Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, ūkininkas, teistas: 2004 m. kovo 30 d., 2005 m. birželio 23 d., 2007 m. gegužės 24 d. pagal baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota teismui, esmė

N. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu būdamas ūkininku (ūkio identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdančiu individualią žemės ūkio veiklą - mišrusis žemės ūkis (ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 015000), esančią adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ privalėdamas organizuoti ir tvarkyti apskaitą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. aplaidžiai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą šiomis aplinkybėmis:

- pažeidė šias teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“;

- išvardintus teisės aktų pažeidimus padarė tuo, kad jis (N. S.) 2017 metais neįformino 109,07 tonų grūdų pardavimo ūkinės operacijos buhalterinės apskaitos dokumentų, neįtraukė į 2017 metų apskaitą. Dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkininko N. S. individualios veiklos, ūkio turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2017 metus.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis N. S. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje. Parodė, kad nuo 2010 m. ūkininkauja, ūkis mišrus, užsiima grūdų auginimu, augalininkyste ir gyvulininkyste. Su R. P. juos siejo darbiniai santykiai. R. P. yra Kooperatinės bendrovės (toliau KB) KB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jis priklausė KB „(duomenys neskelbtini)“ kooperatyvui ir buvo jo narys. Iš KB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. buvo pasiskolinęs 11 000 eurų avansą už priduotą pieną ir susitarė, kad avansą už pieną grąžins grūdais. Avansą KB „(duomenys neskelbtini)“ už pieną grąžino grūdais tais pačiais metais, kuriais ir pasiskolino. R. P. sąskaitos faktūros už pristatytus grūdus neišrašė. Po kooperatyvo ataskaitinio susirinkimo santykiai su R. P. pablogėjo, vėliau prasidėjo teismai. Praėjus 3 mėnesiams R. P. jam negrąžino pinigų už pieną, sakydamas, kad jam skolingas nuo 2017 m. Nebuvo skolingas R. P., nes 2017 m. pristatė 109,07 tonas grūdų skolos padengimui už 2017 m. paimtą avansą už pieną. Sąskaitos – faktūros už priduotus grūdus R. P. neišrašė. Nuvežęs R. P. 109 tonas grūdų negalėjo jų niekaip įforminti, nes neturėjo nei krovinio važtaraščio, nei sąskaitos. Klausė buhalterės A. B. dėl grūdų įforminimo, ši pasakė, kad jie negali patys sau išrašyti tokio dokumento, kad neva yra pristatyti grūdai. Iš lauko vežant nėra sąlygų išsirašyti važtaraščio, nes nėra žinomas grūdų svoris. Kaip paaiškino valstybinė mokesčių inspekcija, ūkininkams yra supaprastinta buhalterija ir jie neprivalo iš laukų vežant grūdus išsirašyti sau krovinio važtaraštį. Už buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą jo ūkyje 2017 m. ir iki 2018 m. buvo atsakingas jis pats, metines ataskaitas, lenteles užpildyti jam padėdavo buhalterė A. B.. Kaip vadovas, buhalterei pateikdavo visus buhalterinės apskaitos dokumentus. 2022 sausio 7 d. buhalterė išrašė buhalterinę pažymą, kurioje nurodė, kad yra pagaminta produkcija - 109,07 tonos kviečių. Pažyma buvo surašyta šioje byloje specialistės patarimu, tyrėja patarė ją įtraukti, pažymą pasirašė jis. Nežino, kodėl pažymoje nurodyta tiktai, kad yra pagaminti grūdai, o pardavimo faktas nėra įrašytas. Buhalterė aiškino, kad pažymoje negali įforminti pardavimo, nes neturi iš supirkėjo jokio dokumento. Pateikta pažyma patvirtina, kad jis pagamino 109,07 tonas grūdų. Kad operaciją reikėjo įforminti buhalterijoje nežinojo, kad padarė pažeidimą nepripažįsta. Turėjo tokius žemės plotus ir galėjo išauginti 200 tonų grūdų. Su KB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl grūdų tiekimo nebuvo sudaryta. Operacija dėl 109 tonų grūdų pridavimo nebuvo užfiksuota. Grūdus vežė į sandėlį, kur dirbo jo mama. Grūdus vežė tik vakarais, viskas buvo suderinta su R. P.. Grūdus priėmė A. K.. Vieną ar du kartus grūdus vežė savo traktoriumi, o kitus kartus atvežė R. Č. sunkvežimiu. R. Č. nuvežęs grūdus ir pasvėręs pranešdavo jam grūdų svorį, kad žinotų kiek pristatyta. Su R. P. kalbėjosi apie grūdų pristatytą kiekį ir kainą, apie tai, kad grūdais padengė paimtą avansą už pieną. R. P. sakė, kad pridavus grūdus bus nustatyta grūdų klasė ir kiti rodmenys, ir pagal kainą bus aišku, ar jis lieka dar skolingas. Apie tai su R. P. kalbėjosi praėjus daugiau nei mėnesiui po grūdų pristatymo. R. P. sakė, kad viskas gerai, kaip ir skola padengta. Po to jokios kalbos nebebuvo, jis buvo ramus, manė, kad jo skola padengta. R. P. į išieškojimo tarnybą kreipėsi po jų konflikto, rugsėjo mėnesį. Skolų išieškojimo tarnybai dalį skolos - 100 eurų apmokėjo tik dėl to, kad neužblokuotų sąskaitų ir nesustabdytų veiklos. Suderino gautą dokumentą ir jį pasirašė, kad yra skolingas, suderino kokį avansą buvo gavęs, tokia suma ir buvo įrašyta. Neneigia, kad iš kooperatyvo gavo 11 000 eurų avansą. Nepatvirtino, kad skolingas, tik patvirtino, kad iš kooperatyvo gavo tokį avansą. Dėl skolos suderinimo akto pasirašymo negali paaiškinti, pasirašymo metu nesuprato dokumento esmės, būtų supratęs, būtų nepasirašinėjęs.

Liudytoja A. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Vedė apskaitą pagal programą, priklausančią ūkininkams, tvarkė 2017 - 2020 m. N. S. buhalterinę apskaitą, pateiktas sąskaitas - faktūras, bankų išrašus. Apskaitą vedė pagal DB programą nustatytą ūkininkams. Pirminius dokumentus jai pristatydavo N. S. mama. Apie N. S. sutartis nieko nežino, nes jai apskaitai vesti jos nebuvo reikalingos. 2019 m. gavo suderinimo aktą su KB „(duomenys neskelbtini)“, sumos su jos apskaita sutiko. Buvo suderintos skolos, kiek skolinga „(duomenys neskelbtini)“ N. S. ir kiek N. S. skolingas KB „(duomenys neskelbtini)“. Suderinimo aktus elektroniniu būdu atsiųsdavo KB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Duomenys, kuriuos atsiųsdavo šio kooperatyvo buhalterė su jos vedama apskaita 2019 m. pilnai sutapo. Iki 2020 m. viskas atitiko. Iki to laiko jai suderinimo aktus atsiųsdavo KB „(duomenys neskelbtini)“ ir pati S.. Paskutinius, 2020 metus N. S. jai nepateikė su KB „(duomenys neskelbtini)” skolų suderinimo aktų. N. S. motina jai liepė nederinti, pareiškė, kad su KB „(duomenys neskelbtini)” susiderins jie patys. Apie grūdų tiekimo sutartis nežino nieko. Apie tai, kad ūkininkas N. S. 2017 m. kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)” pateikė grūdus, jai nėra žinoma. N. S. ir S. minėjo, jog pridavė daugiau grūdų ir kad neišrašė kvitų. Jos neprašė spręsti to klausimo, neklausė patarimo kaip tvarkyti apskaitą. N. S. turėjo įsiskolinimą KB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. dėl tos skolos prasidėjo problemos. Skolos dydžio nepamena. Nutraukiant su N. S. paslaugų teikimo sutartį, skola nebuvo padengta. Darbinius santykius nutraukė, nes N. S. neatsiskaitydavo su ja laiku, dar dabar likusi skola. N. S. veždamas grūdus galėjo rašyti važtaraštį. Važtaraštis tinkamas dokumentas, įrodant, kad išvežė ir pridavė, ir jis būtų pridėtas prie buhalterinių dokumentų. Važtaraščio užtektų derinimui su ta organizacija, kuriai pardavė. Apskaitai toks dokumentas netinka, turi būti išrašyta PVM sąskaita - faktūra, turi būti įformintas pardavimo dokumentas. Sąskaitą faktūrą turėjo išrašyti KB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. perkanti organizacija, tai taikoma žemės ūkio subjektams. Priėmimo kvitas yra tas pats, kas ir važtaraštis. Pas N. S. važtaraščių nėra mačiusi. Apie 2020 m., kai reikėjo N. S. galutinai grąžinti skolą, girdėjo kaip S. sakė, kad trūksta neišrašytų kvitų, minėjo KB „(duomenys neskelbtini)“, bet kalbėti daug ką galima.

Liudytojas R. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra KB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vadovauja nuo 2012 m. Kooperatinę bendrovę sukūrė ūkininkai pieno gamintojai, kad sukooperavus pieną jį parduoti didesne kaina ir gauti didesnių pajamų. Pagrindinė veikla – centralizuotas pieno supirkimas ir pardavimas. Bendrovė dar užsiima transporto paslaugomis - veža ūkininkų grūdus. Nežymiai užsiima grūdų supirkimu –pardavimu, yra iš ūkininkų pirkę ir grūdų. Grūdų supirkimas vyksta taip: atvykus pas ūkininką į sandėlį pasikrauna grūdus, surašo važtaraštį, tada vyksta į Klaipėdos uostą, nes tuos grūdus gali parduoti brangiau. Ten atlieka grūdų tyrimus grįžę pagal svorį, kokybę atsiskaito su ūkininku už grūdus, arba teikia tik transporto paslaugas ir ūkininkas atsiskaito tik už transporto paslaugas. N. S. nuo 2014 m. buvo kooperatyvo narys. Iš N. S. pirkdavo pieną, pieną jiems tiekė iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Buvo sudarytos pieno pirkimo - pardavimo sutartys tarp KB „(duomenys neskelbtini)“ ir ūkininko N. S.. Ūkininkams siūlė išmokėti avansą be procentų, kad nusipirktų daugiau gyvulių, geresnę įrangą, rekonstruotų patalpas. Visa tai, kad padidinti pieno gamybą. Ūkininkui N. S. per 2 kartus buvo išmokėta po 5 000 eurų, viso 10 000 eurų, ir dar paprašius, 1 000 eurų apyvartinėms lėšoms. Viso sumokėta 11 000 eurų. Buvo sutarta, kad jis 2017 m. avansą grąžins, tačiau 2017 m. metai buvo prasti, lietingi, žemos grūdų, pieno kainos, todėl N. S. 2017 m. neatsiskaitė. N. S. KB „(duomenys neskelbtini)“ 100 tonų grūdų nepristatė, ir niekada grūdų jiems nėra tiekę, su juo nebuvo sudaryta sutartis. Skola KB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžinta grūdais nei 2017 m., nei 2018 m., nei 2019 m. Dėl skolos grąžinimo grūdais gal ir buvo tokia kalba, tačiau N. S. grūdų nepristatė, todėl ir negalėjo skolą sudengti. Kalbos su N. S. apie tai, kad pieno avansas 11 000 eurų pilnai padengtas, kad išrašys visus dokumentus ir pateiks, nebuvo, nes avansas nebuvo padengtas. N. S. iš kooperatyvo narių pašalintas lyg 2020 m. N. S. apie 2020 m. teigė, kad vežė grūdus KB „(duomenys neskelbtini)“, nurodžius pasakyti konkrečiau, pasakė, kad atvežė P.. Nežino, ką taip sakydamas N. S. turėjo mintyje, jis to nepaaiškino. Vadovauja ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“. N. S. 2017 m. buvo sudaręs pirkimo - pardavimo sutartį su ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“. N. S. rugpjūčio - rugsėjo mėnesį grūdus pristatė į Ručiūnų elevatorių, tuos grūdus pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal sutartį buvo numatyta, kad N. S. pristatys 50 tonų užskaitinio svorio, išdžiovintų sausų grūdų. N. S. lyg pristatė apie 65 tonas šlapių grūdų. Ručiūnų elevatoriuje nuskaitė drėgnumą, šiukšles ir užskaitę sausus grūdus išrašė sąskaitą. 2017 m. ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke dirbo N. S. mama. Ji dirbo nuo 8 val. iki 17 val., bet per javapjūtę padirbdavo ilgiau. Ūkininkai grūdus pristatydavo darbo metu, bet kartais ir po darbo. Dar buvo sandėlio darbininkas, kuris įjungdavo įrengimus, iškraudavo. Jie abu organizavo darbus, be jos leidimo, sandėlio darbininkas negalėjo priimti grūdų. Jei sandėlininkė negalėdavo atvykti, suderinus pasverti atvykdavo A. K.. J. S. atvykusi ryte pagal užrašytus svėrimo duomenis išrašydavo važtaraštį. Važtaraščius galėdavo išrašyti tik sandėlininkė. Atvažiavus ūkininkui be važtaraščio, J. S. pasverdavo pilną ir tuščią priekabą, išrašydavo važtaraštį, įrašydavo kiek supilta į sandėlį saugojimui grūdų. Už priduotus ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ grūdus su N. S. atsiskaitė. N. S. 2017 m. pavasarį buvo pirkęs trąšas, sutarė, kad už paimtas trąšas atsiskaitys grūdais. Padarė sudengimą už trąšas grūdais ir skolos neliko. Buhalterė buhalterinę apskaitą veda tvarkingai, visos ūkinės operacijos fiksuojamos. Jų buhalterija buvo tikrinama už tris metus - 2017m., 2018 m. ir 2019 m., pažeidimų nenustatyta. KB,, (duomenys neskelbtini)“ N. S. dėl grūdų pirkimo nėra rašiusi sąskaitų, nes nebuvo sutarties, nebuvo pirkimo - pardavimo. 2017 m., 2018 m. pretenzijų iš N. S. pusės dėl grūdų nebuvo. 2020 m. gegužės mėnesį vyko susirinkimas dėl N. S. skolos ir jo pašalinimo iš kooperatyvo narių. Tada N. S. pareiškė, kad pristatė 100 tonų grūdų P.. Padarius suderinimo aktą ir pranešus N. S. skolos sumą, N. S. jiems parašė el. laišką, nurodydamas, kad jam avansas 11 000 eurų buvo išmokėtas už gerą parduoto pieno kokybę, pasirašė ant suderinimo akto, pripažino 11 000 eurų skolą. Elektroniniame laiške N. S. išdėstė prieštaravimus, tačiau apie grūdus nieko neužsiminė. Kiekvienais metais būna suderinimo aktai, aktus surašo buhalteriai. A. B. metų pradžioje visada prašydavo suderinimo akto už praeitus metus. Suderinimo aktą 2019 m. nusiuntė tiesiai N. S., kurį jis pasirašė.

Specialistė V. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja. Su 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvada, specialistės paaiškinimais susipažinusi, pateiktą išvadą tvirtina. Išvada buvo pateikta iš dokumentų, išvardintų specialisto išvados 1 ir 2 lapuose. Tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. KB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai dokumentai buvo susisteminti registruose, tuo tarpu N. S. buvo tik apskaitos registrai, pirminiai dokumentai nebuvo pateikti. Ūkininkas N. S. PVM mokėtojas, jis turėjo vesti pilną apskaitą, taikyti kaupimo apskaitos principą, teikti atskaitomybę Registrų centrui. Registrai už 2017-2019 m. buvo padaryti, tačiau iš kokių dokumentų, pasakyti negali, nes jie nepateikti. Registrų teisingumo nebuvo galima patikrinti. Kadangi nebuvo pateikti dokumentai, pažeidimas buvo nustatytas tik iš kaltinamojo N. S. parodymų, kuris nurodė, kad pardavė 109,07 tonas grūdų KB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jam neišrašė nei grūdų priėmimo apskaitos dokumento, nei sąskaitos faktūros, todėl buvo duota sąlyginė išvada, kad jei tikrai N. S. pardavė grūdus, o KB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė dokumento, kurį turėjo pagal įstatymą išrašyti, tai yra pažeidimas, užfiksuotas tiek KB „(duomenys neskelbtini)“, tiek N. S., kad buvo pažeista buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, bei buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kas sukėlė pasekmes, t. y. negalėjimą nustatyti 2017 m. veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal PVM įstatymo 79 straipsnio 9 dalį sąskaitą – faktūrą turi išrašyti produkto supirkėjas, tačiau buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, ir jei negalima operacijos pagrįsti tiesioginiu dokumentu, turi būti išrašyta ar buhalterinė pažyma, ar kitoks dokumentas, ir ūkinę operaciją turi užfiksuoti tas, kuris ją atliko. Šiuo atveju N. S. turėjo išsirašyti arba buhalterinę pažymą, ką vėliau ir padarė, ar grūdų pridavimo–perdavimo aktą, ir įtraukti ūkinę operaciją į buhalterinę apskaitą ne 2022 m., kaip N. S. padarė, o 2017 m., kada operacija įvyko. Nesant surašyto dokumento, operacija, jei tokia įvyko, liko neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnį, kiekviename ūkio subjekte turėtų būti numatyti asmenys, kurie turi teisę dokumentus išrašyti ir juos pasirašyti. Jei toks sąrašas asmenų nesudarytas, už dokumentų išrašymą laiku ir jų teisingumą atsako ūkio subjekto vadovas, tas kas organizuoja buhalterinę apskaitą. Kitų N. S. pažeidimų nenustatė. Tyrimo metu buvo lyginti kitų ūkio subjektų atliktos operacijos su N. S. užfiksuotais registruose, skirtumo nebuvo, išskyrus 12 000 sumą. Kad tokio sandorio būta – tai tik N. S. pasakymas, jokių sutarčių apie grūdų pristatymą nėra. Yra pateikti grūdų pridavimo aktai, tačiau ne tam ūkio subjektui, kiekiai panašūs, bet nesant pirminių dokumentų, pasakyti, kad čia tie grūdai, apie kuriuos kalba kaltinamasis, nustatyti galimybės nėra. Ūkininkas N. S. negalėjo vesti supaprastintos apskaitos, kadangi buvo PVM mokėtojas. Transporto važtaraštis yra kaip dokumentas, parodantis, kad prekė, šiuo atveju grūdai, buvo gabenami, o ne parduodami. Kai nėra sudaromas kitoks dokumentas, važtaraščiu galima užfiksuoti ir materialinių vertybių perdavimą iš vieno ūkio subjekto kitam. Jei N. S. važtaraštyje būtų įrašęs ir sandėlyje būtų užfiksuota, kad toks grūdų kiekis priimtas, jo pagrindu galima būtų užfiksuoti ūkinę operaciją. Pats važtaraštis nėra buhalterinės apskaitos dokumentas ir neturi būti buhalterinėje apskaitoje apskaitomas, tačiau jei važtaraštyje būtų ūkio subjekto, gavusio prekę parašas, važtaraštis, kaip prekės perdavimas kitam ūkio subjektui, gali būti laikomas kaip sąskaita - faktūra, kurios neišrašė supirkėjas ir tai turėtų būti užfiksuota buhalterinėje apskaitoje, įrašyta, kad prekė parduota, sumokėtas PVM. Pagal važtaraščio išrašymo ir galiojimo taisykles, perkeliant prekę iš vienos vietos į kitą, turi būti išrašomas važtaraštis, tai taikoma visiems ūkio subjektams, tame tarpe ir ūkininkams. N. S. turėjo išrašyti buhalterinę pažymą, kurioje atspindėtų nuvežtas grūdų kiekis. Jeigu tokia pažyma būtų surašyta ūkinės operacijos metu, ar po jos, ir įtraukta į apskaitą, specialistas laikytų, kad tokia ūkinė operacija įvyko. Pažymos duomenų teisingumo specialistas neturėjo galimybės vertinti, nes ji nebuvo pateikta. Yra tik įrašas, kad tokia buhalterinė pažyma yra. Specialistės duota sąlyginė išvada – jei N. S. pardavė grūdus, ir neįformino ūkinės operacijos, tai iš dalies negalima nustatyti jo veiklos, o jeigu jis grūdų nepardavė, pažeidimo nėra.

Liudytojas R. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su kaltinamuoju N. S. sieja darbiniai santykiai, jie vienas kitam padeda. Paprašytas N. S. vežė grūdus 2016 -2019 metais ir į (duomenys neskelbtini). Veždavo du – tris reisus per sezoną. (duomenys neskelbtini) yra R. P. kooperatyvo sandėliai. Nuvežus grūdus pasverdavo ir užrašydavo ant lapuko svorį. Lapukus perduodavo N. S.. Vežė pilnai krautus automobilius. Svoris priklauso nuo kokybės ir kultūros: miežių telpa 22 tonos, kviečių - 24 tonos. Prisimena, kad 2017 m. vežant grūdus, sandėlininkas neteisingai paskaičiavęs išdavė lapelį, kuriame buvo nurodytas ne toks atvežtų grūdų kiekis. Jie aiškinosi ir buvo svoris perskaičiuotas. Nematė, ar dar kas nors N. S. vežė grūdus. N. S. pats turi techniką ir kiek jam žinoma, pats veždavo traktoriumi. Apie N. S. sandorius nežino. Nežinojo ar N. S. grūdus parduoda, ar saugojimui veža. N. S. grūdus veždavo į darbo pabaigą.

Liudytojas A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) J. S. buvo grūdų svėrėja. Darbo metu J. S. sverdavo grūdus, išrašinėdavo dokumentus. Po darbo valandų, kai J. S. nebūdavo, paprašydavo jo priimti grūdus. Jis sutikdavo, nes šalia gyveno. Tokių atvejų buvo vienas ar du. Be J. S. žinios grūdų nepriimdavo. J. S. prašydavo priimti N. S. grūdus vakarais, dienos metu ji pati dirbo. Atvežtus grūdus pasverdavo, užrašydavo svorius ir supildavo į duobę ir į bokštą. Svorį užrašydavo ant lapo ir palikdavo svarstyklėse. Kitą dieną atvykusi J. S. susirašydavo. Grūdai buvo vežami sunkvežimiu, kas vežė, pavardžių nežino. Pats N. S. grūdų nėra atvežęs. Kad būtų užrašęs ne tokį svorį ir dėl to buvo kilęs konfliktas, tokio atvejo nėra buvę.

Liudytoja J. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. dirbo svėrėja ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, svėrė grūdus sandėlyje (duomenys neskelbtini) kaime, kurį vadino “ (duomenys neskelbtini)”. Darbo valandos buvo nuo 9 val. iki 17 val. Kai veždavo po darbo valandų, ir jos nebūdavo, grūdus priimdavo sandėlininkas A. K.. Atėjusi rasdavo A. K. parašytą lapuką kas pristatė grūdus. Ant lapuko būdavo užrašyta pavardė, grūdų bendras svoris, tuščios priekabos svoris, kiekis. Palikto lapuko su sūnaus N. pavarde, kad jis būtų atvežęs grūdus, nėra radusi. Žino, kad sūnus vežė grūdus, tačiau kur vežė ir kam, nežino. 2017 m. per javapjūtę jos sūnaus, N. S., atvežtų kiekių nepamena. Pats sūnus yra atvežęs, kiti asmenys nevežė, aplinkybių nežino. Kalbos dėl 109 tonų grūdų nebuvo. Buvo kalba, kad nuvežti grūdai ir nėra sąskaitų, sūnus taip sakė. Su A. B. kalbėjo, kad priduoti grūdai ir nėra sąskaitų, ką buhalterė pasakė, neatsimena. Kuriais metais tai buvo, negali pasakyti. A. B. tvarkė N. S. buhalterinę dokumentaciją. N. paprašius, nuveždavo A. B. dokumentus, sąskaitas. Į sąskaitas nesigilindavo. Dėl grūdų priėmimo po darbo valandų, sandėlininkas suderindavo su R. P.. Ji A. K. neprašydavo po darbo valandų priimti grūdus. Jei grūdus vėlai atveždavo, svarstyklės būdavo atrakintos, A. K. turėjo raktą ir priimdavo.

Iš 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš tyrimui pateiktų KB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už 2017-2019 m. ir ūkininko N. S. individualios veiklos apskaitos registrų už 2017-2019 m. nėra atlikta įrašų apie 109,07 tonų grūdų (16090,58 Eur vertės) perdavimą KB ,, (duomenys neskelbtini)“. Jeigu 2017 m. ūkininkas N. S., kaip nurodyta N. S. liudytojo apklausos protokoluose, vykdydamas individualią veiklą bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė 109,07 tonas grūdų, kurių vertė 16 090,58 Eur, tai dėl 109,07 tonų grūdų, kurių vertė 16 090,58 Eur pardavimo ūkinės(-ių) operacijos(-ų) neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašymo į ūkininko N. S. individualios veiklos apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, negalima nustatyti iš dalies ūkininko N. S. individualios veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2017 m. Jeigu N. S., kaip nurodyta N. S. liudytojo apklausos protokoluose, 2017 m. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pristatė 109,07 t grūdų, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 straipsnio 9 dalies reikalavimų nuostatomis, PVM sąskaitas faktūras už 2017 m. pristatytas 109,07 tonas grūdų visais atvejais turėjo išrašyti žemės ūkio produkcijos pirkėjas - KB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą, todėl N. S. turėjo teisę 109,07 t grūdų pardavimo ir/ar perdavimo operacijas įforminti buhalterinės apskaitos dokumentu(-ais) ir įsitraukti į apskaitą (t. 6, b. l. 72–95).

Specialistės S. S. 2021 m. gruodžio 20 d. paaiškinimais nustatyta, kad jeigu ūkininko N. S. individualios veiklos pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai už 2017-2019 m. nesudaryti ir neišrašyti, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) nuostatų reikalavimų: 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. 12 straipsnio 2 dalies „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“. Jeigu ūkininko N. S. individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentai už 2017-2019 m. nesudaryti ir neišrašyti, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų reikalavimų, tai negalima iš dalies nustatyti ūkininko N. S. individualios veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2017-2019 m. Kaip nurodyta 2021 m. rugsėjo 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 79 straipsnio 9 dalies nuostatų reikalavimus, PVM sąskaitas faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų tiekiamą žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentare (nuo 2004-05-01) nurodyta, kad pagal komentuojamos dalies nuostatas, sąvoka ,,žemės ūkio produkcija” apima tik žemės ūkio produkcijos perdirbėjams ar supirkėjams, (pvz., grūdų supirkimo įmonėms) tiekiamą produkciją. Kai tokia produkcija parduodama kitiems asmenims, PVM sąskaitos faktūros išrašomos vadovaujantis PVM įstatymo 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. už PVM sąskaitos faktūros išrašymą yra atsakingas prekių tiekėjas. Minėtame komentare taip pat nurodyta, kad PVM sąskaitas faktūras už tiekiamą žemės ūkio produkciją turi išrašyti žemės ūkio produkcijos perdirbėjai, kai jie žemės ūkio produkciją superka: iš asmenų, PVM mokėtojų, besiverčiančių žemės ūkio veikla (įskaitant žemės ūkio bendroves, PVM mokėtojas), iš ūkininkų, kuriems taikoma PVM kompensacinio tarifo schema. Tiekiamos žemės ūkio produkcijos PVM sąskaitas faktūras turi išrašyti žemės ūkio produkcijos supirkėjai (tarpininkai, kurie perparduoda supirktą žemės ūkio produkciją žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, didmenininkams, kurie žemės ūkio produkciją eksportuoja arba tiekia į kitas ES valstybes arba perparduoda kitiems ūkio subjektams ir pan.), PVM mokėtojai, kai jie perka žemės ūkio produkciją: iš asmenų, PVM mokėtojų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, iš ūkininkų, kuriems taikoma PVM kompensacinio tarifo schema. Tačiau, kaip nurodyta 2021 m. rugsėjo 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) nuostatų reikalavimus, 12 straipsnio 1 dalis „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 2 dalis „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“; 6 straipsnio 2 dalis „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Jeigu N. S., kaip nurodyta N. S. liudytojo apklausos protokoluose, 2017 m. tyrimo metu nenustatytam pirkėjui pristatė ir pardavė 109,07 t grūdų, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, N. S. turėjo 109,07 t grūdų pardavimo ir/ar perdavimo operacijas įforminti buhalterinės apskaitos dokumentu(-ais) ir įsitraukti į apskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (t. 7, b. l. 48–52).

Apžiūros protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apžiūrėta juodraštinio lapo kopija, pateikta 2021 m. kovo 16 d. liudytojo N. S. apklausos metu. Turinį sudaro rankraštiniai užrašai: ,, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 198–200).

Apžiūros protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apžiūrėti pateikti N. S. individualios veiklos pirkimų ir pardavimų pirminiai dokumentai – (PVM) sąskaitos faktūros už 2017-2019 m. Minėtos PVM sąskaitos faktūros įrašytos ūkininko N. S. individualios veiklos gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registruose už 2017, 2018 ir 2019 m. Specialistė S. S. pateikė išvadą: Įvertinus papildomai pateiktus N. S. individualios veiklos dokumentus 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nesikeičia. Papildomai pateikti ūkininko N. S. individualios veiklos pirkimų ir pardavimų pirminiai dokumentai - PVM sąskaitos faktūros už 2017-2019 m., tačiau nepateikti atsiskaitymus pagrindžiantys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, nepateiktos sutartys, sudarytos tarp KB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S., KB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros išrašytos N. S., N. S. vardu išrašytos sąskaitos faktūros bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti dokumentai, sudaryti KB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. sandoriams ir ūkinėms operacijoms pagrįsti dėl grūdų pirkimo – pardavimo 2017-2019 m. Todėl 2021 m. gruodžio 20 d. specialisto paaiškinimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai išlieka ir pateikta išvada nesikeičia (t. 7, b. l. 62–65).

Iš ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo N. S. rašytinių parodymų matyti, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka, savo kaltės nepripažįsta ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Jo veiksmuose taip nėra ir kito baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Paaiškina, jog nuo 2012 metų priklausė „(duomenys neskelbtini)“ kooperatyvui, būdamas nariu pastebėjo, kad galimai yra neapskaitoma dalis kooperatyvo pajamų ir ėmė domėtis kooperatyvo finansine padėtimi, tačiau ėmus domėtis kooperatyvo veikla, prašyti finansinių dokumentų - jam jie pateikti nebuvo, dar daugiau, KB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. P. ėmė inicijuoti jo pašalinimą iš kooperatyvo narių. Iš kooperatyvo buvo pašalintas su juo pilnai neatsiskaičius, todėl 2022 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl skolos už pristatytą pieną iš KB , (duomenys neskelbtini)“ priteisimo, o 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo KB „(duomenys neskelbtini)xc“ atžvilgiu dėl galimai apgaulingai tvarkomos buhalterijos, nes buvo žinoma, kad į kooperatyvo apskaitą galimai nėra įtraukiamos finansinės operacijos, įmonėje dirba darbuotojai, kurie faktiškai neatlieka jokių funkcijų, kooperatyvo transportas yra naudojamas R. P. šeimos reikmėms už paslaugas neišrašant transporto paslaugų pardavimo dokumentų ir kt. Jo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu bei nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas iš esmės apsiribojo FNTT specialisto išvada, tačiau nebuvo tenkinami prašymai dėl papildomų dokumentų išreikalavimų iš trečiųjų asmenų, nes tokiu būdu galėjo būti nustatomos į apskaitą neįtrauktos suteiktos paslaugos tretiesiems asmenims, tačiau šių veiksmų ikiteisminio tyrimo institucija neatliko. Ikiteisminis tyrimas turėjo daug šališkumo apraiškų. KB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai priešieškiniu civilinėje byloje reikalaujant iš jo dar kartą grąžinti 2017 m. grąžintą avansą už pieną grūdais, teikdamas parodymus ikiteisminio tyrimo institucijai, nurodė aplinkybes apie 2017 m. grąžintą pieno avansą grūdais, kad jam pristačius 109,071, kviečių skirtų 11 000 EUR avansui grąžinti, KB „(duomenys neskelbtini)“ jam neišrašė pardavimą įforminančių dokumentų, t. y. PVM sąskaitos faktūros, kurią privalo išrašyti produkcijos pirkėjas, jis tokios teisės neturėjo ir pats sąskaitos išrašyti negalėjo. 2021 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos prokuroras D. S. nutarimu jam leido susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, tarp jos buvo ir FNTT specialisto išvada, iš kurios tapo žinoma, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo atlikta finansinė ekspertizė, kurioje vienas iš klausimų - pristatyti grūdai KB „(duomenys neskelbtini)“. Specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad už pristatytas prekes, t. y. grūdus, visais atvejais PVM sąskaitą - faktūrą turi išrašyti žemės ūkio produkcijos pirkėjas, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 9 dalis numato, kad PVM sąskaitas faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų tiekiamą žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas (23 lapas FNTT specialisto išvados). „(duomenys neskelbtini)“ kooperatyve taikė praktiką, kooperatyvo nariams suteikti avansus skirtus veiklos skatinimui ir kitoms ūkio reikmėms. 2017 m. jam buvo suteiktas avansas už pieną, viso trimis mokėjimais 2017 m. jam buvo išmokėta 11 000 Eur avanso suma už pieną, kuris tais pačiais metais turėjo būti grąžintas. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas civilinėje byloje patvirtino, kad avansas turėjo būti grąžintas 2017 m. ir buvo sutarę, kad avansas bus grąžintas javais. Nuo 2017 m. KB „(duomenys neskelbtini)“ jo niekada nereikalavo grąžinti avanso, priešingai, jam avansu išmokėdavo einamąsias įmokas už pieną ir taip neva dar labiau didino jo skolą už pieno avansą. Ankstesniais metais suteiktas avansas už pieną buvo nuskaičiuojamas KB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, tai būdavo daroma taip, kad iš eilinių įmokų už pieną KB „(duomenys neskelbtini)“ nuskaičiuodavo dalį sumos, kuria dengdavo pieno avansą ir likusią dalį pervesdavo jam už pieną (pažyma pateikta ikiteisminiame tyrime). Tačiau nuo 2017 m. KB „(duomenys neskelbtini)“ nė karto nuo jo nenuskaičiavo įmokų skirtų avanso dengimui iš eilinių mokėjimų už pieną, nereikalavo skolos grąžinimo. 2017 m. jis nukūlęs kviečius juos pristatė į R. P. nurodytą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (į ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį sandėlį). Produkciją vežė pats ir vežė vairuotojas R. Č.. PVM sąskaitą-faktūrą išrašyti ir ją jam pateikti privalėjo KB „(duomenys neskelbtini)“, po to, kai yra sužinomi pateiktos produkcijos tyrimo rezultatai dėl produkcijoje esančių priemaišų ir drėgnumo. Atlikus paskutinį kviečių pristatymą, buvo informuotas KB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. P., kad pieno avansas (11 000 Eur) yra pilnai padengtas ir dokumentai bus išrašyti bei jam pateikti. Svarbu paminėti ir tai, kad kol KB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdo savo prievolės išrašyti PVM sąskaitos faktūros už pristatytus kviečius, tol jis neturi galimybės tinkamai ir įforminti kviečių pardavimo sandorį bei paneigti buhalterijoje esančią skolą už suteiktą pieno avansą. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 9 dalis numato, kad PVM sąskaitas faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų tiekiamą žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas. Jo buhalterija, kaip buvo minėta, yra vedama kaupimo principo būdu ir ūkinė operacija (prekių pardavimas) į apskaitą yra įtraukiamas tik pirkėjui pateikus PVM sąskaitą – faktūrą, todėl KB „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiaujant savo padėtimi, neišrašant PVM sąskaitos faktūros už pristatytus kviečius, jis neturi tokios teisės ar galimybės. Tarp jo ir KB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklosčiusi praktika, kad sandorius įforminantys dokumentai buvo sudaromi vėliau nei faktiškai įvykdomas sandoris. Taip yra dėl objektyvių aplinkybių, nes reikia sulaukti grūdinės kultūros kokybės rezultatų. Kviečiai į (duomenys neskelbtini) sandėlį buvo pristatomi vakarais, baigus darbą laukuose, tokia praktika ūkio sektoriuje taip pat yra įprasta, nes galimybę nukulti užaugintą produkciją tiesiogiai įtakoja oro sąlygos, todėl kūlimo darbai būna vykdomi iki vėlyvo vakaro. Jo produkcija, kurią vežė pats ir vairuotojo R. Č., (duomenys neskelbtini) sandėlyje buvo priimta A. K.. A. K. patvirtino, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje buvo taikoma praktika, kad kartais vakare pristatytą produkciją priima A. K., kuris gyvena netoli sandėlio, ir priėmus produkciją, asmeniui pristačiusiam produkciją yra išduodamas tik ranka rašytas mažas lapelis, kuriame yra matyti pristatytas produkcijos kiekis. Šias aplinkybes A. K. patvirtino duodamas parodymus civilinėje byloje, taip pat jis nurodė, kad pristatytos produkcijos kiekį ir kitą informaciją surašydavo savo sąsiuvinyje, kurio jau nebeturi ir nesaugo. Šių lapelių pagrindu pristatytus kiekius jis rašėsi ant traktoriaus knygos, kurios kopiją pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai. KB „(duomenys neskelbtini)“ kurį laiką nepateikiant PVM sąskaitos-faktūros už pristatytą grūdų produkciją, jis to nesureikšmino, nes taip buvo dirbama daug metų ir dokumentai visada būdavo išrašomi praėjus kuriam laiko tarpui, juolab KB , (duomenys neskelbtini)“ vis žadant dokumentus parengti, tačiau jų santykiams tapus konfliktiškiems, KB „(duomenys neskelbtini)“ ėmė neigti, kad jis jai pristatė kviečius, skirtus atsiskaitymui už suteiktą pieno avansą bei ėmė reikalauti skolos grąžinimo. Mano, kad tokiu būdu KB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo jos įstatuose numatytą teisę jį pašalinti iš kooperatyvo narių, nes neva jis buvo skolingas už pieno avansą. Susipažinus su FNTT specialisto išvada, jam tapo žinoma, kad jis nors ir neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitos faktūros, tačiau turi teisę pardavimą savo buhalterijoje įforminti buhalterine pažyma. Nors jis savo buhalteriją visada vedė kaupimo būdu, t. y., pardavimo sandorį įformina tada, kai iš pirkėjo gauna parengtą PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau remdamasis FNTT išvada ir tuo, kad jis turi teisę tikslinti buhalterinius duomenis, šia teise pasinaudojo ir 2022 m. sausio 7 d. savo buhalterijoje atliko koreguojantį įrašą, kurį įformino buhalterine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - buhalterinė pažyma), bei nurodė, kad trumpalaikiame turte Atsargos - Žemės ūkio produkcija 2017 m. nebuvo įtraukta pagaminta produkcija - Kviečiai. Įtraukiamas įrašas - Pagaminta produkcija Kviečiai, 109,071 (be atliktų nuoskaitų už drėgmę, šiukšlingumą ir kt.), kurių 11 000,00 Eur be PVM. Specialisto išvados 7 punkte nustatyta, jog: „Jeigu 2017 m. ūkininkas N. S., vykdydamas individualią veiklą bendrovei „(duomenys neskelbtini)” perdavė 109,07 tonas grūdų, kurių vertė 16 090,58 Eur, tai dėl 109,07 tonų grūdų, kurių vertė 16 090,58 Eur įsigijimo ūkinės (-ių) operacijos (-ų) neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašymo į KB „(duomenys neskelbtini)” apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti KB „(duomenys neskelbtini)” veiklos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2017 m.”. Taigi specialisto išvadoje aiškiai nustatyta, jog, jei grūdai buvo pristatyti, tuomet tai turėjo būti įforminta buhalteriniais dokumentais. To nepadarius, negalima iš dalies nustatyti KB „(duomenys neskelbtini)” veiklos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2017 m. Teikė prašymą ikiteisminio tyrimo institucijai sutikrinti KB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio likučius, tokiu būdų būtų galima nustatyti kiek javų buvo pristatyta, o kiek buvo išvežta, tokių būdų galimai būtų pavykę nustatyti, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje buvo 109,071, išvežta grūdų daugiau nei jų pristatyta. Ikiteisminio tyrimo metu gavus specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad negalima nustatyti KB „(duomenys neskelbtini)” kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2017 m., turėjo būti surašytas kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir byla perduota teisminiam nagrinėjimui. Tuo tarpu šiuo atveju prokuratūra iš esmės perėmė teismo kompetenciją ir esant pakankamai R. P. kaltę grindžiančių duomenų vis tiek konstatavo, jog nėra padaryta nusikalstama veika ir dalyje ikiteisminį tyrimą nutraukė, tačiau jo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą ir buvo nuspręsta jį tęsti tame pačiame tyrime. Nors jis siekdamas apginti savo pažeistas teises, pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aukščiau aptartų veikų, kad jos būtų ištirtos, nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau dalyje dėl KB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmų buvo nutrauktas, o jo atžvilgiu nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jis į buhalterinę apskaitą buhalterinę pažymą įtraukė vėliau nei per 4 mėnesius, tačiau šias aplinkybes apie įvykusį sandorį jis ikiteisminio tyrimo institucijai nurodė 2020 m., tačiau objektyviai nežinojo, kad turi teisę įtraukti buhalterinę pažymą dėl šio sandorio. Pažymi, kad 2017 m. jis neturėjo sudaręs buhalterinių paslaugų sutarties su buhalteriu. Šiame ikiteisminiame tyrime tos pačios aplinkybės yra vertinamos visiškai skirtingai, vienok, kad sandoris egzistavo ir kviečiai buvo parduoti, tačiau jam buhalterinę pažymą išrašius vėliau, jis yra įtariamas baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies padarymu, kita vertus, KB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra laikoma, kad visgi sandorio nebuvo ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant nusikalstamo sveikos požymių. Už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal baudžiamojo 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio (tarp buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų ir dėl to įstatyme nurodytų padarinių kilimo) nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių, padaryti. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos - buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir padarinių - negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, ar jie buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Taip pat teismai turi įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Teismų praktikos išaiškinimuose ne kartą buvo akcentuota, kad nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi formaliai apsiriboti vien buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013), (šiuo klausimu nurodoma ir kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2012; 2K-247-697/2020). Jo veiksmai nėra tiek pavojingi, kad turėtų būti taikoma paskutinė griežčiausia priemonė ultima ratio (baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymas). Už aplaidų apskaitos tvarkymą baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jam įteiktame įtarime yra teigiama, kad negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jo individualios veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinei situacijai ir esamiems įrodymams, nes jis pats pateikė visus pirminius dokumentus ikiteisminio tyrimai institucijai, pats pateikė paaiškinimus apie sandorį, kuriam įvykus jam nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, sandorio įforminančios PVM sąskaitos faktūros jis įtraukti negali, nes pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 9 dalį, PVM sąskaitą faktūrą išrašyti privalo KB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau parengė buhalterinę pažymą, kurioje tiksliai įvardinama suma 11 000 EUR, nes kviečiai buvo skirti pieno avanso grąžinimui, pažymoje nurodė pristatytą kviečių kiekį, taip pat buvo pateiktos deklaracijos apie 2017 m. augintą kiekį javų, gautas išmokas už deklaruotus pasėlius, paslaugų sutartis su įmone, kuri kūlė javus, civilinės bylos garso įrašai su liudytojų paaiškinimai apie kultus javus, vežtą produkciją 2017 m. į (duomenys neskelbtini) sandėlį (ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ kooperatyvo sandėlį). Iš pateiktų pirminių dokumentų galima tiksliai nustatyti jo individualios veiklos turtą, nuosavą kapitalą, įpareigojimų dydį ir struktūrą už 2017 m, todėl nėra nusikalstamos veikos būtinosios sąlygos - padarinių (t. 8, b. l. 21–26).

Kaltinamojo N. S. paaiškinimuose nustatyta, kad jis 2017 m. pagamino 109,07 t kviečių ir juos realizavo:

1. 2020 m. gruodžio 23 d. pareiškėjo N. S. atstovės advokato padėjėjos M. K. skundas (t. 1, b. l. 126–131);

2. 2021 m. vasario 8 d. pareiškėjo N. S. atstovės advokato padėjėjos M. K. skundas (t. 2, b. l. 12–15);

6. 2022 m. sausio 14 d. N. S. apklausos protokolas. Pateikė 2022 m. sausio 7 d. buhalterinę pažymą Nr. 22/01 (t. 2 b. l. 192–196).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip savęs apkalbėjimą ir bandymą tokiu būdu išvengti turtinės prievolės KP „(duomenys neskelbtini)”. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad 2017 m. N. S. iš tiesų pardavė 109,07 tonas kviečių KB „(duomenys neskelbtini)“ taip atsiskaitydamas už jam už 2017 m. jam išmokėtą avansą už pieną. Šių aplinkybių nepatvirtino nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų. Liudytojas R. P. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad su N. S. buvo sutarta, kad jis 2017 m. avansą, grąžins, tačiau esant prastiems metams, bei žemoms grūdų kainoms, 2017 m. neatsiskaitė, KB „(duomenys neskelbtini)“ grūdų nepristatė, skola KB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžinta grūdais nei 2017, nei 2018, nei 2019 metais. Taip pat šis liudytojas tvirtino, kad nėra sudaręs su N. S. pirkimo - pardavimo sutarties dėl grūdų tiekimo ir N. S. niekada nėra tiekęs šiai bendrovei grūdų. Kad nebuvo sudaryta tarp N. S. ir KB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nei N. S., nei KB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ūkinės finansinės veiklos dokumentiniam tyrimui jokių sutarčių, kuriuos būtų sudarytos tarp N. S. ir KB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2018 metais dėl grūdų pirkimo - pardavimo, taip pat nebuvo pateiktos ir KB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros, išrašytos N. S., ar N. S. vardu išrašytos sąskaitos faktūros bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bei kiti dokumentai, sudaryti KB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. sandoriams ir ūkinėms operacijoms įforminti dėl grūdų pirkimo - pardavimo už laikotarpį nuo 2017-2019 m. (t. 6, b. l. 72-94). Liudytojai A. B., kuri vedė N. S. buhalterinę apskaitą 2017 - 2020 m. taip pat nebuvo žinoma aplinkybė, jog N. S. 2017 m. KB „(duomenys neskelbtini)” pateikė grūdus. Jai žinoma, kad N. S. turėjo įsiskolinimą KB „(duomenys neskelbtini)“, ir ji iki 2020 m. derindavo KB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. skolas. Duomenys, kuriuos atsiųsdavo šio kooperatyvo buhalterė su jos vedama apskaita sutapdavo. Be to, ši liudytoja pažymėjo, kad ūkinei operacijai užfiksuoti yra tinkamas dokumentas - važtaraštis, kuriame būtų fiksuojamas grūdų išvežimas ir pridavimas, tačiau pas kaltinamąjį N. S. važtaraščių nėra mačiusi. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad J. S. paprašytas priimdavo N. S. grūdus vakarais, grūdai buvo vežami sunkvežimiu, kas vežė nežino, pats N. S. grūdų nėra atvežęs. Tuo tarpu kaltinamasis N. S. nurodė, kad jis grūdus vežė po darbo valandų ir juos priėmė A. K.. Teismas atkreipia dėmesį ir į šio liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė kitokias aplinkybes, aiškino, kad 2017 metais rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais jis pats nėra po darbo valandų priėmęs šešiais vežimais atvežtų 109 tonų grūdų iš N. S.. Apklaustas liudytojas R. Č. parodė, kad jis paprašytas N. S. vežė grūdus 2016 - 2019 metais ir į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini), grūdus veždavo į darbo pabaigą. Teigė, kad apie N. S. sandorius nežinojo, taip pat nežinojo ar N. S. grūdus parduoda, ar saugojimui veža. Šis liudytojas prisiminė, kad 2017 m. vežant grūdus, sandėlininkas neteisingai paskaičiavo svorį, aiškinosi su juo. Tuo tarpu apklaustas liudytojas A. K. neigė šią liudytojo nurodytą aplinkybę, teigdamas, kad tokio atvejo, kad jis būtų užrašęs ne tokį grūdų svorį, nėra buvę. Liudytoja J. S. teismo posėdyje aiškino, kad 2017 m. per javapjūtę jos sūnaus, N. S., atvežtų kiekių nepamena, tik žino, kad sūnus vežė grūdus, tačiau kur vežė ir kam, nežino. Pats sūnus grūdus yra atvežęs, kiti asmenys nevežė. Iš sūnaus pasakymo žino, kad buvo nuvežti grūdai ir nėra sąskaitų. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad kai grūdus veždavo po darbo valandų ir jos nebūdavo, priimdavo sandėlininkas A. K., tačiau neigė, jog ji A. K. prašydavo po darbo priimti grūdus. Tuo tarpu liudytojas A. K. parodė, kad J. S. paprašytas priimdavo N. S. grūdus vakarais. Šis liudytojas nurodė, kad po darbo priėmęs ir pasvėręs grūdus palikdavo lapelį, kuriame užfiksuodavo atvežtų grūdų kiekį, bei juos atvežusį asmenį. Iš liudytojos J. S. paaiškinimų matyti, kad palikto lapuko su sūnaus N. pavarde, apie tai, kad jis būtų atvežęs grūdus, nėra radusi. Teismas vertindamas apklaustų liudytojų parodymus, Vis dėlto, teismo vertinimu, paminėtų liudytojų parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina kaltinamojo N. S. nurodytų aplinkybių, jog jis 2017 m. perdavė KB „(duomenys neskelbtini)“ 109,07 t grūdų, taip atsiskaitydamas už jam pervestą avansą.

Kad kaltinamojo N. S. nurodytas sandoris nebuvo sudarytas, patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadoje išanalizuoti kaltinamojo N. S. buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti rezultatai, o būtent: N. S. individualios veiklos registre „Sintetinės analizės suminis registras sąskaita Nr. 24 Pirkėjų įsiskolinimas“ už 2019 m,, ties pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. gruodžio 31 d, skolos likutis lygus 0,00 Eur, t. y. N. S. buhalterinėje apskaitoje nebuvo pažymėta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“' yra jam skolinga. Be to, šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad 2017 m. N. S. sumokėtas avansas iš viso už 12 210,43 Eur įrašytas į KB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. gruodžio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d. registruose „Pirkėjų ir tiekėju skolų registras“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, minėta avanso suma tiriamojo laikotarpio pabaigai, t. y. 2019 m. gruodžio 31 d. KB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nėra sudengta, kas vėl gi leidžia spręsti, kad tariamai KB „(duomenys neskelbtini)“ perduotais grūdais avansas nebuvo padengtas. Tyrimui pateiktame ūkininko N. S. individualios veiklos registre „Sintetinės analizės registras - didžiosios knygos sąskaita. 48 Kitos trumpalaikės skolos“ už 2017 m. 2017 m. gegužės 31 d. įrašytas dokumentas Nr. Buh. paž. 17/1, kurio suma nurodyta 12 210,43 Eur, t. y. suma sutampa su KB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte su N. S., įrašyta suma - išankstinis apmokėjimas avansas N. S.. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. kovo 4 d, mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis N. S. atliko pavedimą KB „(duomenys neskelbtini)“ 100 Eur sumai, nurodant, kad tai dalinai grąžinamas avansas už pieną. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis 100 eurų sumą sumokėjo, tam, kad nebūtų sustabdyta jo veikla, neužblokuotos sąskaitos, tačiau anksčiau išanalizuoti ir teismo įvertinti įrodymai, šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę paneigia. Teismo vertinimu, jeigu ir tikint kaltinamojo parodymais, jog jis 2017 m. padengė avansą grūdais, tai akivaizdu, kad kaltinamajam nebuvo jokios priežasties KB „(duomenys neskelbtini)“ pervedinėti dar 100 Eur, nurodant, kad šia suma yra grąžinamas jam išmokėtas avansas už pieną.

Byloje esanti ir N. S. pasirašyta buhalterinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (koreguojantiems, baigiamiesiems ir papildomiems įrašams), kuri surašyta 2022 m. sausio 7 d., ir kurioje nurodyta, jog 2017 m. nebuvo įtraukta pagaminta produkcija - kviečiai. Įtraukiamas įrašas – pagaminta produkcija Kviečiai 109,07 t (be atliktų nuoskaitų už drėgmę, šiukšlingumą ir kt,), kurių vertė 11 000 Eur. Teismas konstatuoja, jog ir ši pažyma nepatvirtini fakto apie neva buvusią ūkinę operaciją, kad 2017 m. pagaminta produkcija kviečiai 109,07 t buvę perduoti KB „.(duomenys neskelbtini)“ už 2017 m. išmokėtą 11 000 Eur avansą.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu Specialistė V. B., patvirtino 2021 m. rugsėjo 24 d. surašytą vyriausiosios specialistės S. S. surašytą specialisto išvadą bei paaiškino, jog nesant kitų dokumentų, patvirtinančių kaltinamojo N. S. pažeidimą, kaltinamojo pažeidimas buvo nustatytas vien tik iš kaltinamojo N. S. apklausos, todėl buvo duota sąlyginė išvada, kad jeigu tikrai N. S. pardavė grūdus, o KB „(duomenys neskelbtini)“ neišrašė dokumento, kurį turėjo pagal įstatymą išrašyti, tai būtų pažeidimas ir sukeltų pasekmes, t. y. negalėjimą nustatyti 2017 m. veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistė paaiškinime taip pat nurodė, jog jeigu kaltinamasis įvykdė jo nurodomą ūkinę operaciją, tai jis turėjo išrašyti arba buhalterinę pažymą, arba kitokį dokumentą, kuriame atsispindėtų atlikta ūkinė operacija. Specialistė pažymėjo, jog N. S. taip pat galėjo važtaraštyje įrašyti ir sandėlyje užfiksuoti, kad toks grūdų kiekis priimtas, jo pagrindu galima užfiksuoti ūkinę operaciją. Į kaltinamojo gynėjo klausimą – ar būtų pažeidimas, jeigu kaltinamasis nėra pristatęs grūdų, specialistė paaiškino, jog esant sąlyginei išvadai, t. y. jeigu kaltinamasis pardavė grūdus ir jų pardavimo neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą, tai tokiu atveju negalima iš dalies nustatyti kaltinamojo individualios veiklos, ūkio turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o jeigu kaltinamasis grūdų nepardavė - pažeidimo jo atžvilgiu nėra. Taigi teismas, atsižvelgdamas ir į 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto nustatytas aplinkybes bei specialistės paaiškinimus teisme, daro išvadą, jog tokio turinio paaiškinimai ir prielaidos negali būti laikoma bylos duomenimis, pagrindžiančiais BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis galėjo grūdus parduoti ne KB „(duomenys neskelbtini)“, o kitiems, nesustatytiems asmenims, ir tai nešalina kaltinamojo atsakomybės, jog negalima nustatyti konkretaus asmens. Teismas su tokiais prokuroro argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėliojimais, manymais, ir vien tik kaltinamojo parodymais, kurio parodymų teisingumą nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o turi būti grindžiamas surinktais ir ištirtais, abejonių nekeliančiais įrodymais.

Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Nesurinkus įrodymų dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos vedimo, t. y. duomenų, kad kaltinimasis N. S. 2017 m. iš tiesų pardavė 109,07 tonas kviečių KB „(duomenys neskelbtini)“ taip atsiskaitydamas už jam už 2017 m. jam išmokėtą avansą už pieną, taigi nėra ir pagrindo išvadai, kad

jis 2017 metais neįformino 109,07 tonų grūdų pardavimo ūkinės operacijos buhalterinės apskaitos dokumentų, neįtraukė į 2017 metų apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininko N. S. individualios veiklos, ūkio turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2017 metus. Atsižvelgiant į tai, N. S. dėl veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).