17.00) val. pagrįstas tik tuo, kad taip vaikai su juo bendravo trejus metus, tačiau pažymėtina, jog toks bendravimas atsakovo netenkino, nepagrįstai ribojo jo teisę būti su vaikais ilgesnį švenčių laiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog vaikų interesus geriausiai atitiks tokia bendravimo tvarka, kuomet vaikai pasiimami švenčių išvakarėse ir kitam iš tėvų grąžinami pirmą švenčių dieną iki 17 val., nes tomis dienomis vaiką pamatyti, jį pasveikinti nori ne tik mama ar tėtis, bet ir kiti artimi asmenys, šiuo atveju – seneliai. Nors išnagrinėtame šalių ginče vaikų seneliai nebuvo dalyvaujantys byloje asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bendravimo per šventes tvarka yra protinga ir teisinga, užkertanti kelią bylinėjimuisi dėl artimųjų giminaičių bendravimo su šalių vaikais.
Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka negalės būti vykdoma dėl šalių dukters nenoro bendrauti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad „šiuo atveju rekomenduotina teikti psichologines konsultacijas atskirai ir vaikui, ir tėvui, tiek abiems kartu, mėginti atsakovui pasidomėti dukra, papasakoti apie save ir pan., tai yra užmegzti draugišką, neprievartinį kontaktą, jį bandyti palaikyti, taip pat naudinga būtų išklausyti bendravimo su vaiku tobulinimo kursus. Ieškovo teisė bendrauti su dukra negali būti svarbesnė už nepilnamečio vaiko interesus, sveikatą ar net gyvybę, todėl teismo vertinimu nustatytinas ne mažesnis nei metų laiko terminas atsakovui atkurti psichologinį ryšį su dukra ir bendravimo tvarka su atsakovu nustatytina ne anksčiau kaip nuo 2018-01-06, kadangi santykių kūrimas yra ilgas procesas.“ Sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėta, jog atsakovo bendravimo su dukra tvarka pradės galioti nuo 2018 m. sausio 6 d.
Nors šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliantė neskundžia, teisėjų kolegija pažymi, jog išvada apie atsakovo pareigą atkurti psichologinį ryšį iki konkrečios datos atitinka nagrinėjamos kategorijos bylose suformuotą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Nors teismas neturi galimybės nuspręsti, kada išnyks aplinkybės, dėl kurių nustatytas bendravimas per psichologą, teismo sprendimas negali būti sąlyginis, dėl bendravimo pradžios paliekant nuspręsti psichologui. Šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-302/2014 civilinėje byloje pagal ieškovo M.N. atsakovei A.S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl to paties dalyko; Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis Nr. 2A-1246-601/2014, priimta toje pačioje byloje).
Apeliacine tvarka vertinamu atveju nėra nustatyti faktai, dėl kurių atsakovo bendravimas su dukra neatitiktų jos interesų. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog šalių dukra vengia bendrauti su tėvu išgyvendama dėl abiejų tėvų konfliktų, taip pat dėl atsakovo netinkamo bendravimo būdo (apeliacinės instancijos teismui pateikta Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos informacija patvirtina, jog vaikų konsultavimo metu išaiškėjo netinkamas abiejų tėvų elgesys). Kadangi pirmosios instancijos teismas šalims nenustatė konkrečių įpareigojimų, skirtų atsakovo ryšio su dukra atkūrimui, teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktyviu teismo vaidmeniu šeimos bylose siekiant geriausių vaiko interesų, pirmosios instancijos teismo sprendimą papildo (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kad šalys ir jų vaikai bylos eigoje konsultavosi Šakių rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, tačiau atsakovas atsisakė pasinaudoti specialisto pagalba gerinti santykiams su dukra, abi šalys įpareigotinos iš anksto sutartu laiku kreiptis į šią tarnybą po vieną kartą birželio ir liepos mėnesiais konsultacijoms dėl atsakovo santykių su dukra atkūrimo skyrium, po vieną kartą birželio ir liepos mėnesiais ieškovė įpareigotina kreiptis į šią tarnybą konsultacijoms atvedant dukrą, po vieną kartą rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais šalys įpareigotinos kreiptis į šią tarnybą konsultacijoms kartu su dukra, po vieną kartą spalio – gruodžio mėnesiais atsakovas įpareigotinas kreiptis į šią tarnybą konsultacijoms dėl bendravimo su dukra, ieškovę įpareigojant dukrą atvesti į tarnybos patalpas atsakovo nurodytu laiku. Atsakovas įpareigotinas iki 2017 m. rugsėjo mėnesio išklausyti bendravimo su vaiku tobulinimo kursus savo pasirinktoje psichologinės pagalbos įstaigoje, duomenis apie tai pranešant Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Nurodyta konsultavimo pagalba atitinka viešojoje erdvėje publikuotus Šakių rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos nuostatus (konsultuoti specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius asmenis, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus, specialistus, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo, ugdymo organizavimo, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų prevencijos bei jų sprendimo klausimais, vykdyti ir kitas jos nuostatuose nenurodytas funkcijas, atitinkančias jos veiklos tikslą ir uždavinius.). Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimo papildymu nėra nustatomos pareigos byloje nedalyvavusiam asmeniui – minėta, kad įpareigojimai kreiptis konsultacijų paskirti bylos dalyviams.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės dėl vaikų teisės penktadienio vakare užsiimti savo nuožiūra pasirenkama veikla, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita sprendimo dalis atitinka paliktina galioti, ją papildant nutarties 26 punkte nurodytais įpareigojimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos ieškinys buvo patenkintas 50 procentų. Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, jog ieškinio dėl išlaikymo padidinimo patenkinta dalis sudaro 42 procentus (37,60x100/90,10), todėl atitinkamai teisingai pasisakė dėl valstybės ir ieškovės ryšium su šiuo ieškinio reikalavimu patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcijų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitoje bylos dalyje atsižvelgiant į tai, kad ginče dėl bendravimo su vaiku tvarkos patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijos nenustatinėtinos, atsižvelgtina į tai, kad vieno reikalavimo iš dviejų atsakovas atsisakė, kad dalis ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos punktų buvo koreguoti, į tai, kad ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir nepilnamečių vaikų interesais, dėl to priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kildintinos iš abiejų šalių teisių įgyvendinimo. Tuo remiantis sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeistina (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Patenkinus vieną iš keturių apeliantės reikalavimų (dėl bendravimo su vaikais tvarkos penktadienį), valstybei iš atsakovo priteistina ketvirtadalis (23,52 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų atstovaujant ieškovę apeliacinio proceso metu (94,08/4). Kadangi dėl to nustatyta bendravimo tvarka iš esmės nekinta, iš atsakovo valstybei žyminis mokestis nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pirmąjį jos punktą išdėstant taip:
„L. B. bendrauja su dukra G. B. ir M. B. nelyginėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val.; G. B. ir M. B. vaikų tėvas L. B. pasiima iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su vaikų mama I. B. sutartos vietos šeštadienį 10 val. ir parveža į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su I. B. sutartą vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip.“
„Įpareigoti ieškovę I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovą L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš anksto sutartu laiku kreiptis į Šakių rajono savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą po vieną kartą 2017 metų birželio ir liepos mėnesiais konsultacijoms dėl atsakovo santykių su dukra atkūrimo skyrium; įpareigoti ieškovę I. B. iš anksto sutartu laiku kreiptis į šią tarnybą po vieną kartą 2017 metų birželio ir liepos mėnesiais konsultacijoms atvedant dukrą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti ieškovę I. B. ir atsakovą L. B. iš anksto sutartu laiku kreiptis į šią tarnybą konsultacijoms kartu su dukra po vieną kartą 2017 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais; įpareigoti atsakovą L. B. iš anksto sutartu laiku kreiptis į šią tarnybą konsultacijoms dėl bendravimo vienam su dukra po vieną kartą 2017 metų spalio – gruodžio mėnesiais, ieškovę I. B. įpareigojant dukrą atvesti į tarnybos patalpas atsakovo nurodytu laiku. Įpareigoti atsakovą L. B. iki 2017 m. spalio mėnesio išklausyti bendravimo su vaiku tobulinimo kursus savo pasirinktoje psichologinės pagalbos įstaigoje, duomenis apie tai pranešant Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,52 (dvidešimt tris Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5630.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.