Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos Respublikos, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – išsiskyręs, nustatytas neįgalumas, teistas:

1) 2010 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą terminuotu laisvės atėmimu 7 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 metams 1 mėnesiui 9 dienoms, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu pripažintas pavojingu recidyvistu, teistumas neišnykęs,

3) 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 58 paroms arešto, bausmė atlikta,

4) 2024 m. spalio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kaltinamasis D. V. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 26 d. apie 08.30 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, be aiškios priežasties, atvykusiai į svečius R. B., parvertęs ją ant sofos ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavė į kairės pusės veido sritį, po ko basomis kojomis, viena koja stovėdamas ant krūtinės, kita – ties pilvu, šokinėjo, ne mažiau penkių kartų, jai ant pilvo ir krūtinės, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nulipęs nuo R. B., ją mušė, suduodamas smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, suėmęs R. B. abejomis rankomis už kaklo ją smaugė, tokiais tyčiniais veiksmais R. B. padarydamas kraujosruvas: 7x6 cm kaktos kairėje pusėje, 3x2 cm nosies nugarėlėje, 3x10 cm akies vokų vidinio kampo ir smakro, 8x8 cm kairiame skruoste, 4x4 cm priešais kairę akį, 4x4 cm kaklo priekiniame paviršiuje, 3x3 cm kairiojo raktikaulio srityje, 5x4 cm pilvo kairėje per 5 cm nuo bambos, tris iki 3x2 cm dydžio nugaros apatinėje dalyje, 10x7 cm dešiniojo žasto priekiniame paviršiuje, dvi po 3x3 cm dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, 4x3 cm dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, 4x3 cm ir 2x2 cm kairiojo dilbio šoniniame paviršiuje, lūpų sumušimą, pasireiškusį lūpų sutinimu, kairės akies srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių sutinimu, tokiais tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai R. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis D. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami. Kaltinamasis parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, tuo metu buvo neblaivus, atsimena, kad nuspyrė nukentėjusiąją nuo lovos, ji nukrito, užšoko ant jos, smūgiavo kojomis. Prisimena, kad daugiausiai į veido sritį sudavė. Galimai sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą 4 kartus. Gal ir galėjo būti, kad smaugė nukentėjusiąją, neatsimena. Nematė, ar nukentėjusiajai iš burnos bėgo kraujas. Pripažįsta visus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus.

3. Nukentėjusioji R. B. parodė, kad įvykio metu kaltinamasis iš pradžių trenkė per nugarą koja, daužė ją (nukentėjusiąją) ant lovos. Vos tik atsisėsdavo, jis vėl trenkdavo per nugarą. Smūgiai į veidą buvo, ant lovos šokinėjo ant jos (nukentėjusiosios), smaugė. Iš pradžių spėjo dengtis rankomis, po to jau nespėjo. Jis matė, kad jai kraujas bėgo, nes pats davė skudurą nusivalyti kraują. Veidas iki šiol yra ištinęs.

4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

5. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 27 d. apklaustas D. V. parodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. apie 14.30 val. pas jį atėjo R. B., ji buvo girta, pradėjo prie jo priekabiauti, todėl ją nuspyrė nuo lovos, spirdamas galėjo jai įspirti arba į pilvą, arba į kairįjį šoną, spyrė vieną kartą. R. nugriuvo ant žemės, tada jis lipo iš lovos, ant jos užlipo, ties kuria vieta jai užlipo negali pasakyti, neatkreipė dėmesio, bėgo rengtis. Nepastebėjo, kad R. nukritus nuo lovos būtų pradėjęs bėgti jai iš kur nors kraujas. Daugiau jis R. nei pirštu neprilietė. Gali būti, kad šokdamas iš lovos, kai R. nugriuvo iš lovos, užšoko jai ant galvos, nežino, nieko apie tai negali pasakyti, nepastebėjo, kur jai užšoko. J. R. nemušė, tik ją nuspyrė, tiek smūgių jis jai nesudavė, ant jos nešokinėjo, jos nesmaugė, nežino iš kur atsirado sužalojimai (1 t., b. l. 86-89).

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 27 d. akistatos su nukentėjusiąja R. B. metu D. V. parodė, kad ji per daug smūgių nurodo, pripažįsta, kad ją nuspyrė nuo lovos vienu ar dvejais spyriais, neatsimena tiksliai, tada užšoko ant jos, kai ji gulėjo ant žemės gale lovos, kur tiksliai užšoko, neatsimena, gal ant pilvo, gal ant krūtinės, bet tiek smūgių jai nesudavė ir iš jos taip nesityčiojo. Mano, kad sužalojimus galėjo padaryti jis, kai ją išspyrė iš lovos, kur jai (nukentėjusiajai) pataikė negali tiksliai pasakyti, bet kažkur į veido sritį ir ties pečiais. Neneigia, kad galėjo įspirti į veidą, nemano, jog šokdamas iš lovos jai užšoko ant veido, tikriausiai užšoko ant krūtinės arba pilvo (1 t., b. l. 103-109).

8. 2024 m. lapkričio 28 d. R. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. apie 07.50 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą, D. V., bendravo, apie 08.30 val. pasisukus pokalbiui apie jo draugę, jis pradėjo jai priekaištauti, kad jo draugę pavadino necenzūriniu žodžiu. Tada ją parvertęs ant sofos puolė mušti. Keturis kartus kumščiu sudavė į kairės pusės veido sritį. Kitą veido pusę dengėsi ranka. Tada užlipo ant jos ir pradėjo basomis kojomis šokinėti ant krūtinės ir pilvo srities. Nulipęs vėl pradėjo kumščiais mušti į vairias kūno vietas. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Ją apžiūrėjo viešosios įstaigos „Ukmergės ligoninė“ skubios pagalbos skyriuje ir nustatė sužalojimus t. y. akies voko ir periokulinės srities sumušimą, nosies paviršinį sužalojimą, sumušimą, ausies paviršinį sužalojimą, sumušimą, lūpos ir burnos ertmės paviršinį sužalojimą, sumušimą, kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą, sumušimą. Taip pat nustatė gerklės sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimą, pilvo sienos sumušimą, peties ir žasto sumušimą (1 t., b. l. 1-8).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 28 d. apklausta liudytoja R. B. parodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. apie 07.25 jai paskambino D. V. ir pasakė, kad blogai jaučiasi, prašė atvykti pas jį į namus. Apie 07.50 val. atvyko pas D.. Jis jos paprašė, kad atneštų vandens, bet ji ne iš karto nesuprato, ko jis nori. D. pakėlė balso toną ir pasakė, kad ji išsidirbinėja, apsimeta kurčia. Atnešė vandenį, jis pradėjo dar labiau priekaištauti. Gulint lovoje jai trenkė, tačiau spėjo veidą užsidengti ranka. Jis kumščiu pataikė į kairės rankos plaštaką, po to vėl smūgiavo, veidą dengėsi abejomis rankomis, o jis nenustojo ir toliau ją kumščiais mušė. Nebespėjo dangstyti rankomis veido, kai pajuto, kad jai apie keturis kartus trenkė į kairės pusės veido sritį. Jis ją smaugė, po to basomis kojomis užlipo ant krūtinės ir pradėjo šokinėti ant pilvo. Nulipęs nuo jos, dar kumščiais mušė per nugarą, šonus, kiek tiksliai sudavė smūgių nepamena. 2024 m. lapkričio 28 d. apie 19.52 val. paskambino į bendrą pagalbos centrą ir pranešė apie įvykusį įvykį, nes būdama namuose prarado sąmonę, ją apžiūrėjo viešojoje įstaigoje „Ukmergės ligoninė“ ir nustatė sužalojimus t. y. akies voko ir periokulinės srities sumušimą, nosies paviršinį sužalojimą, sumušimą, ausies paviršinį sužalojimą, sumušimą, lūpos ir burnos ertmės paviršinį sužalojimą, sumušimą, kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą, sumušimą. Taip pat nustatė gerklės sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimą, pilvo sienos sumušimą, peties ir žasto sumušimą (1 t., b. l. 1-8).

10. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 6 d. apklausta liudytoja R. B. parodė, kad kai nustojo D. ją mušti jis iš karto jos ir atsiprašė. D. ją smaugė keletą sekundžių, negali pasakyti kiek laiko, bet ji jau buvo pradėjusi dusti, kai jis ją paleido. Smaugdamas ją D. buvo kažkaip ant jos, mano jis sėdėjo ant jos, kai ją smaugė, paleidęs jos kaklą D. atsistojo jai viena koja ant krūtinės, kita ant pilvo ir laikydamasis už lentynos, esančios virš lovos trypė ją kojomis, t. y. šokinėjo jai ant pilvo ir krūtinės, tikrai taip pašoko nemažiau kokių penkių kartų, bet kiek tiksliai tikrai nurodyti negali. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje ji jokio civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 52-56). Šiuos parodymus liudytoja R. B. patvirtino 2025 m. vasario 27 d. akistatos su D. V. metu (1 t., b. l. 103-109).

11. 2025 m. sausio 23 d. teismo medicinos eksperto išvadoje nurodyta, kad R. B. padarytos kraujosruvos: 7x6 cm kaktos kairėje pusėje, 3x2 cm nosies nugarėlėje, 3x10 cm akies vokų vidinio kampo ir smakro, 8x8 cm kairiame skruoste, 4x4 cm priešais kairę akį, 4x4 cm kaklo priekiniame paviršiuje, 3x3 cm kairiojo raktikaulio srityje, 5x4 cm pilvo kairėje per 5 cm nuo bambos, trys iki 3x2 cm dydžio nugaros apatinėje dalyje, 10x7 cm dešiniojo žasto priekiniame paviršiuje, dvi po 3x3 cm dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, 4x3 cm dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, 4x3 cm ir 2x2 cm kairiojo dilbio šoniniame paviršiuje, lūpų sumušimas, pasireiškęs lūpų sutinimu, kairės akies srities sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių sutinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai 16 trauminiais poveikiais, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 47-49).

12. 2024 m. lapkričio 28 d. Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK RS vyriausiojo patrulio Donato Šinkūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 28 d. apie 19.55 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja paskambinusi 112 teigė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. ją sumušė jos pažįstamas. Atvykus minėtu adresu pasitiko R. B., kurios veidas buvo stipriai sumuštas. R. B. paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini), ją sumušė pažįstamas D. V.. R. B. buvo pristatyta į viešosios įstaigos „Ukmergės ligoninė“ skubios pagalbos skyrių, patikrintas jos blaivumas, alkotesteris parodė 0,25 promilių neblaivumą. Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyriuje R. B. buvo nustatyti daugybiniai sumušimai (1 t., b. l. 57, 58-59).

13. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. apklaustas liudytojas D. Ž. parodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nurodyti negali, vakare, kiek buvo valandų nežino, bet galėjo būti apie 17-18 val., buvo pas vieną pažįstamą, kai užėjo D. V., pakvietė pas save atsigerti alaus. Jie nuėjo pas D. į namus, ten buvo sumušta R. B.. D. jam sakė, kad pas jį yra R. B., kuri pas jį paslydo ant sriubos ir susidaužė visa. Tačiau, kai jis atėjęs pas D. pamatė R., tai iš karto suprato, kad ji sumušta, nes griūnant taip susižaloti neįmanoma, nes R. visas veidas, daugiau kairė pusė, buvo visas ištinęs ir mėlynas. Einant namo R. papasakojo, kad ją sumušė D., sakė, kad ją smaugė, kad šokinėjo ant krūtinės, kumščiais daužė į veidą ir galvą, detaliai jam kas įvyko tarp jos su D. jam R. nepasakojo (1 t. b. l. 62-65).

14. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 10 d. apklaustas liudytojas V. B. parodė, 2024 m. lapkričio pabaigoje R. B. anksti ryte išvažiavo pas savo pažįstamą. Vakare išgirdo beldimą į duris, tylų R. balsą, įsileido R. į vidų, kai įėjo į kambarį, pamatė, kad R. sumušta, jos kairė veido pusė buvo dviguba, taip stipriai buvo sutinusi. Ryte R. buvo visa mėlyna, buvo baisu į ją žiūrėti, jos ir visas kūnas, ne tik veidas buvo nusėtas mėlynėmis. R. pasakojo, kad buvo pas D. V. ir šis ją sumušė, sakė, kad D. ją smaugė, mušė kumščiais, ant jos šokinėjo. Aiškios priežasties kodėl D. mušė R., nežino, ji lyg sakė, kad jam vandens nepadavė ir tada jis ją pradėjo mušti (1 t. b. l. 68-71).

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 12 d. apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad galimai 2024 m. lapkričio mėnesio pabaigoje buvo nuėjęs pas D. į namus, pas D. buvo ir jo pažįstama R. B., matė, kad ji buvo sumušta. Negali pasakyti kas R. ir kada sumušė, nematė, kas ją mušė, nieko apie tai negali pasakyti (1 t., b. l. 74-77).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

17. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

18. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuoja, kad D. V. panaudojo fizinį smurtą prieš R. B., t. y. 2024 m. lapkričio 26 d. apie 08.30 val. (duomenys neskelbtini), parvertęs nukentėjusiąją ją ant sofos ir ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavė į kairės pusės veido sritį, po ko basomis kojomis, viena koja stovėdamas ant krūtinės, kita – ties pilvu, šokinėjo, ne mažiau penkių kartų, jai ant pilvo ir krūtinės, toliau ją mušė, suduodamas smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, suėmęs R. B. abejomis rankomis už kaklo ją smaugė, tokiais tyčiniais veiksmais R. B. padarydamas kraujosruvas: 7x6 cm kaktos kairėje pusėje, 3x2 cm nosies nugarėlėje, 3x10 cm akies vokų vidinio kampo ir smakro, 8x8 cm kairiame skruoste, 4x4 cm priešais kairę akį, 4x4 cm kaklo priekiniame paviršiuje, 3x3 cm kairiojo raktikaulio srityje, 5x4 cm pilvo kairėje per 5 cm nuo bambos, tris iki 3x2 cm dydžio nugaros apatinėje dalyje, 10x7 cm dešiniojo žasto priekiniame paviršiuje, dvi po 3x3 cm dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, 4x3 cm dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, 4x3 cm ir 2x2 cm kairiojo dilbio šoniniame paviršiuje, lūpų sumušimą, pasireiškusį lūpų sutinimu, kairės akies srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių sutinimu, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

19. Už BK 140 straipsnyje 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

20. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

21. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

22. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: nedirbantis, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 135-136), teistas (1 t., b. l. 113-119, 120-134), nedirba (1 t., b. l. 138-139), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Prokuroras prašo pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas.

24. Vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-272/2017).

25. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė būdamas neblaivus, kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino šią aplinkybę, todėl kliūčių pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nėra.

26. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

27. Nustatyta, kad kaltinamasis D. V. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas 4 kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, o tai rodo jo polinkį daryti smurtinius nusikaltimus. Smurtiniai nusikaltimai padaryti jam sulaukus pilnametystės, nauja tyčinė nusikalstama veika įvykdyta esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, todėl kaltinamasis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis) ir ši aplinkybė pripažįstama sunkinančia atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

28. Spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio teismas, vertindamas kaltinamojo veikos pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, jam skirtos bausmės – laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, areštas, tačiau kaltinamasis savo elgesio nekeičia, toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Nusikalstama veika nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta ne pirmą kartą, panaudoti fizinio smurto veiksmai intensyvūs, nukentėjusiajai padyti daugybiniai sužalojimai. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio ir rodo jo elgesio pavojingumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju arešto bausmė neužtikrintų BK numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo, nes kaltinamasis tokios rūšies bausmę jau yra atlikęs, tačiau ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Taigi, arešto bausmės paskyrimas neatliktų auklėjamojo ir prevencinio poveikio.

29. Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo reguliuojamomis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 54,61 straipsniuose, neįžvelgia pagrindo manyti, kad švelnesnėmis bausmių rūšimis nei laisvės atėmimas, galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skiriamas BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 6 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir paskiriama galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

30. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

31. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 26-27). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 98,62 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

32. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo būtina nukentėjusiosios sužalojimų kilimo sąlyga. Gydymo išlaidų nebūtų atsiradę, jei kaltinamasis nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 2024 m. gruodžio 5 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajai gydymo paslaugos viešojoje įstaigoje „Ukmergės ligoninė“ suteiktos 2024 m. lapkričio 28 d., gydymas apmokėtas iš PSDF lėšų, gydymo paslaugų kaina 98,62 Eur. Civilinė ieškovė, būdama PSDF vykdytoja ir naudotoja, atlygino už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą iš PSDF biudžeto lėšų, o už žalos padarymą yra atsakingas kaltinamasis. Byloje nėra duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 98,62 Eur turtinę žalą.

33. Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo civilinei ieškovei Vilniaus teritorinės ligonių kasai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 98,62 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

34. Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Kaltinamąjį D. V. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu D. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 98,62 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų ir 62 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (98,62 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.