Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnį 6 mėnesiams viešųjų darbų;

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-06-12 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;

Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nutartimi kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos, tai yra prie Šakių rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šakių rajono apylinkės teismo 2012-09-28 nutartimi pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. bei 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžius subendrinta bausmė ir paskirta subendrinta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba, praradus darbą, užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 6 mėn., skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 12 d., atlyginti turtinę žalą

Šakių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartimi 2012-10-25 subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą.

4) Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 58 BBND dydžio bauda (2 1584,28 Eur) (įsiteisėjo 2017-03-21),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. V. 2017 m. sausio 28 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui tyčia spyrė vieną kartą į dešinę blauzdą R. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., padarydamas jam dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinį lūžimą, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė jam sveikatą.

Kaltinamasis I. V. 2017-09-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Įvykio dieną būdamas neblaivus nuvažiavo pas draugę į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kiek pabuvęs, išėjo į kiemą ir kartu su švogeriu sėdo į automobilį. Tuo metu iš savo buto išėjo nukentėjusysis ir ėmė jį drausminti. Tada jis bandė automobiliu išvažiuoti, tačiau jo automobilis buvo užblokuotas. Automobiliui sustojus, švogeris išlipo ir išėjo, o jis nuėjo pas R. D. ir spirdamas sulaužė jam koją. Negali paaiškinti kodėl taip pasielgė. Nukentėjusiojo nepažinojo, jie nesipyko. Nebuvo negatyvių emocijų. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Dėl civilinių ieškinių sutinka. Žalos neatlygina, nes nedirba. Tvarkosi namuose. Ankstensniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos dar nesumokėjo.

Nukentėjusysis R. D. 2017-09-18 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatė kaip į kiemą atvažiavo automobilis. Tuo metu jis buvo uošvių bute. Atvažiavę asmenys rėkavo, triukšmavo. Jis pasakė šiems, kad jie turi išvažiuoti, tačiau pamatęs, kad vairuotojas yra neblaivus, norėjo jį išsilaipinti, bet jis apsisuko ir norėjo išvažiuoti. Kelią kaltinamojo vairuojamam automobiliui užtvėrė ir išvažiuoti neleido jo sūnus. Prieš tai jis dar paskambino policijai. Tada su vienu automobilyje buvusiu asmeniu jis susiginčijo, tačiau ne su kaltinamuoju ir tuo metu pajuto smūgį į koją. Pargriuvo. Matė, kad jį sužalojo kaltinamasis. I. V. pasišalino. Turtinę žalą sudaro: vaistai, važiavimas į Šakius, pas šeimos gydytoją kas 10 dienų. Taip pat kas 3-4 savaites pas gydytojus. Ir šiuo metu dar turi nedarbingumą. Perka bintą, kitus vaistus. Reikia prižiūrėti ir aparatą. Aparatas reikalingas sutvirtinti kojai, kurioje yra šeši stypai. Šiuo metu jam atliktos dvi operacijos. Naudoja ir infekcinį skystį. Vaistai kainuoja 6 Eur. Per mėnesį sunaudoja apie 5 buteliukus. Naudoja ir dezinfekcinį skystį, kuris kainuoja apie kelis eurus. Per mėnesį šio užtenka vieno buteliuko. Vaistas „Zibor“ reikalingas kraujui suskystinti. Jį naudojo nuo sausio iki gegužės mėnesio pabaigos. Paskui naudojo dar 2-3 savaites po antros operacijos. Su nuolaida šie vaistai kainuoja 18 Eur. Dabar geria aspiriną, kuris kainuoja apie 4 Eur. Dalį čekių surinko. Neturinei žalai reiškia 5 000 Eur civilinį ieškinį. Neturtinę žalą sudaro: moralinė žala, skausmas, dvasiniai nepatogumai. Prieš įvykį dirbo. Iki šiol nedirba.

Kadangi kaltinamasis I. V. kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš esmės prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, nukentėjusiajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas vadovaujantis BPK 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas, balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kiti surinkti įrodymai.

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo Š. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017-01-28, apie 23 val. 30 min., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino tėvas R. D. ir pasakė, kad jam būnant pas jo močiutę J. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atvažiavo grupė jaunuolių, kurie kieme triukšmauja, paprašė, kad jis atvažiuotų ir apramintų šiuos. Tuomet jis automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pradėjus nuo pagrindinio kelio važiuoti keliuku į sodybą, jam iš priekio atvažiavo kažkoks automobilis. Kadangi keliukas į sodybą yra labai siauras, jame automobiliai neprasilenkė. Tuomet jis išlipo iš automobilio pasiaiškinti, kodėl jie triukšmavo močiutės kieme ir pastebėjo, kad visi jaunuoliai, įskaitant ir vairuotoją, yra girti. Tada telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kurie šiuos tris asmenis sulaikė. Tik juos sulaikius, sužinojo, kad šie asmenys sužalojo jo tėvą R. D., kuris buvo išėjęs į kiemą jų raminti. Policijos pareigūnams bendraujant su tais vyrais, vienas iš jų prisipažino, kad kieme kilusio konflikto metu sužalojo vyriškį. Girdėjo, kaip jis pats apie tai pasakojo policijos pareigūnams, jis prisistatė I. V. (b. l. 44-45, 47-48).

2017-02-02 Marijampolės AVPK Šakių r. PK tyrėjo R. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad pagal gautą pranešimą, apie 1 val. į VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių kreipėsi R. D., kuriam diagnozuota dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinis lūžis. R. D. nurodė, kad 2017-01-28, apie 23 val. 30 min. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), jį sužalojo nepažįstamas vyras, įspirdamas vieną kartą į koja (b. l. 5-7).

Iš 2017-01-29 medicininių dokumentų išrašo matyti, kad R. D. konstatuotas blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinis lūžis (b. l. 11).

Specialisto išvadoje G 73/2017(10) konstatuota, kad R. D. nustatyta dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinis lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar pagrindu, kurio pobūdžio, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, nėra galimybės nustatyti. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgio, tiek griuvimo, kritimo pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l. 14-15).

2017-03-02 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad Š. D. atpažino asmenį, kuris sužalojo jo tėvą R. D. (b. l. 55-58).

Iš civilinio ieškinio matyti, kad R. D. reiškia 5 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei ir 965,67 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 23).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo R. D. gydymo reiškia 667,96 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 18).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis I. V. 2017 m. sausio 28 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kilus konfliktui tyčia spyrė vieną kartą į dešinę blauzdą R. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., padarydamas jam dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinį lūžimą ir tuo nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. Akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį nebuvo, pats kaltinamasis negalėjo paaiškinti kodėl taip pasielgė, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo R. D. ir kaltinamojo I. V. konfliktą iki įvykio ar kitų aplinkybių, pateisinančių kaltinamojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmeniniais nesutarimais. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – negalėjimas išvažiuoti automobiliu iš kiemo, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kadangi kaltinamasis I. V. duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant I. V. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį, – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau norint, kad jie atsirastų; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – teistas keturis kartus, ne kartą baustas administracine tvarka už grubių tesės pažeidimų darymą (vairavimą transporto priemonės neturint tokios teisės, esant neblaiviam); Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad I. V. šiuo metu nedirba, darbo biržoje nėra registruotas, gyvena savo motinos namuose ir, kad kitokių I. V. charakterizuojančių duomenų neturi; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes; į tai, kad reiškiami civiliniai ieškiniai. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straispnio sankcijos vidurkis. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi toje pačioje vietoje, vienu metu, veiksmai tarpusavyje susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą. Byloje nustatyta, kad I. V. sužalojo nukentėjusįjį todėl, kad jam buvo neleidžiama neblaiviam išvažiuoti iš įvykio vietos. Taigi, šis nusikaltimas ir nusikaltimas, už kurį I. V. buvo nuteistas 2017-02-28 baudžiamuoju įsakymu, buvo padaryti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu. Visi veiksmai buvo tampriai tarpusavyje susiję ir nukreipti į vieną tikslą – būnant neblaiviam automobiliu išvažiuoti iš įvykio vietos, ko padaryti dėl nukentėjusiojo bei jo sūnaus veiksmų I. V. negalėjo. Teismas šią situaciją vertina kaip idealiąją dviejų nusikaltimų sutaptį, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su 2017-02-28 baudžiamuoju įsakymu I. V. paskirta bausme bendrintinos bausmių apėmimo būdu paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-139/2016).

Atsižvelgiant į aukščiaus nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos lengvesnės bausmės rūšys teigiamo poveikio I. V. elgesiui neturi – jis nuolat nusižengia (paskutinį kartą administracine tvarka uvo baustas už tai, kad 2016-11-21 vairavo transport priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas tokios teisės), 2017-02-28 nuteistas taip pat už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtų įpareigojimų jis nevykdydavo, dėl ko laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakesta į areštą, į tai, kad nevykdo šioje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės ir nesiregistruoja policijoje, į tai, kad neturi darbo, į tai, kad nei ankstesniu nuosprendžiu, nei nutarimais paskirtų baudų nemoka, neturi pagrindo daryti išvados, jog kaltinamasis vykdytų teismo paskirtus įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo atveju ir nedarytų naujų nusižengimų ar nusikaltimų. Šiuo atveju tik realaus laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai išmokėjus sumas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 667,96 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis R. D. reiškia 5 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, taip pat 965,67 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 23). Teismo posėdžio metu nukentėjęs R. D. palaikė tokio dydžio civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis R. D. nurodo, kad nusikaltimo metu jam buvo sulaužyta dešinė koja. Jam atliktos dvi opracijos, nuo įvykio iki dabar turi nedarbingumą. Jam nuolat reikia važinėti pas gydytojus. Nors šios nurodomos išlaidos ir ne visos yra patvirtintos rašytiniais įrodymais, tačiau tikėtina nukentėjusysis važinėja pas medikus. Taip pat tikėtina, kad nuolat vartoja vaistus. Byloje pateiktais įrodymais yra pagrįstos nukentėjusiojo nurodomos dėl netekto darbingumo negautos pajamos, kurių skirtumas taip pat priteisinas iš kaltinamojo. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis patyrė ir kelionės išlaidų.

Dėl civilinio ieškovo nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamasis ieškinio dydžiui neprieštarauja, be to atsižvelgtina ir į patirtus sveikatos sutrikdymus, jų gydymo pobūdį bei trukmę, todėl pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios I. V. civiliniam ieškovui R. D. priteistina 965,67 Eur dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjęs R. D. nurodo, kad kojos sulaužymo pasekmes jaučia dar ir dabar, kadangi jam neseniai atlikta antroji opreacija, kurios metu buvo sudėto šeši strypai. Be to iki šiol turi nedarbingumą. Jaučia fizinį skausmą, didžiulį baimės jausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą ir jaučia emocinę depresiją.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam R. D. dėl sužalojimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 14-15). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus, po blauzdikaulio ir šeivikaulio sulaužymo buvo sunku judėti. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis nurodė, kad patirti sužalojimai komplikavosi, t. y. buvo atlikta dar viena papildoma opracija, bei šiuo metu yra likę liekamųjų reiškinių, t. y. kojoje sudėti varžtai. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo amžių, į tai, kad jis yra darbingas, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo R. D. patirtus nepatogumus – 5 000 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam R. D. iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. V. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam I. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kadangi kaltinamasis šios kardomosios priemonės nevykdo, ji iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeistina į griežtesnę – suėmimą.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. V. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 58 BBND (2 184,28 Eur) dydžio bauda – ir paskirti I. V. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kaltinamajam I. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpį nuo faktinio I. V. sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo I. V. šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 96 centus (667,96 Eur) už R. D. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią „Swedbank“, AB.

Civilinio ieškovo R. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo I. V. penkis tūkstančius eurų (5 000 Eur) neturtinės žalos ir devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 67 ct (965,67 Eur) turtinės žalos, nukentėjusiajam R. D.

Įsiteisėjusį nuosprendį išsiųsti 2017-02-28 baudžiamąjį įsakymą Nr. 1-43-630/2017 vykdančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.