- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-1036-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36995-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- L. I.
- Kreditorius
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja R. J., antstolė V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. I. analogiškais skundais (2020 m. gruodžio 18 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d. ) prašo grąžinti nurašytas pinigines lėšas. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Užimtumo tarnyba į jo sąskaitą pervedė darbo paieškos išmoką - 200,13 Eur, o antstolė 2020 m. gruodžio 15 d. neteisėtai nuskaitė 150,44 Eur sumą ir tai padarė neteisėtai.
2. Antstolė V. M. 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-20-15-22438 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydama, kad vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-577-1045/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. I. išieškotojos R. J. naudai, dukros J. ir sūnaus J. išlaikymui, mokant atitinkamai po 225,00 Eur ir po 185,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. 2020 m. rugsėjo 1 d. išlaikymo įsiskolinimas buvo 13 149,56 Eur dydžio. 2020 m. rugpjūčio 31 d skolininkas informavo apie iš Užimtumo tarnybos gaunamą išmoką. Išnagrinėjus skolininko pateiktus dokumentus, jam buvo nustatyta laisvai disponuojama suma - 200,00 Eur ir grąžintos nurašytos iš jo sąskaitos lėšos - 198,29 Eur. 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolių kontoroje gautas skolininko nepasirašytas raštas, įvardintas kaip skundas dėl nurašytų piniginių lėšų, o 2020 m. rugsėjo 30 d. skolininkui pateiktas atsakymas. Gavęs antstolės patvarkymą, skolininkas pateikė Užimtumo tarnybos pažymą, kurios pagrindu ir buvo patikslinta laisvai disponuojamos sumos dydis. Nurodė, kad piniginių lėšų nurašymas vyksta dėl paties skolininko neveikimo, nes jis nesinaudoja jam suteikta laisvai disponuojama suma. 2020 m. gruodžio 15 d. nurašyta piniginių lėšų suma laikytina skolininko santaupomis, todėl skolininkui negrąžinama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo L. I. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
2. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-577-1045/2018 dėl išlaikymo išieškojimo ir gavusi Užimtumo tarnybos 2020 m. rugsėjo 29 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 1 d. priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, palikdama skolininkui 200,31 Eur laisvai disponuojamų lėšų per vieną kalendorinį mėnesį. 2020 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas į savo banko sąskaitą iš Užimtumo tarnybos gavo 200,31 Eur. 2020 m. gruodžio 15 d. antstolė nuo minėtos sąskaitos nuskaitė 150,14 Eur sumą.
3. Teismas nurodė, kad neturi duomenų, kad skolininkas antstolei būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus.
4. Teismas, sprendė, kad antstolės nurašytos lėšos nepatenka į tas lėšas, nuo kurių negalimas išskaitymas, nes pagal minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš pareiškėjo yra vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Apeliantėas L. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį ir įpareigoti antstolę V. M. grąžinti pareiškėjui 2020 m. gruodžio 15 d. nurašytą iš pareiškėjo banko sąskaitos 150,44 Eur sumą.
6.1. 2020 m. gruodžio 14 d. į pareiškėjo banko sąskaitą buvo pervesta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka, iš kurios pagal CPK 739 straipsnį negali būti išieškoma.
Šalies argumentai
6.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neturi duomenų, kad skolininkas antstolei būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, kadangi tokie dokumentai antstolei buvo pateikti kartu su skundais dėl antstolio veiksmų.
6.3. Antstolė, atsisakydama gražinti iš pareiškėjo sąskaitos 2020 m. gruodžio 15 d. nurašytas lėšas, nepagrįstai nurodė, kad tai yra pareiškėjo santaupos, nes tai yra darbo paieškos išmoka.
6.4. Byloje nėra duomenų, kad antstolės nurašyta 150,44 Eur suma buvo paskirstyta, tai reiškia, kad nėra kliūčių šią pinigų sumą grąžinti pareiškėjui.
6.5. Pareiškėjas negavo iš antstolės jokio nurodymo apie priverstinai nurašytas lėšas.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo išieškotoja R. J. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
8.1. Nuo 2017 m. lapkričio 22 d., kai išieškotoja kreipėsi į antstolę dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. išlaikymą pareiškėjas teikė tik per antstolę;
8.2. Išlaikymo įsiskolinimas 2020 m. rugsėjo 1 d. siekė 13 149,56 Eur.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą.
10.1. Piniginių lėšų nurašymas vyksta dėl paties pareiškėjo neveikimo, skolininkas nesinaudoja jam suteikta laisvai disponuojama suma, dėl ko ir įvyksta nepanaudotų piniginių lėšų nurašymas.
10.2. Antstolė turi tik pareigą nustatyti laisvai disponuojamą sumą skolininko banko sąskaitai, tačiau neturi įgaliojimų bankui nurodyti, kokiu būdu skolininkas galėtų šiomis lėšomis naudotis. Atsakomybė už nepanaudotų lėšų pagal nustatytą laisvai disponuojamą sumą nurašymą tenka pačiam skolininkui. Pareiškėjas ne kartą buvo informuotas apie piniginių lėšų išgryninimo iš areštuotos sąskaitos tvarką, apie nustatytas laisvai disponuojamas sumas ir jų galiojimo terminus. 2020 m. gruodžio 15 d. nurašytos lėšos laikytinos skolininko santaupomis, todėl skolininkui negrąžinamos.
10.3. Vykdant išlaikymo išieškojimą nepilnamečiams vaikams, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus nepilnamečių vaikų interesus.
10.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad antstolės nurašytos piniginės lėšos nepatenka į tas lėšas, iš kurių negalimas išieškojimas, kadangi vykdomas teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo.
10.5. Pareiškėjas šiuo metu visiškai neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, išieškotojai tenka prašyti lėšų vaikų išlaikymui iš valstybės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2020 m. gruodžio 22 d. skundo dėl antstolio veiksmų kopiją, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., antstolės 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-ojo skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. pažymą apie išmokos gavimą už nurodytą laikotarpį, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, jog šių duomenų pateikimo būtinumas atsirado tik po teismo nutarties priėmimo, kadangi teismas nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų antstolei pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius rašytinius įrodymus.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga bei prašomais prijungti prie bylos rašytiniais įrodymais nustatė, kad visi apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos jis prašo prijungti prie bylos, yra byloje, todėl atsisako juos prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nuo jo sąskaitos antstolė neteisėtai nurašė pinigines lėšas, jų negrąžino, nors šių lėšų kilmę pagrindžiantys dokumentai antstolei buvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto poziciją vertina kritiškai.
16. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00840 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. e2-577-1045/2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko L. I. išieškotojos R. J. naudai, dukros J. ir sunaus J. išlaikymui, mokant po 225 Eur. ir po 185 Eur kas mėnesi iki pilnametystes. Išlaikymo įsiskolinimas 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė 13 149,56 Eur. antstolė 2020 m. rugsėjo 2 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaudamasi CPK 689 straipsnio 1 dalimi nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priverstinai nurašytinų lėšų suma – 14 201,52 Eur, nustatė, kad skolininkas gali laisvai disponuoti per mėnesį 200,00 Eur dydžio suma, esančia sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolė išaiškino skolininkui, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Taip pat išaiškino, kad per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 96 ir 97 punktuose nustatyta tvarka. Patvarkymas skolininkui išsiųstas elektroniniu paštu. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-ojo skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. pažymos apie išmokos gavimą už nurodytą laikotarpį nustatyta, kad skolininkui laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. paskirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka. Antstolė 2020 m. spalio 1 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino laisvai disponuojamą per mėnesį sumą, nustatydama 200,31 Eur laisvai disponuojamą per mėnesį sumą. Patvarkymas skolininkui išsiųstas elektroniniu paštu. Iš skolininkui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. į sąskaitą buvo pervesta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka, 2020 m. gruodžio 15 d. iš skolininko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą nurašyta 150,44 Eur suma.
17. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, tame tarpe negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Taip pat CPK 738 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.
18. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatęs, jog pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
19. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi ginčijamo antstolio patvarkymo priėmimo metu) 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau - PLAIS) pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.3 punkte nustatyta, jog jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į PLAIS pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. PLAIS, iš kredito įstaigų gavusi duomenis apie pinigines lėšas, viršijančias antstolio nurodyme priverstinai nurašyti lėšas nurodytą sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į PLAIS pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams.
20. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą pagrindas antstoliui nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje yra tuo atveju, jeigu nustatoma, kad į tokią sąskaitą yra arba bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, yra nustatyta, kad antstolė 2020 m. spalio 1 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojamą per mėnesį sumą – 200,31 Eur nustatė, vadovaudamasi pareiškėjo pateikta Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-ojo skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. pažyma apie išmokos gavimą už nurodytą laikotarpį, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. pareiškėjui yra paskirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka. Taigi, antstolė 2020 m. spalio 1 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas pareiškėjo laisvai disponuojamą sumą nurodė lygią darbo paieškos išmokos dydžiui.
21. Iš byloje esančio sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 1 d. likutis pareiškėjo sąskaitoje buvo 4,22 Eur, pareiškėjui 2020 m. lapkričio 16 d. buvo pervesta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka, pareiškėjas per lapkričio mėnesį išleido 41,38 Eur, taigi 2020 m. lapkričio 30 d. jo sąskaitoje buvo likę 163,15 Eur, o 2020 m. gruodžio 14 d. į pareiškėjo sąskaitą patekus 200,31 Eur darbo paieškos išmokai, ją viršijanti suma, t.y 150,44 Eur, buvo nurašytos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.3 punktu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis neturėjo galimybės gruodžio mėnesį laisvai disponuoti 200,31 Eur dydžio suma.
22. Kaip buvo minėta, CPK 738 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolės nurašytos lėšos nepatenka į tas lėšas, nuo kurių negalimas išskaitymas, nes pagal minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš pareiškėjo yra vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo.
23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad piniginės lėšos nuo pareiškėjo sąskaitos buvo nurašytos teisėtai, todėl jų grąžinti pareiškėjui nėra pagrindo.
24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.