Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl 2020 m. liepos 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-595 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis E. V. prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-595 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Skundžiamame nutarime nėra motyvuojamosios dalies, iš karto po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis. Komisijoje nuteistasis svarstomas jau antrą kartą. Abiem atvejais aprašomosios nutarimų dalys yra identiškos, faktinės aplinkybės yra identiškos, motyvuojamųjų dalių nutarimuose nėra, ir skiriasi tik rezoliucinės nutarimų dalys;

2. skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nei Komisijos nariai, nei Marijampolės pataisos namų administracija jokių pretenzijų dėl nuteistojo elgesio neišreiškė. Komisija sprendimus priima vadovaudamasi ne objektyviais kriterijais, o neskelbiamais motyvais, kas laikoma korupcine aplinkybe. Teisinėje demokratinėje visuomenėje tokia Komisijos veika negali būti toleruojama. Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, nes teisingumo vykdymas tikrai nėra jos kompetencijoje (Konstitucijos 109 straipsnis);

3. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 (toliau – Rekomendacija) numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18-20 principais. Kalbant apie 18-tą rekomendacijos principą, iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Komisijos praktikoje taip pat yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas atžvilgiu asmens, turinčio galiojančių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinčio drausminių nuobaudų. Skundžiamame Komisijos nutarime teigiama, kad nuteistais vykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, režimo reikalavimų po ankstesnio svarstymo nepažeidė, tačiau vis tiek priimamas nemotyvuotas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo ir pateikiamos pakartotinės rekomendacijos, kurias nuteistasis ne kartą įvykdęs. Pakartotinai teikiamos rekomendacijos konsultuotis su psichologinės tarnybos darbuotojais, toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, jau ne kartą nuteistojo įvykdytos. Nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai taikomos rekomendacijos pažeidžia žmogaus teises ir yra deliktu;

4. 20-tas Rekomendacijos principas yra itin glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu – ten praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis (o jų yra tikrai ne vienas), kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo;

5. lygtinis paleidimas pagal Rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad Komisija laikėsi priešingos pozicijos, neva lygtinio įleidimo netaikymas yra norma, o taikymas išimtimi;

6. Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-1006-478/2012, Nr. 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, Nr. 1S-854-133/2012, byla Nr. 1S-709-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog E. V. teistas 2009-06-30 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 3 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 3 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos, įskaitant į bausmę 15 parų laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008-09-19 iki 2008-10-03.

2010-05-21 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas ir panaikinta nuosprendžio dalis dėl E. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 16 straipsnio 3 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 11 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2011-12-28, bausmės pabaiga – 2022-12-13. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 4 mėnesiai ir 20 dienų.

Nuteistasis Komisijos nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Nutarime nėra motyvuojamosios dalies, iš karto po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis. Komisijoje nuteistasis svarstomas jau antrą kartą. Abejais atvejais aprašomosios nutarimų dalys yra identiškos, faktinės aplinkybės yra identiškos, motyvuojamųjų dalių nutarimuose nėra, ir skiriasi tik rezoliucinės nutarimų dalys;

Teismas nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi, visų pirma, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jo 2-3 lapuose, po žodžiais „Komisija atsižvelgdama į tai, kad <...>“, aiškiai nurodyti argumentai, kuriais Komisija vadovaudamasi nusprendė E. V. netaikyti lygtinio paleidimo, t. y. nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka, pataisos namuose nedirba, kriminalinėje istorijoje yra smurto panaudojimo atvejų, anksčiau teistas už vagytes, kūno sužalojimą, kurie sukėlė nukentėjusiojo mirtį, dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, nuteistojo elgesys prieštarauja visuomenės normoms, tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu ir to, kaip supranta pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 62 balai. Teismas pažymi, jog tai ir laikoma nutarimo motyvuojamąją dalimi. Sutinkamai su tuo, kas nurodyta, teismas mano, kad aptariamas nuteistojo skundo argumentas yra formalus ir nepagrįstas. Antra, natūralu, kad ankstesnio ir šiuo metu skundžiamo nutarimuose nurodytos faktinės aplinkybės yra identiškos, kadangi nutarime nurodomi nuteistojo teistumai, gyvenimo sąlygos, anksčiau turėtas darbas, įgytas išsilavinimas, finansinė padėtis ir kt., o šie dalykai paprastai nekinta.

Skunde nurodyta, kad skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nei Komisijos nariai, nei Marijampolės pataisos namų administracija jokių pretenzijų dėl nuteistojo elgesio neišreiškė. Komisija sprendimus priima vadovaudamasi ne objektyviais kriterijais, o neskelbiamais motyvais, kas laikoma korupcine aplinkybe. Teisinėje demokratinėje visuomenėje tokia Komisijos veika negali būti toleruojama. Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, nes teisingumo vykdymas tikrai nėra jos kompetencijoje (Konstitucijos 109 straipsnis).

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog Komisija nurodė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, priešingai nei nurodo nuteistasis, Komisija aiškiai įvardino aplinkybę, sudarančią pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teismas pritaria šiai Komisijos pozicijai, kadangi iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2019-05-28 atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas parodė 64 balus, o 2020-07-02 – 62 balus. Nuteistasis per daugiau nei vienerius metus laiko savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažino labai neženkliai, tik 2 balais. Teismas nepritaria skundo argumentui, kad Komisija nepagrįstai priskyrė sau teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija vykdė jai įstatymo, t. y. BVK 157 straipsnyje, numatytas funkcijas bei priėmė jos kompetencijoje esantį sprendimą. Be to, Komisijos nutarimas negalutinis, jis buvo skundžiamas, teismas įvertina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir jį tvirtina ar panaikina. Taigi galiausiai, priešingai nei teigia nuteistasis, būtent teismas atlieka teisingumo įgyvendinimo funkciją.

Dar vienas skundo argumentas – Rekomendacija numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis 18-20 principais. Kalbant apie 18-tą rekomendacijos principą, iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Komisijos praktikoje taip pat yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas atžvilgiu asmens, turinčio galiojančių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinčio drausminių nuobaudų. Skundžiamame Komisijos nutarime teigiama, kad nuteistais vykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, režimo reikalavimų po ankstesnio svarstymo nepažeidė, tačiau vis tiek priimamas nemotyvuotas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo ir pateikiamos pakartotinės rekomendacijos, kurias nuteistasis ne kartą įvykdęs. Pakartotinai teikiamos rekomendacijos konsultuotis su psichologinės tarnybos darbuotojais, toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, jau ne kartą nuteistojo įvykdytos. Nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai taikomos rekomendacijos pažeidžia žmogaus teises ir yra deliktu.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių Komisijos pateiktų rekomendacijų įvykdymas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Komisija, priimdama nutarimą, privalo atsižvelgti į aplinkybių visumą, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Antra, skunde nuteistojo nurodyta Rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir BVK reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo Rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Nuteistasis teigia, jog 20-tas Rekomendacijos principas yra itin glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu – ten praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis (o jų yra tikrai ne vienas), kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo.

Teismas pažymi, jog Komisija Rekomendacijos nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena situacija yra individuali ir kiekvieno nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent konkrečios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taigi, šiuo atveju nėra jokio teisinio ir faktini pagrindo kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo, kaip tai nurodo nuteistasis. Be to, kaip minėta, Rekomendacija yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

Skunde nurodyta, kad lygtinis paleidimas pagal Rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad Komisija laikėsi priešingos pozicijos, neva lygtinio įleidimo netaikymas yra norma, o taikymas išimtimi.

Teismas, analizuodamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas Komisijai ir teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis teigia, jog Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tokia praktika formuota Kauno apygardos teismo bylose Nr. 1S-1006-478/2012, Nr. 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, Nr. 1S-854-133/2012, byla Nr. 1S-709-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumo principu, Komisijai buvo privalomi.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1630-387/2015). Tuo tarpu, nuteistojo kaip precedentai nurodytoje teismų praktikoje aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms E. V. atveju, pvz., byloje 1S-1006-478/2012 asmuo anksčiau buvo neteistas, 10 kartų skatintas, laisvės atėmimo vietoje dirbo; byloje Nr. 1S-806-175/2012 asmuo taip pat anksčiau neteistas, 17 kartų skatintas; byloje Nr. 1S-796-658/2012 nuteistasis anksčiau teistas tik vieną kartą, nei karto nebuvo baustas, buvo skatintas, dirbo; byloje Nr. 1S-854-133/2012 nuteistasis nors praeityje buvo teistas kelis kartus, tačiau už gerą elgesį buvo skatintas, baustas tik vieną kartą, tačiau nuobauda jau negaliojo svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Taigi, nuteistojo minimose lygtinių paleidimų atvejuose nuteistųjų asmenybės buvo daug geriau charakterizuojamos, daugeliu atvejų mažesnio pavojingumo, nuteistieji skatinti už gerą elgesį arba neturintys jokių galiojančių nuobaudų. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, yra individualiai vertinama situacija ir nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, tokiu būdu, net ir esant analogiško pobūdžio teismų sprendimams, jie negali būti taikomi tiesiogiai, nes kiekvienu atveju nuteisto asmens situacija yra vertinama individualiai.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. V. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. V. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.