Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui R. C. su trečiuoju asmeniu I. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė O. P. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad vaiko B. D. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvais yra R. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), ir J. G., gim. ( duomenys neskelbtini ). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-07-03 sprendimu vaikas atskirtas nuo motinos J. G., vaiko tėvui R. C. laikinai apribota tėvo valdžia vaiko B. D. C. atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėju paskirta vaiko senelė iš motinos pusės I. G., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. R. C. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko B. D. C. auklėjimo ir rūpinimosi ja. R. C. sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus, dirba, tačiau priteisto išlaikymo savo vaikui B. D. C. neteikia, su vaiku nebendrauja, nuo 2018-07-03 su dukra buvo susitikęs du kartus, su vaiku nebendrauja ir nesiekia bendrauti, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo R. C. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko B. D. C. atžvilgiu.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo I. G. su ieškiniu sutino. Paaiškino, kad ji yra vaiko B. D. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), senelė ir 2018-09-30 teismo nutartimi paskirta vaiko globėja, vaikas nuolat gyvena su ja. Atsakovas R. C. savo vaiku B. D. C. visiškai nesirūpina, nesidomi, vaiko nelanko ir teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui neteikia. Vaiko motina Olandijoje atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovui nuo 2018-07-03 laikinai apribota tėvo valdžia. Atsakovas dalyvavo teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, žadėjo vaiką lankyti, tačiau nuo teismo sprendimo priėmimo nė karto nebuvo vaiko aplankęs, su vaiku nebendrauja ir nesiekia bendrauti, vaiko nepasveikina nei su gimimo diena, nei Kalėdų ar kitų metinių švenčių proga. Ji jokių kliūčių atsakovui bendrauti su savo vaiku nesudaro ir atsakovą skatino bendrauti su dukra, tačiau atsakovas nesiekia užmegzti ryšio su savo vaiku. Mergaitė žino, kad R. C. yra jos tėvas, žino kaip tėvas atrodo, turi tėvo telefono numerį, tačiau tėvui neskambina ir su tėvu nebendrauja, nes tėvas nebendrauja su ja ir nesiekia bendrauti. Paskutinį kartą Brigita tėvą matė 2019 m. per Kalėdas pro mašinos langą. Apie teismo posėdį Brigita žino ir sutinka, kad jos tėvui būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia. Vaikas bendrauja su atsakovo tėvais, savo seneliais. Ji taip pat bendrauja su atsakovo tėvais, palaiko gerus santykius. Kiek jai žinoma, atsakovo tėvai su atsakovu taip pat nebendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko B. D. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvais yra R. C. ir J. G.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-07-03 sprendimu ( civilinės bylos Nr. e2-5450-665/2018 ) vaikas B. D. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), atskirta nuo motinos J. G.. Šiuo sprendimu vaiko tėvui R. C. laikinai apribota tėvo valdžia vaikui B. D. C., gim. ( duomenys neskelbtini ) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-08-30 nutartimi ( civilinės bylos Nr. e2YT-8842-665/2018 ) vaikui B. D. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėja paskirtas I. G., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja jos gyvenamojoje vietoje. Iš 2019-04-26, 2019-10-28, 2020-02-05 globojamo vaiko aplankymo aktų matyti, kad vaikui B. D. C., gim. ( duomenys neskelbtini ), globėjos I. G. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir ugdytis. Globėja tinkamai vykdo savo pareigas, su vaiku globėją sieja artimi giminiški ir emociškai glaudūs bei šilti santykiai. Vaikas su motina bendrauja nuotolinio ryšio būdu ( telefonu, Scape ir kt. ), su tėvu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio buvo susitikusi du kartus, tėvas vaikui išlaikymo neteikia. Iš 2020-02-05 vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3TSD-212 matyti, kad vaikas B. D. C. su savo tėvu R. C. nebendrauja, tėvas nesiekia bendrauti su ja. R. C. su vaiku susitiko ir vaiką pirmą kartą užkalbino 2018 m. liepos mėnesį, t. y. vaikui esant 10 metų amžiaus, po teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas R. C. tėvo valdžios apribojimas B. D. C. atžvilgiu. Nuo 2018-07-03 teismo sprendimo tėvas su vaiku buvo susitikęs du kartus – 2019 m. vasarą ir rugsėjo mėnesį. Tėvas išlaikymo neteikia, su B. D. C. nebendrauja ir nesiekia su ja bendrauti. Švenčionių r. Švenčionėlių progimnazijos 2020-01-27 charakteristikos matyti, kad B. D. C. lanko šios ugdymo įstaigos 6 klasę, vaiko tėvas R. C. vaiko ugdymu ir pasiekimais nesidomi, mokykloje per paskutinius dvejus metus nesilankė.

Kai tėvai ( tėvas ar motina ) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimo ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis ). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai ( tėvas ar motina ) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ( ar motina ) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008 ). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bylos rašytiniais duomenimis, ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas R. C. visiškai nesirūpina savo vaiko B. D. C. sveikata, jos tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, neteikia vaikui išlaikymo, t. y. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas auklėti vaiką.

Atsakovas R. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, aplinkybių, kliudančių jam tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo pareigas, nenurodė. Atsakovas R. C. dirba, tačiau priteisto išlaikymo vaikui neteikia, jokia kita forma prie savo vaiko tinkamo auklėjimo ar priežiūros neprisideda, per beveik dvejus metus, t. y. nuo 2018-07-03 teismo sprendimo, kuriuo atsakovui laikinai buvo apribota tėvo valdžia jo dukros B. D. C. atžvilgiu, su savo vaiku B. D. C. buvo susitikęs tik du kartus, su vaiku nebendrauja ir nesiekia bendrauti, savo vaiku atsakovas visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovo R. C. tėvo valdžią vaiko B. D. C. atžvilgiu, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ( tėvo ar motinos ) ar jo panaikinimo, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas ).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai ( CPK 496 straipsnio 1 dalis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 406, 496 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo R. C. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) tėvo valdžią vaiko B. D. C. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), atžvilgiu.

Sprendimas vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.