Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-02-10 · Civilinė byla Nr. e2-7193-863/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
e2-7193-863/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
R. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 200,77 Eur skolą, 50,22 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2017 m. sausio 13 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – broliui 2017 m. sausio 21 d.. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės R. B. ir UAB „Omnitel“ 1998 m. birželio 12 d. buvo sudaryta Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartis MB Nr. 049500, pagal kurią UAB „Omnitel“ įsipareigojo teikti atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už jas atsiskaityti. UAB „Omnitel“ atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 1998 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 5001547806, suma – 455,34 Lt, apmokėjimas – iki 1998 m. rugpjūčio 15 d.; 1998 m. rugsėjo 1 d. Nr. 5001686593, suma – 237,89 Lt, apmokėjimas – iki 1998 m. rugsėjo 15 d.; iš viso – 693,23 Lt (200,77 Eur). Kaip nurodo ieškovas, atsakovė minėtų sąskaitų neapmokėjo.

2008 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. TR-40034-7915 UAB „Omnitel“ reikalavimo teisę į atsakovės R. B. įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovui.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė ir sumokėjo už suteiktas paslaugas nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 200,77 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas – 50,22 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2017 m. sausio 5 d. (1 826 dienos) yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (250,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, veikiančio per Lindorff Oy filialą, filialo kodas 111882842, naudai 200,77 Eur (dviejų šimtų eurų ir 77 euro centų) skolą, 50,22 Eur (penkiasdešimties eurų ir 22 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (250,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok