Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., gyv. Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Lietuva, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2012-03-30 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui; 2) 2012-05-31 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose; 3) 2012-06-12 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant praradus darbą, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. 2017 m. sausio 28 d., apie 23.36 val. Šakių r., Kidulių sen., Kukarskės k., Nemuno g., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonę, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta koncentracija 3,19 % (promilės) etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. V. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas (b. l. 43-44), apžiūros protokolas (b. l. 3-9), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 13), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 14), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 15), tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 18), asmens blaivumo testas su kaltinamajam I. V. nustatytu 2,40 prom. neblaivumo laipsniu (b. l. 19), specialisto išvada Nr. T-N 309/2017(01), su kaltinamajam I. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,19 promilės etilo alkoholio (b. l. 22), liudytojų apklausos protokolai (b. l. 25, 28, 30, 32, 34-35) ir kiti byloje surinkti dokumentai.

Kaltinamasis I. V., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. apie 17.00 val. nuvyko į Jurbarko r., Viešvilės sen. ir k., kur nusipirko automobilį „Peugeot“, valst. Nr. neprisiminė, iš A. B.. Prieš tai jie klabėjo telefonu ir I. V. su T. B. nuvyko į Viešvilę, Jurbarko r., kur nusipirko automobilį už 50 eurų. I. V. nurodė, kad jis niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau jam labai reikėjo automobilio, o vairuoti jis mokėjo, todėl jį nusipirko. Po to gėrė alų. Alaus išgėrė daug, tikslaus kiekio nežino, buvo 7,5 prom. stiprumo. Po to visi nutarė vykti į Kukarskės k., Kidulių sen., Šakių r., pas K. L.. Važiavo trise, I. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kartu važiavo T. B. ir V. V.. Jie taip pat buvo neblaivūs. Nuvykus pas K. L., su ja kiek pakalbėjo ir važiavo atgal. Išvažiuojant į pagrindinį kelią automobilį užstatė kitas automobilis ir neleido išvažiuoti, po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. I. V. suprato, kad negerai pasielgė, kad neturėdamas teisės ir būdamas neblaivus vairavo automobilį. Dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 43-44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. D. parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. apie 23.30 val. jam telefonu paskambino jo mama, kuri pranešė, kad atvykę nepageidaujami asmenys. Š. D. važiuojant Šakių r., Kidulių sen., Kukarskės k., Nemuno gatve pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam užstojo kelią. Iš automobilio išlipus vairuotojui, Š. D. įtarė, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, dėl ko iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. vakare, tikslaus laiko nežino, pas jį atvažiavo T. B. su I. V. automobiliu „Peugeot 405“, valst. Nr. neprisiminė, kurį vairavo I. V.. Jie sakė kad I. V. tą dieną nusipirko šį automobilį. Matėsi kad abu buvo neblaivūs. Jie trise gėrė alų. Po to I. V. pasakė, kad jam reikia važiuoti į Kidulius, Šakių r. Su juo kartu vyko V. V., kuris sėdo į automobilio galą, o T. B. šalia vairuotojo. V. V. nurodė, kad buvo neblaivus, nelabai tiksliai susigaudė kas vyksta. Ko važiavo į Kidulius, Šakių r., nežino, neklausė. Žino, kad buvo sustoję prie kažkokių bendrabučių. Kodėl važiavo kartu su neblaiviu vairuotoju nežino. Apie tai, kad jis neturėjo teisės vairuoti automobilį nežinojo. Po to juos sulaikė policijos pareigūnai. Visiems nustatė girtumus (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. kartu su I. V. buvo Viešvilės kaime, Jurbarko r. kur I. V. iš A. B. nusipirko automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. neprisiminė. Tada vyko į Užkalnių kaimą, Jurbarkų sen., Jurbarko r., kur pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Prie jų prisėdo V. V.. Visi gėrė alų. T. B. nurodė, kad vakare visi važiavo į Kidulius, Šakių r. T. B. buvo nemažai išgėręs, todėl neatsiminė ko ten važiavo, žino, kad sėdo į automobilį, kurį vairavo I. V.. Prisimena, jog prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir po to visus vežė į ligoninę, kur I. V. ėmė kraują, o T. B. su V. V.girtumą nustatė alkotesteriu. T. B. žinojo, kad I. V. neturi vairuotojo pažymėjimo, bet nieko nesakė, nes jo automobilis, jo asmeninis reikalas (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. pardavė savo automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. V.. Jo nepažinojo, sužinojo duomenis rašant pirkimo - pardavimo sutartį. 2017 m. sausio 28 d. apie 17.00 val. I. V. atvyko pas A. B. su kitais draugais ir šis pardavė jam šį automobilį. Surašė pirkimo - pardavimo sutartį ir I. V. jį išsivežė. A. B. internetu automobilį išregistravo. A. B. parodė, jog pinigus jis sumokėjo, jokių pretenzijų I. V. dėl šio automobilio neturi. Už vairo išvažiuojant sėdo I. V.. Tuo metu kai atvyko į jo namus, visi vaikinai buvo blaivūs, nesijautė jokio alkoholio kvapo (b. l. 28).

I. V. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamasis I. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,19 promilės etilo alkoholio, tai yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Teismas kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam I. V. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje skirti 90 BBND (3389,40 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Paskirti kaltinamajam I. V. baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 68 straipsnyje, uždraudžiant jam naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams bei konfiskuoti automobilį „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, priklausančioje UAB „Tomadas“, esančioje adresu Pramonės g. 2D, Tauragė.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi, prašo mažinti jam paskirtos bausmės dydį (b. l. 101-105).

Skiriant kaltinamajam I. V. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, – pilnametis, nevedęs, teistas, administracine tvarka baustas; priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas, dirba; kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad byloje civilinis ieškinys nereiškiamas, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 90 BBND dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3.

Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašė I. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudoti teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad byloje nėra rašytinių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad kaltinamasis I. V. būtų įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. V. parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones įgijęs nebuvo. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tik tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis šiomis teisėmis. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. V. nusikalstamą veiką padarė neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nesinaudojant teise vairuoti transporto priemones, pripažintina, kad taikyti BK 68 straipsnį nėra teisinio pagrindo (Baudžiamoji byla Nr. 2K–178/2008), o plečiamai baudžiamieji įstatymai neaiškinami. Pastebėtina, kad BK taip pat nenumato galimybės uždrausti įsigyti specialią teisę ateityje.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio registracijos liudijimas serija - Nr. -, saugomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas teisėtam savininkui;

- automobilis „Peugeot 405“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių aikštelėje, priklausančioje UAB „Tomadas“, esančioje adresu Pramonės g. 2D, Tauragė, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas teisėtam savininkui.

Kaltinamasis I. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. sausio 28 d. 23.52 val. iki 2017 m. sausio 29 d. 18.04 val. (b. l. 50-52). Šis laikotarpis įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 BBND (75,32 Eur) dydžio baudai (1:2).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti 90 BBND (3389,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 BBND (2259,60 Eur) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti nuo 2017 m. sausio 28 d. 23.52 val. iki 2017 m. sausio 29 d. 18.04 val. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 BBND baudai (1:2).

I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Peugeot 405“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių aikštelėje, priklausančioje UAB „Tomadas“, esančioje adresu Pramonės g. 2D, Tauragė, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti teisėtam savininkui;

- automobilio registracijos liudijimą serija - Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti teisėtam savininkui.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.