Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 58 BBND (2 184,28 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta 1(vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo R. D. civiliniai ieškiniai patenkinti, iš I. V. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 667, 96 Eur už nukentėjusiojo gydymą, nukentėjusiajam R. D. – 965, 67 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. V. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 28 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui, tyčia spyrė vieną kartą į dešinę blauzdą R. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., padarydamas jam dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinį lūžimą, tai yra, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. Šakių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad I. V. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir veika, dėl kurios jis nuteistas 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl bausmių bendrinimui taikytinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Ažukas prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: I. V. paskirtą bausmę subendrinti BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu iš dalies sudedant su 2017 m. vasario 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams ir 30 MGL baudą.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu I. V., buvo padaryta tuo pačiu metu, tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurį I. V. nuteistas 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu, tai yra, veikos įvykdytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Nepagrįstai nustatęs šią aplinkybę, teismas neteisingai subendrino bausmes. Pasak prokuroro, iš nuteistojo I. V. parodymų nustatyta, kad jis, būdamas neblaivus, kartu su draugais automobiliu važiavo pas draugę į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten pabuvo ir ketino važiuoti atgal. Šios aplinkybės rodo, kad konkrečių nusikalstamų tikslų I. V. neturėjo, tiesiog apsvaigęs važinėjo automobiliu. Šis nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus vairuoti automobilį. Darytina išvada, kad veika, o kartu ir nusikalstamas tikslas buvo realizuoti atvykus į minėtą kiemą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šios veikos buvo apjungtos I. V. vieninga tyčia ir nusikalstamu tikslu, kadangi jis, išvažiuodamas pasivažinėti automobiliu, negalėjo žinoti, kad nuvykus į kaimą ji sutiks nukentėjusįjį R. D., kad šis užblokuos išvažiavimą, kils konfliktas. Taip pat nuteistojo tikslas vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio nebuvo realizuojamas tyčia iš chuliganiškų paskatų sužalojant nukentėjusįjį. Neginčijamai nustatyta, kad nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, jau buvo baigtas iki smurto panaudojimo. Po smurto panaudojimo I. V. vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nebetęsė. Ir atvirkščiai – tikslas smurtauti prieš asmenį, jam padarant neapibrėžto sunkumo sveikatos sutrikdymą, nebuvo realizuojamas apsvaigus vairuojant automobilį. Smurtas buvo panaudotas kerštaujant R. D., kai šis su sūnumi užblokavo nuteistojo automobilį šiam bandant išvažiuoti iš kiemo. Smurtaudamas I. V. nereiškė jokių reikalavimų, tai yra, nesakė patraukti automobilio, leisti išvažiuoti ir panašiai. Tai rodo, kad I. V. smurtu nesiekė tęsti pirminę nusikalstamą veiką – vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio.Skunde daroma išvada, kad I. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nebuvo susijusios vieningu nusikalstamu tikslu, todėl laikytinos realia nusikaltimų sutaptimi. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai bausmių bendrinimui taikytinos BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatos. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą prašė atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimas, įrodymų vertinimas nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su nuteistajam I. V. paskirtų bausmių bendrinimu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma skunde, tai yra bausmių bendrinimo aspektu.Prokuroro skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. V. skundžiamu nuosprendžiu ir Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių bendrinimui taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pasirinktu bausmių bendrinimo būdu prokuroras grindžia tuo, kad nusikaltimai, dėl kurių padarymo I. V. pripažintas kaltu minėtais procesiniais sprendimais, sudaro ne idealią, o realią nusikaltimų sutaptį, todėl bausmių bendrinimui turi būti taikomos BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatos.Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi prokuroro skundo argumentus, nuosprendžio motyvus, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad prokuroro skundo argumentai dėl netinkamo bausmių bendrinimo yra pagrįsti.Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK (specialiosios dalies) straipsniuose. Idealioji sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.Skunde teigiama, kad I. V. smurtu nesiekė tęsti pirminio nusikalstamo tikslo – vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo kerštas iš chuliganiškų paskatų. Iš nuteistojo I. V. parodymų matyti, kad nuvažiavęs pas draugę į (duomenys neskelbtini) kaimą ir ten pabuvęs, jis ruošėsi važiuoti toliau. Nukentėjusysis bandė sustabdyti. Tačiau jis iš draugės kiemo išvažiavo. Po to kitas žmogus užstatė automobilį kad neišvažiuotų. Nuteistasis neneigė, kad spyrė nukentėjusiajam ir iš jo paaiškinimų turinio galima daryti išvadą, kad šis veiksmas buvo atliktas jau po to, kai nuteistojo vairuojamam automobiliui kelią užblokavo nukentėjusiojo sūnus ir nuteistasis nebegalėjo toliau važiuoti. Tokią išvadą patvirtina ir nukentėjusiojo R. D. parodymai, kad nuteistasis spyrė jam po to, kai sūnus užblokavo kelią I. V., kad šis neišvažiuotų, taip pat liudytojų apklausų protokoluose, pagarsintuose teisiamajame posėdyje, užfiksuoti duomenys. Nors nuo vairavimo esant neblaiviam iki nukentėjusiojo R. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų praėjo neilgas laiko tarpas, ši aplinkybė lemiamos reikšmės sprendžiant dėl to, ar nusikaltimai sudaro realią, ar idealią nusikaltimų sutaptį, neturi. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nuteistasis grįžo prie nukentėjusiojo ir jam spyrė po to, kai buvo sustabdytas nukentėjusiojo sūnaus šiam automobiliu užstojus pravažiavimą, tai yra – vairavimas esant neblaiviam jau buvo baigtas. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad I. V. veiksmai buvo nukreipti į vieną tikslą – išvažiuoti iš įvykio vietos, ko padaryti negalėjo dėl nukentėjusiojo ir jo sūnaus veiksmų, tačiau tokia išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Išvažiuoti iš kiemo nuteistajam sutrukdė ne nukentėjusysis R. D., o jo sūnus po to, kai nukentėjusiojo bandymas sudrausminti I. V. buvo nesėkmingas (nuteistasis vairavimo esant neblaiviam nenutraukė).Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą kolegija daro išvadą, kad I. V. toje pačioje vietoje, laiko atžvilgiu itin nenutolusiais veiksmais įvykdė dvi atskiras nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, sudarančias realią nusikaltimų sutaptį. Nuteistasis I. V. savarankiškais veiksmais padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, veiksmai nebuvo apjungti vieningos tyčios realizuojant vieningą sumanymą ir šios aplinkybės atitinka teismų praktikoje suformuluotą realios nusikalstamų veikų sutapties sampratą. Esant paminėtoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo I. V. veiksmų, kaip sudarančių idealią sutaptį, vertinimas yra neteisingas ir toks vertinimas lėmė neteisingą bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų pritaikymą. Nuteistojo I. V. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, tai yra, pagal savo pavojingumą labai nesiskiria, todėl taikyti BK 64 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmių apėmimo bendrinimo būdą pagrindo nėra. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu I. V. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskirta 58 BBND (2 1584,28 Eur) bauda. Skundžiamu Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu I. V. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas). Kolegija sutinka su prokuroro pozicija, kad esant realiai nusikaltimų sutapčiai nuteistajam paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalyje numatytomis taisyklėmis, tai yra, paskirtas bausmes iš dalies sudedant.Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas I. V. padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes nustatė teisingai, įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, bausmę individualizavo tinkamai. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad I. V. padaryti nusikaltimai sudaro idealią nusikaltimų sutaptį ir tai lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bausmių bendrinimo aspektu. Todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą tenkinti, Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 58 BBND (2 184,28 Eur) bauda ir paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 58 BBND (2 184,28 Eur) bauda, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti I. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 30 BBND (1 129,80 Eur) baudą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.