- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-570-493-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-0818-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- T. S.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Kęstutis Staniulis, Angelė Fominienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nuteistajam T. S., gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai A. K., nukentėjusiosios atstovui advokatui Kęstučiui Staniuliui,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir nubaustas 10 MGL dydžio – 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda. Nukentėjusiosios A. K. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas dalinai, priteista iš T. S. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų nukentėjusiajai A. K. neturtinei žalai atlyginti bei 1000 (vienas tūkstantis) litų teismo išlaidų už advokato pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 7 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 192, pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė atstumo iki priekyje, ta pačia kryptimi važiavusios ir stabdomos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į automobilio „Toyota Avensis“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. K., galinę dalį, kuris po smūgio pajudėjo ir priekine dalimi atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio ir prie pėsčiųjų perėjos sustojusio automobilio „Opel Corsa“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, vairuojamo K. K., tuo padarydamas automobilio „Toyota Avensis“ keleivei A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis T. S. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, sumažinti A. K. priteistą neturtinę žalą, tenkinant nukentėjusiosios ieškinį iš dalies, priteisiant 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, jog T. S. teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, administracine tvarka baustas nebuvo. Apeliantas mokosi, neturi jokio turto, yra išlaikomas tėvų, todėl jam tokią didelę neturtinę žalą atlyginti yra labai sunku. Nuteistasis gailisi dėl įvykusios nelaimės, jis savo kaltę pripažįsta visiškai, savo poelgį vertina blogai, išgyvena pats, atsiprašė nukentėjusiosios. Nuteistojo padaryta veika atsitiktinė, todėl apylinkės teismas priteisė iš jo pernelyg didelę neturtinę žalą - 20 000 Lt. Tenkinant nukentėjusiosios civilinį ieškinį, neatsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas šioje byloje aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat į nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, sukeltus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Apylinkės teismas tinkamai neišanalizavo kaltininko turtinės padėties, neįvertino, ar jis turi galimybių sumokėti tokią didelę sumą. Skunde daroma išvada, kad teismas neužtikrino nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros, juo labiau, kad civilinis atsakovas PZU Lietuva dalį žalos atlygino - 8632.00 Lt neturtinės žalos, 874.00 Lt gydymo išlaidų bei 157 Lt papildomai turtinei žalai atlyginti už kaklo įtvarą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą; prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Šioje byloje nekeliamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, ginčo dėl to nėra. Nuteistasis T. S. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, prašo sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos sumą nukentėjusiajai A. K.. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Šioje byloje nukentėjusioji, pasinaudojusi įstatymo suteikta teise, pareiškė civilinį ieškinį - dėl 1048,11 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei prašė atlyginti 1000 Lt advokato išlaidų. Turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė PZU Lietuva, nuteistasis nesiskundžia dėl advokato išlaidų atlyginimo, jis nesutinka su priteista iš jo pernelyg didele neturtinės žalos suma.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinės žalos atlyginimui taikomi kitokie žalos atlyginimo principai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.
Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai A. K. dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (specialisto išvada Nr. G-3290/11(02)), ji gydėsi ligoninėje stacionare, vėliau gydėsi ir reabilitavosi sanatorijoje, po sanatorinio gydymo jos savijauta pagerėjo nežymiai – liko galvos skausmai, sprando, pakaušio skausmai, viena ausimi silpniau girdi. Gydymosi laikotarpiu turėjo naudotis kaklo įtvaru, kas nukentėjusiajai sudaro didelius nepatogumus tiek vaikštant, tiek miegant. Moteris negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Gydymas nebaigtas iki šiol, ji nuolat priversta važinėti pas gydytojus, o dėl įtvaro negali vairuoti automobilio, ją vežioja vyras arba dukra. Be to, ji nežino, kaip patirtas sužalojimas paveiks jos sveikatą ateityje, ar pavyks pašalinti sužalojimo pasekmes. Įvykio sukelti išgyvenimai yra ypač skausmingi ir dideli, juos sunku įvertinti pinigine išraiška. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu buvo abiturientas, atsižvelgė į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę - teisiamas pirmą kartą, gailisi, jo turtinę padėtį, ir nukentėjusiosios prašomą priteisti civilinį ieškinį 30 000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti tenkintino dalinai - priteisė 20 000 litų sumą. Kolegijos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo sumoje 20 000 Lt iš T. S. priteista teisingai, jis atitinka susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Taigi nukentėjusiajai priteista suma yra netgi mažesnė nei minimalus teismų praktikoje priteisiamos sumos vidurkis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-370/2012). Pažymėtina ir tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-167/2011). Nustatant dėl nusikalstamos veikos atsiradusių padarinių dydį teismas teisingai įvertino tik tuos sužalojimus, kurie atsirado dėl eismo įvykio. Taigi, šioje byloje apylinkės teismas rėmėsi bylos duomenimis ir atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, kurie buvo reikšmingi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Reikia pažymėti, jog pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Draudimo bendrovė PZU Lietuva atlygino A. K. 8632 Lt neturtinę žalą (draudiko atsakomybė pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 2500 eurų (8632 Lt) suma), kurios aiškiai nepakanka padengti visą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai įvertinus pirmosios instancijos teismo priteista 20 000 Lt suma A. K. dėl neturtinės žalos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką panašiose bylose.
Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai išsprendė civilio ieškinio klausimą byloje. Dėl to nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.