Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, sekretoriaujant D. S., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. N. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1063-547/2011 pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui D. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. N. su ieškiniu sutiko ir pripažino, kad buvo situacija šeimoje, kuomet jis pakėlė ranką prieš ieškovę, tuo metu buvo stipriai susinervinęs. Paaiškino, kad jis 2011 m. liepos mėn. pabaigoje išvažiavo iš ieškovės namų ir nuo to laiko pas ją daugiau nesilankė. Po to, kai jis išvyko iš namų, jam buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo, todėl jis dabar yra suimtas. Atsakovas nurodė, kad nėra prasmės taikyti susitaikymą.

Teismas įvertino ieškovės pateiktą 2011-07-14 specialisto išvadą Nr. G 522/11 (06), kurioje nurodoma, kad 2011-07-13 B. K. nurodė, jog ją namuose sužalojo vyras, suduodamas smūgius rankomis į galvos sritį. Specialistas, apžiūrėjęs B. K., nustatė, kad padarytos kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, kaktos dešinėje pusėje kieto buko daikto poveikyje, galimai prie nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių ir laiko. Tokie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas sprendė, kad ši išvada ir joje nurodytos aplinkybės yra pakankamas įrodymas pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tai pripažįsta ir atsakovas. Teismas laikė, kad šiuo metu paaiškėjusi aplinkybė, jog atsakovas yra įtariamas padaręs nužudymą, taip pat yra aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, kad šalių santuoka nutrauktina, pripažinus atsakovo kaltę dėl jos iširimo. Kadangi gyvenant santuokoje labai neilgą laiką šalys vaikų nesusilaukė, bendro turto neužgyveno, skolų neturi, ieškovė nurodė, kad ji nereikalauja iš atsakovo išlaikymo, teismas laikė, kad visi klausimai yra išspręsti.

Apeliaciniu skundu atsakovas D. N. su Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu nesutiko. Jo spėjimu, tikroji skyrybų priežastis buvo ieškovės neištikimybė. Be to, ieškovė nuolat priekaištaudavo, kad jam nepavyksta susirasti darbo, o jo gaunamos 315 Lt pašalpos nepakanka šeimai išlaikyti. Ieškovė ne vieną kartą yra pradėjusi skyrybų procesą, tačiau jį vis nutraukdavo, kai atsakovas gaudavo daugiau pajamų. Atsakovo supratimu, jis buvo išnaudojamas ieškovės dėl pinigų. Atsakovas taip pat nurodė, kad kartais išgerdavo, bet tai ieškovė toleravo. 2011-07-13 jis gėrė alų, o ieškovė pradėjo provokuoti konfliktą, priekaištauti atsakovui ir kelis kartus sudavė jam per veidą. Atsakovas, nesuprasdamas už ką, per staiga sureagavo ir sudavė ieškovei, tačiau santykiai su ieškove nepablogėjo. Po kurio laiko šalys vėl susipyko ir atsakovas ieškovę paliko. 2011-08-18 atsakovas padarė sunkų nusikaltimą ir buvo suimtas. Ieškovė apie tai buvo informuota ir netrukus pradėjo skyrybų procesą, nepagrįstai apšmeiždama atsakovą. Atsakovas nesutiko, kad iš jo vieno būtų priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Jokių kitų reikalavimų apeliacinės instancijos teismui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota ginčo šalių santuokos iširimo priežastimi, t. y. jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija, bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Apeliaciniu skundu atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog jis naudojo smurtą prieš ieškovę, taip netiesiogiai pripažindamas savo kaltę dėl santuokos iširimo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2011-07-14 specialisto išvada Nr. G 522/11(06) (b.l. 16-17) bei Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo N. B. 2011-07-28 nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 19). Atsiliepimu į ieškovės ieškinį atsakovas taip pat pripažino, kad yra pakėlęs ranką prieš ieškovę ir dėl to labai gailisi, pripažino, kad ieškovės sprendimas skirtis yra teisingas (b.l. 23). Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad prieš ieškovę smurtą panaudojo, nes buvo išgėręs (b.l. 42), apeliaciniame skunde papildomai pažymėjo, kad nesusivaldė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo panaudoto smurto prieš ieškovę negali pateisinti nė viena iš jo nurodomų priežasčių, tuo labiau, kad atsakovo smurto protrūkis buvo stiprus ir sukėlė ieškovei, nors ir nežymų, tačiau visgi sveikatos sutrikdymą.

Nors, vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas gali pripažinti santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nagrinėjamoje byloje daryti tokią išvadą nėra pagrindo. Atsakovo teiginiai dėl ieškovės neištikimybės grindžiami tik paties atsakovo prielaidomis ir spėlionėmis, šiais teiginiais atsakovas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu tai, kad ieškovė atsakovui nuolat priekaištaudavo dėl nepakankamo šeimos išlaikymo, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo taip pat ir ieškovę laikyti kalta dėl santuokos iširimo. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad uždirtus pinigus išleisdavo sau, nes tikėjosi, kad bus skyrybos (b.l. 42), o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pats atsakovas pažeidė rūpinimosi šeima pareigą. Be to, atsakovas pripažino, kad būtent jis paliko ieškovę ir nutraukė judviejų santykius, o ne atvirkščiai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino pagrįstai, visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, todėl keisti sprendimą ir šioje dalyje nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, tuo tarpu paties atsakovo kaltė (smurto vartojimas) yra akivaizdi, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.