Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos, kompensacijos priteisimo pagal ieškovės T. K. patikslintą ir papildytą ieškinį atsakovui V. K. ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

3. Bylos duomenys rodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) d. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji yra kategoriškai apsisprendusi išsituokti ir nebemato jokių galimybių išsaugoti šeimos. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis jai buvo neištikimas bei vartojo prishologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas nesutinka, kad tik jis vienas yra kaltas dėl santuokos iširimo, mano, kad dėl to kalta yra iešieškovė, nes ji nebuvo tolerantiška tiek jo, tiek jo artimųjų atžvilgiu, be pagrindo pavyduliaudavo. Pripažįsta, kad santuokos metu buvo neištikimas bei dėl jos išprovokuoto konflikto ją sužalojo. Visa tai rodo, kad šalių santuoka yra iširusi ir jos išsaugoti nebėra jokios galimybės, dėl ko ji nutrauktina. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimus apie tai, kad atsakovas jai buvo neištikimas, teismo posėdyje pripažino ir pats atsakovas, o kad jis pavartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu ir dėl to buvo pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., patvirtina ir pateiktas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendis. Atsižvelgiant į visas virš nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes įstatyme nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas (LR CK 3.60 str. 3 d.).

4. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: K. ir K..

5. Išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja.

6. Ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, padidindama savo reikalavimus šioje dalyje, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti nurodydama, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl ko ji patyrė tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, neigiamus išgyvenimus dėl jo neištikimybės. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes jis jau yra sumokėjęs priteistą neturtinę žalą dėl jos sužalojimo. LR CK 3.72 str. 2 d. nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti, be kita ko, ir neturtinę žalą. Šiuo konkrečiu atveju nustatant patirtos dėl santuokos nutraukimo neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad dėl santuokoje patirto fizinio smurto ieškovei neturtinė žala jau buvo priteista ir yra atlyginta, taip pat atsižvelgiama ir į atsakovo nurodytą ieškovės elgesį dėl nepagrįsto pavyduliavimo, nes tokias jo nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklausti liudytojais N. P., N. B., K. ir A. K.. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, nustatant neturtinės žalos dydį 1500 eurų.

7. Dėl santuokoje įgyto jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruoto kilnojamojo turto – automobilių S. O. bei (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) ginčas tarp šalių nekyla. Šis šalių prašymas tenkinamas visiškai LR CK 3.117 str. pagrindu. Jokio kito dalintino turto šalys neturi.

8. Kreditorių neturi.

9. Ieškovė, papildydama patikslintą ieškinį, prašo priteisti jai iš atsakovo 676,41 Eur už jo turto pagerinimą, kadangi po santuokos sudarymo gyveno atsakovui priklausančiame bute ir jame atliko remontą. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka nurodydamas, kad bute, jį paremontavus, ieškovė gyveno kartu su sūnumi ir naudojosi juo, gyvendama gražesnėje aplinkoje. Be to, jis nepamena, kad ieškovė būtų pirkusi kažkokias priemones buto remontui, nes už viską savo bute mokėjo jis. Sutinka, kad ieškovė savo darbu iš tiesų prisidėjo prie buto remonto.

10. Kasacinės instancijos teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo, reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-259-378/2015). Iš abiejų šalių paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad 2008-2009 m. buvo atliktas einamasis atsakovui priklausančio buto remontas, kuriam buvo išleistos nurodytos lėšos. Tačiau ieškovė jokių įrodymų apie tai, kokia buto vertė buvo iki remonto atlikimo ir jo vertės pokytį po jo, teismui nepateikė. Remonto priemonių įsigijimo kaina nėra tapati sąvokai turto vertės pokyčiui po remonto atlikimo, nes ši kaina neatspindi turto vertės pokyčių, kurie būtų nulemti atliktų pagerinimų. Sutiktina ir su atsakovo argumentu, kad tuo metu visa šeima, tame tarpe ir pati ieškovė su sūnumi gyveno bute ir juo naudojosi pakankamai ilgą laiko tarpą. Todėl, esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmetamas.

11. Byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 6016,11 eurų už jai priklausančio turto, t.y. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., pagerinimą, nes jame reikėjo įvesti vandentiekį, atnaujinti namo šildymo sistemą, buvo pakeistas stogas, langai. Ginčo tarp šalių dėl šio atsakovo reikalavimo nekyla, nes ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad name sąlygos gyventi iš pradžių buvo prastos, dėl ko namas buvo remontuojamas, todėl ji sutinka atlyginti atsakovui už jo prisidėtas lėšas šio namo pagerinimui, tik prašo šių lėšų išmokėjimą išdėstyti tam tikram laikotarpiui, nes ji gauna mažą pensiją, kurios dydis yra tik 300 eurų.

13. Atsakovas teismo posėdyje priešieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo atsisakė, nurodydamas nereikalaujantis iš ieškovės jokių palūkanų, todėl toks jo atsisakymas nuo šio reikalavimo priimamas, dėl ko byla šioje dalyje nutraukiama (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

14. LR CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ar atidėjimas - tai išimtinės galimybės, suteiktinos tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismo sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai skolininko turtinė padėtis yra tokia komplikuota, kad sprendimo (nutarties) vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civ. bylose Nr.3K-3-764/2002, Nr.3K-3-301/2006).

15. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, jai yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kas rodo, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Byloje atlikus priteistų sumų įskaitymus, iš ieškovės likusi priteistina 4516,11 eurų suma išdėstytina 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 188,17 eurų. Kadangi ieškovė yra (duomenys neskelbtini), jokio kito nekilnojamo turto, be to, kuriame gyvena, neturi, gauna per mėnesį tik nedielę pensiją, o byloje surinkti duomenys duoda pagrindo išvadai, kad priimto teismo sprendimo iš karto ji negali įvykdyti dėl tokios sunkios jos turtinės padėties, todėl priteistos sumos išdėstymas tam tikram laikotarpiui užtikrins tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu daryti išvadą, kad tokiu atveju bus pažeista šalių interesų pusiausvyra ir atsakovo teisėti interesai, šiuo konkrečiu atveju negalima.

16. Kadangi byloje nustatyta, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o visi kiti šalių iš dalies patenkinti reikalavimai yra privalomi išspręsti būtent dėl šalių santuokos nurtraukimo, todėl iš atsakovo priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos į valstybės pajamas (LR CPK 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką tarp V. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir T. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalys pasilieka santuokines pavardes: K. ir K.

Padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai: ieškovui V. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti automobilį S. O., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 600 eurų vertės, o atsakovei T. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be VIN kodo.

Priteisti iš V. K., a.k(duomenys neskelbtini) T. K., a.k(duomenys neskelbtini) 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. K., a.k(duomenys neskelbtini) V. K., a.k(duomenys neskelbtini) 6016,11 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimą.

Atlikus galutinius įskaitymus, priteisti iš T. K., a.k(duomenys neskelbtini) V. K., a.k(duomenys neskelbtini) 4516,11 Eur, šios sumos mokėjimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 188,17 Eur.

Ieškovės T. K. reikalavimą dėl 676,41 Eur kompensacijos priteisimo atmesti.

Priimti atsakovo V. K. atsisakymą nuo 5 procentų palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš V. K., a.k(duomenys neskelbtini) 31,72 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5662, ir 160 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.