Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-10 nuosprendį dėl civilinio ieškinio, kiek tai susiję su ieškinio patenkinimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ieškinį atmesti.

Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Atsakovo teigimu, teismas neatsižvelgė į jų draudimo taisykles ir sutarties sąlygas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias draudikas neturi prievolės atsakyti už neturtinę žalą, todėl mano, jog teismas nepagrįstai priteisė ją iš jų draudimo bendrovės. Nurodo, jog teismas, priteisdamas civilinį ieškinį nesivadovavo CK 6.245–6.249 straipsniais, kurie reikalauja įrodyti ne tik žalos atsiradimo faktą, bet ir pagrįsti, kuo pasireiškia civilinių atsakovų veiksmų neteisėtumas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CPK 178 str.). Mano, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės civilinės atsakomybės draudikas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Nurodo, kad 2008-11-21įvykis atsitiko ne pačiose gimnazijos patalpose, kuriose vyko renginys ir kurį saugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o lauke, t. y. teritorijoje, kurios kontrolės apsaugos tarnyba nevykdė ir neprivalėjo vykdyti. Apelianto įsitikinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai būtų pažeidę savo veiklos instrukcijas ar sutarties su klientu – mokykla sąlygas. Dėl to mano, kad šiai saugos paslaugas teikiančiai bendrovei neturėtų kilti jokia civilinė atsakomybė už įvykį (neįrodyti apsaugininkų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų (veikimo ir neveikimo) ir atsiradusios turtinės žalos nukentėjusiam bei apsaugininkų kaltė). Iš liudytojų parodymų civilinis atsakovas mato, kad vakaras su diskoteka buvo organizuotas mokyklos patalpose ir lauko teritorijos jis neapėmė, prie įėjimo durų į mokyklą budėjo atsakingi mokyklos mokytojai ir jie patys sprendė, ką įleisti, ko neįleisti į patalpas, o du apsaugininkai jiems tik talkino, reikalui esant, būtų padėję užtikrinti viešąją tvarką, gimnazijos duris kontroliavo ir atrakindavo sargas, lauko teritorija nebuvo stebima, nes mokykla tokių paslaugų neprašė. Baigiantis vakarui, apsaugos darbuotojui D. S. kilo įtarimų, kad kaltinamasis ir su juo buvęs vaikinas yra neblaivūs, todėl liepė jiems išeiti iš gimnazijos patalpų. Maždaug po 10 minučių kaltinamasis su savo draugu, apsivilkę rūbinėje striukes, išėjo į lauką. Jokių konfliktų tarp mokinių gimnazijos patalpose renginio metu nebuvo. Apie įvykusį incidentą tarp mokyklos auklėtinio O. U. ir nuteistojo D. A. buvo sužinota tik kitą dieną. Liudytojai – policijos pareigūnai Ž. B. ir R. Š., kurie buvo atvykę į įvykio vietą, tvirtino, kad į gimnazijos vidų užėję nebuvo ir niekam iš mokytojų apie įvykį nepranešė. Po 22 valandos, apėjus visą teritoriją, vaikščiojančių arti gimnazijos pastato žmonių nepastebėjo, gimnazijos durys buvo užrakintos, languose šviesos nedegė. Tvirtina, kad esant tokioms teismo nustatytomis įvykio aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą vakarą budėjusių gimnazijoje apsaugininkų neteisėtų veiksmų, o jų teisėtas elgesys ir suteiktos paslaugos mokyklai visiškai neturi priežastinio ryšio su netoli nuo gimnazijos įvykusia konfliktine situacija. Prokuroras taip pat pripažino, kad apsaugos darbuotojai neatliko kokių neteisėtų veiksmų. Civilinio atsakovo teigimu, pagal bendrovės ir draudėjo sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir civilinės atsakomybės sampratą, draudikui gali atsirasti prievolė atlyginti turtinę žalą tretiesiems asmenims (tik pagal sutartį ir jos sąlygas) tik tuo atveju, jeigu teismas būtų pagrindęs savo išvadą dėl civilinės atsakomybės atsiradimo draudėjui, šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, kad byloje nenustatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose nurodytos sąlygos, todėl, apelianto nuomone, civilinis ieškinys tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek draudimo bendrovės atžvilgiu turėjo būti atmestas. Be to, nurodo ir tai, kad pagal draudimo kompanijos Taisyklių 6 skyriaus nuostatas dėl besąlyginės išskaitos yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu draudėjas yra atsakingas prieš trečiuosius asmenis už jiems atsiradusią turtinę žalą, jeigu žalos dydis neviršija 10.000 litų, ją atlygina pats draudėjas. Dėl to iš draudimo kompanijos negalėjo būti priteista ir turtinė žala. Taip pat nurodo, jog pagal Taisyklių Nr. 11 4.1.4 punktą draudžiamuoju įvykiu nelaikoma, jeigu draudėjo civilinė atsakomybė kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nurodo ir tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ šis įvykis pagal draudimo polisą (duomenys neskelbtini) 002679, išduotą 2008-03-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo administruojamas, nes apie įvykį jiems nebuvo pranešta ir apie jį sužinojo tik prasidėjus teismo procesui ir bylos nagrinėjimo metu patraukus draudimo bendrovę vienu iš civilinių atsakovų. Atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad draudimo kompanijos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudiko, atsakomybė pagal minėtą polisą jau yra pasibaigusi (Sutarties 3.1 punktas), jokia pretenzija kaip draudikui iki šiol nepareikšta, todėl pagal CK 1.125 str. 7 d. dėl šio įvykio jau suėjo 1 metų senaties terminas (įvykis 2008 m. lapkričio 21 d, o apie įvykį buvo pranešta tik 2009-12-03 raštu, reg. Nr. G-09-Ž-1189). Be to, pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 002679 draudimo objektu yra draudėjo civilinė atsakomybė Tretiesiems asmenims už žalą (nuostolius), padarytą turtui ir / ar asmeniui (jo sveikatai ar gyvybei) dėl Draudėjo / Apdraustųjų asmenų veiksmų Draudėjui / Apdraustiesiems asmenims nevykdant ar netinkamai vykdant Apdraustą veiklą (Sutarties 2.1 punktas). Draudžiamasis įvykis – tai Trečiojo asmens draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pareikšta pretenzija dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvykusio įvykio ir atsiradusios žalos Trečiojo asmens turtui ir / ar sveikatai dėl Draudėjo kaltės. Draudimo įvykiu laikoma, jeigu žala pagal pareikštą pretenziją atsirado dėl nusikalstamų įvykių (vagystės, grobimo, vandalizmo, plėšimo, padegimo, gaisro ir pan.) (Sutarties 3.1.-3.2. punktas) ir, jeigu Draudėjas / Apdraustieji asmenys nevykdė arba netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (apdraustą veiklą). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 str. yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Teigia, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl apsaugininkų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo preziumuoti ir jų kaltės, o ieškovui atsiradusi žala nesusijusi su apdraustojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų netinkamu vykdymu. Dėl minėtų aplinkybių mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudikui, neatsiranda prievolė atlyginti D. A. nusikalstamais veiksmais padarytą 375 Lt turtinę ir 6.250 Lt neturtinę žalą nukentėjusiam O. U. bei 478,80 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai. Pastebi, kad nors teismui ir konstatavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, nebūtų teisinio pagrindo iš draudimo bendrovės priteisti turtinę ir, juo labiau, neturtinę žalą (suėjo senaties terminas, neturtinė žala nepriskiriama prie draudžiamųjų įvykių, esant fizinei apsaugai taikoma besąlyginė 10.000 Lt išskaita).

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-10 nuosprendį dėl civilinio ieškinio, kiek tai susiję su ieškinio patenkinimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ieškinį atmesti.

Teigia, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad teismas, tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies, nesivadovavo Lietuvos Respublikos CK 6.245-6.249 straipsniais, kurie reikalauja įrodyti ne tik žalos atsiradimo faktą, bet ir pagrįsti, kuo pasireiškia civilinių atsakovų veiksmų neteisėtumas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CPK 178 str.). Civilinio atsakovo įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Toliau plėtodamas savo argumentus apeliantas dėsto įvykusią situaciją ir nurodo, kad įvykis atsitiko 2008-11-21 ne pačiose gimnazijos patalpose, kuriose vyko renginys ir kurį saugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o lauke, t. y. teritorijoje, kurios kontrolės apsaugos tarnyba nevykdė ir neprivalėjo vykdyti. Mano, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai būtų pažeidę savo veiklos instrukcijas ar sutarties su klientu – mokykla, sąlygas. Dėl to mano, kad saugos paslaugas teikiančiai bendrovei neturėtų kilti jokia civilinė atsakomybė už įvykį, nes neįrodyti apsaugininkų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų (veikimo ir neveikimo) ir atsiradusios turtinės žalos nukentėjusiam bei apsaugininkų kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Be to, apeliantas iš įvykio aplinkybių mato, kad nukentėjusysis pats savo iniciatyva, savanoriškai, išėjo aiškintis santykių su kaltinamuoju, mokyklos renginių salę (apsaugos darbuotojų saugomą teritoriją) paliko savanoriškai, į apsaugos darbuotojus tuo metu budėjusius salėje nei į pedagogus jokios pagalbos dėl kilusio incidento nesikreipė, neinformavo jų, nerealizavo savo teisės, kurias privalėjo įvykdyti renginio metu budėję pedagogai ir apsaugos darbuotojai. Nurodo, jog pagal 2007-10-12 saugos paslaugų sutarties 4.1.2 punkto reikalavimus, saugos tarnyba privalėjo palaikyti viešą tvarką renginio teritorijoje, būtent mokyklos salėje, tai jie ir darė, o pagal sutarties 4.1.5 punktą privalėjo užkirsti kelią bet kokiems viešosios tvarkos pažeidimams, nutraukti neteisėtus veiksmus ir t. t. Kadangi saugomoje teritorijoje jokių pažeidimų neįvyko, pagalbos niekas nesikreipė, o apsaugos darbuotojas neturi jokių fizinių galimybių numatyti, koks renginio dalyvis kur ir su kuo eis už saugomos teritorijos ribų aiškintis savo santykių (muštis), neprivalo už tai atsakyti. Taip pat nurodo, kad iš renginio organizatoriaus užsakovo (duomenys neskelbtini) gimnazijos dėl organizuojamo renginio apsaugos nebuvo gauta jokių nei rašytinių, nei žodinių pretenzijų dėl netinkamo paslaugų teikimo, todėl apeliantas daro išvadą, kad saugos tarnyba savo funkcijas vykdė tinkamai. Nurodo, kad apie įvykusį incidentą tarp mokyklos auklėtinio O. U. ir nuteistojo D. A. buvo sužinota tik kitą dieną. Liudytojai policijos pareigūnai Ž. B. ir R. Š., kurie buvo atvykę į įvykio vietą, tvirtino, kad į gimnazijos vidų užėję nebuvo ir niekam iš mokytojų apie įvykį nepranešė. Po 22 valandos, apėjus visą teritoriją, vaikščiojančių arti gimnazijos pastato žmonių nepastebėjo, gimnazijos durys buvo užrakintos, languose šviesos nedegė. Esant tokioms aplinkybėms, kai saugos paslaugų sutarties sąlygos nebuvo pažeistos, byloje nėra jokių tiesioginių rašytinių ar kitų įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veiksmų ir netinkamo apsaugos darbuotojų pareigų atlikimo, todėl teigia, kad nėra pagrindo saugos tarnybos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl civilinis ieškinys turėjo būti atmestas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis O. U. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalį dėl neturtines žalos priteisimo ir O. U. iš atsakovų (duomenys neskelbtini) gimnazijos, DB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis priteisti 130.000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Skunde nurodo, kad 130000 Lt civilinį ieškinį reiškė dėl nepilnamečio sūnaus O. U. patirto sužalojimo – jis liko visiškai aklas kaire akimi, jam nustatytas 20% darbingumo netekimas, dėl patirtos traumos sūnus buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose, jam buvo atlikta akies operacija, nuolat buvo konsultuojamasi su gydytojais (duomenys neskelbtini). Įvykio pasekmės yra nepataisomos, nes atkurti regėjimą nėra jokios galimybės. Be to, įvykis negrįžtamai pažeidė O. U. dvasinę pusiausvyrą, jis iki šiol sukrėstas tokio agresyvaus užpuolimo, D. A. be jokio pagrindo panaudojo ginklą ir šovė tiesiai į veidą. Mano, jog patirti išgyvenimai, dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė O. U. būseną ir savijautą, nes po šio įvykio jis bijo vienas išeiti į gatvę vėlyvą ir tamsų paros metą, vengia bendrauti su žmonėmis, dėl kaires akies aklumo jaučia nepatogumus buityje, moksle ir visus kitur, bendraujant su bendraamžiais bijo būti įžeistas, pašieptas. Apeliantė sutinka su nuosprendyje nurodytais argumentais dėl padarytos neturtinės žalos ir būtinybės ją atlyginti, tačiau teigia, kad teismas, nuspręsdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti tik iš dalies, nepateikė jokių pagrįstų ir įtikinamų argumentų, tik nurodė, kad „priteisima 25 000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, į sužalojimo sunkumo laipsnį ir pasekmes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 2K-325/2010)“. Mano, kad teismas, pripažindamas kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymui – kad O. U. negrįžtamai neteko regėjimo kairiąja akimi, jį sužalojo pilnametis asmuo iš chuliganiškų paskatų, O. U. pastarajam nepadarė nieko blogo, tas asmuo buvo girtas, įvykis įvyko mokyklos teritorijoje, ten suorganizuoto pasilinksminimo vakaro metu, kada vaikams turi būti užtikrintas visokeriopas saugumas, – nepagrįstai tiek sumažino neturtines žalos dydį. Teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti ne į tai, kad nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o į tai, kad O. U. negrįžtamai neteko regėjimo kairiąja akimi, tai reiškia, kad šias pasekmes jis jaus visa gyvenimą, aklumas viena akimi jam trukdys visur – buityje, asmeniniame gyvenime, darbe ir pan. Be to, sužalojimą O. U. patyrė būdamas nepilnametis, dėl to patyrė didžiulį sukrėtimą, dėl prarasto regėjimo ir ilgo gydymosi jam tapo sunku mokytis gimnazijoje, teko pereiti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, jaučiamas jo nusivylimas, todėl dar neaišku, kaip tai atsilieps jo dvasinei būsenai ir bendrai gyvenimui ateityje. Taip pat teigia, kad jai kelia abejonių kriterijai, kuriais teismo medicinos specialistas vadovavosi nustatydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, 20% darbingumo netekimą. Teismo medicinos specialistas tokią išvadą padarė remdamasis tuo, kad 2004-11-25 O. U. buvo nustatytas regėjimas abiejomis akimis ir iki traumos kairiąja akimi matė 0,2, o gydantis po traumos (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto klinikose 2009 m. sausio mėnesį jo matomumas dešiniąja akimi nustatytas 0,3, 2009 m. birželio mėnesį – 0,4. Dėl to mano, kad nuo 2004 metų matomumas prarastąja akimi galėjo būti taip pat pagerėjęs. Sveikatos sutrikdymo mastas O. U. buvo nustatytas 2009 m. kovo 12 d., kada gydymas dar nebuvo baigtas, nes po to jis dar buvo operuojamas, dėl to mano, kad dar gali būti įvairių kriterijų, kaip numatyta Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, didinančių nedarbingumo lygį, atitinkamai ir sunkinančių sveikatos sutrikdymo mastą. Be kita ko, mano, kad teismas, nustatydamas priteisimos neturtines žalos dydį, nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi byloje Nr. 2K-352/2010, nes toje byloje nustatytos įvykio aplinkybės ir sužalojimo pobūdis nėra panašūs į O. U. sužalojimo aplinkybes ir pasekmes.

Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) gimnazija prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas ir civilinį ieškinį atsakovo (duomenys neskelbtini) gimnazijos atžvilgiu atmesti.

Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis dėl civilinių ieškinių išsprendimo yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi civilinio atsakovo nuomone, teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą, netinkamai vertino ir taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, dėl to buvo priimtas iš esmės neteisingas ir nepagrįstas sprendimas civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) gimnazijos atžvilgiu. Nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo visiškai nemotyvuota, nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktus, jų dalis ir punktus pažeidė civilinis atsakovas — (duomenys neskelbtini) gimnazija, todėl mano, kad tokio nuosprendžio negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 5 d, 20 str. 5 d.). Teigia, jog šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) gimnazijos ir nuteistojo D. A. nesieja jokie teisiniai santykiai: nei sutarties, nei įstatymo pagrindu mokymo įstaiga nėra materialiai atsakinga už D. A. veiksmus. Mano, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo momentu būtų buvęs (duomenys neskelbtini) gimnazijos auklėtinis, dar būtų buvę galima svarstyti apie (duomenys neskelbtini), kaip ugdymo įstaigos, atsakomybę už auklėtinio elgesį, tačiau šioje byloje nustatytos anaiptol ne tokios aplinkybės: būtent nukentėjusysis, o ne kaltinamasis nagrinėjamo įvyko metu buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijos auklėtinis. Nenustatyta, kad nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) gimnazijos auklėtinio elgesys būtų buvęs netinkamas ar kad dėl to kam nors buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala. Nurodo, jog nuosprendyje (be jokių motyvų) konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos atsakomybė yra deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 4 d.). Apelianto teigimu, tam, kad būtų nustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtina nustatyti visus būtinus atsakomybės elementus: neteisėtus asmens veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių (žalos), atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (išskyrus įstatymo numatytus atvejus) ir patį žalos arba nuostolių faktą (Lietuvos Respublikos CK 6.2746–6.249 str.). Civilinio atsakovo įsitikinimu, kadangi joks įstatymas nenumato ugdymo įstaigų atsakomybės už bet kokią žalą, padarytą nusikalstamais veiksmais ugdymo įstaigų teritorijoje, mano, kad turėjo būti įrodinėjama ir įrodyta (duomenys neskelbtini) gimnazijos kaltė dėl žalos atsiradimo, nustatinėjami visi būtini minėtieji atsakomybės elementai. Nurodo, jog nuosprendyje nurodomas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas neturi nieko bendra su deliktine atsakomybe ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos pareiga atsakyti už D. A. nusikalstama veika padarytą žalą. Apelianto teigimu, teismo nuorodos į įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus yra nepakankamos tam, kad būtų galima konstatuoti deliktinę (duomenys neskelbtini) gimnazijos atsakomybę. Nurodo, kad teismas pripažino gimnaziją ir kitus civilinius atsakovus – juridinius asmenis atsakingais dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam, tačiau atleido tiesioginį žalos sukėlėją – pilnametį D. A., t. y. kaltą asmenį nuo neturtinės žalos, padarytos to asmens nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Toliau plėtodamas savo argumentus apeliantas vadovaujasi teismų praktika ir nurodo, kad netgi tais atvejais, kai žala padaroma prižiūrint atsakingoms institucijoms, tai jokiu būdu nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti besąlygiškai atleidžiamas nuo žalos atlyginimo. Be to, kaip aiškinama LAT nutartyje Nr. 2K-151/2009, netgi pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, tik tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tai, civilinio atsakovo nuomone, leidžia teigti, kad savo nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam visuomet privalo atlyginti ją sukėlęs asmuo, o kiti už jį atsakingi asmenys atlygina žalą subsidiariai (šiuo atveju tik tuomet, kai nepilnametis asmuo neturi pakankamai turto ar pajamų). Pažymi, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne gimnazijos aktų salėje, kurioje vyko popamokinis (duomenys neskelbtini) gimnazijos renginys, ir netgi ne pačioje gimnazijoje, kurioje yra aktų salė, gimnazijos teritorijoje apskritai joks renginys nevyko, taigi mano, kad už šioje teritorijoje padarytą veiką, (duomenys neskelbtini) gimnazija nėra ir negali būti atsakinga. Be to, nurodo ir tai, kad tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis savo noru išėjo iš aktų salės, kurioje vyko renginys, o po to išėjo iš pačios gimnazijos – taigi teigia, kad jis savo noru paliko (duomenys neskelbtini) gimnazijos organizuotą renginį. Taigi daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija ne tik nėra atsakinga už tai, kas vyko ne renginyje, kurį organizavo ugdymo įstaiga, tačiau ir negalėjo jokiu būdu užkirsti kelio nusikalstamos veikos padarymui, nes neturėjo net teorinių galimybių numatyti, jog D. A. ketina padaryti nusikalstamą veiką. Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio, nurodo, kad teismas privalėjo nurodyti aiškius ir išsamius motyvus, kriterijus, kuriais remiantis būtent tokio dydžio žala ir būtent iš tokio civilinio atsakovo yra priteisiama. Mano, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga ir Išvados (toliau – Apžvalga ir Išvados), svarstytos LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarime 2008-07-03). Nurodo, kad minimose išvadose kategoriškai nurodoma, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės Žalos dydžio kriterijų išvardijimo. Turėtų būti aptariami tik teisiškai reikšmingi kriterijai, įvertinant konkrečią situaciją, bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui, atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Taip pat nurodo, kad teismas nesilaikė LAT reikalavimo, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kadangi teismas visiškai nerinko ir neanalizavo duomenų apie kitų civilinių atsakovų įstatinį kapitalą, pelną, pajamas, o tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pažymi, kad žalos atlyginimo atveju turi būti nustatyta ir konkrečiai įvertinta kiekvieno dėl žalos atsakingo asmens dalis. Mano, kad nukentėjusysis (iki jo pilnametystės – jo atstovė pagal įstatymą) yra kaltas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu visiškai nepareiškė jokių pretenzijų nei ugdymo įstaigai, greta kurios įvyko nusikalstama veika, nei civiliniais atsakovais nurodytoms draudimo bendrovėms, kurios iki šiol nėra priėmusios jokio sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu. Pažymi, kad nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą praleido ieškinio senaties terminą draudimo išmokai gauti (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 7 d.), tai, pasak apelianto, reiškia, kad civilinis ieškinys, kuris galėjo būti patenkintas iš draudimo bendrovės, negali būti tenkinamas, priteisiant žalą iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, nes nukentėjęs asmuo yra pats kaltas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos Mokyklos diskotekų organizavimo tvarkoje nustatytos griežtos renginių organizavimo taisyklės, nė viena iš kurių nebuvo pažeista, tai, pasak apelianto, patvirtina liudytojų parodymai – tiek gimnazijos darbuotojų, tą vakarą budėjusių diskotekoje, tiek paties kaltinamojo patvirtinimas, kad jo ir su juo buvusio asmens buvo pareikalauta nusivilkti striukes ir palikti rūbinėje, o vėliau buvo išprašytas įtarus, kad yra išgėręs. Minėtos taisyklės nurodo, kad už tvarką šokių salėje atsako diskotekos vedėjai, budintys mokytojai bei apsaugos darbuotojai. Taigi teigia, kad tą vakarą budėję (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojai bei administracijos atstovas visas savo pareigas atliko tinkamai — budėjo ne tik šokių salėje, bet ir prieigose prie jos, buvo prižiūrima tvarka tualete, koridoriuose, nuolat tikrinami abu aukštai (liudytojų A. N., R. D., N. K. parodymai). Taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija, numatydama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kad vien mokytojai bei gimnazijos administracijos atstovas nebūtų fiziškai pajėgūs realiai užtikrinti renginio dalyvių saugumo, ir tai, kad renginio dalyvių saugumui užtikrinti būtina papildoma apsauga, pasitelkė profesionalus – sudaryta sutartis su saugos tarnyba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios sutarties 2.1 punkte buvo sutarta, kad Užsakovas (t. y. (duomenys neskelbtini) gimnazija) šia sutartimi paveda Saugos tarnybai (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vykdyti gimnazijoje vyksiančių renginių fizinę apsaugą. Be to, tos pačios sutarties 4 skyriuje, kur aprašomos Saugos tarnybos pareigos, teigiama, kad Saugos tarnyba privalo Užsakovo organizuojamo renginio teritorijoje palaikyti viešąją tvarką (4.1.2 punktas) bei vykdyti užsakovo bei svečių apsaugą nuo nusikalstamo kėsinimosi į jų gyvybę bei sveikatą (4.1.3 punktas). Taigi teigia, kad sutartimi saugos tarnyba įsipareigojo užtikrinti saugumą ne tik gimnazijos patalpose, bet ir visoje teritorijoje, tačiau šiuo atveju renginys (diskoteka) vyko ne gimnazijos teritorijoje, o pačioje gimnazijoje, aktų salėje — vadinasi, renginio dalyvių saugumas buvo užtikrintas tinkamai, nes byloje nustatyta, jog nukentėjusysis savo noru, niekieno neverčiamas ir neprašomas, paliko renginį ir iš jo išėjo, kaip pats tvirtina, pasikalbėti su nuteistuoju D. A.. Mano, kad teismas privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad gimnazijos darbuotojai visą laiką tinkamai ir kruopščiai atliko savo pareigas – gimnazija, kaip renginio organizatorė ėmėsi visų įmanomų priemonių renginio dalyvių ir svečių saugumui užtikrinti, todėl nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jokie gimnazijos veiksmai ar neveikimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįtakojo civilinio ieškovo patirtos žalos. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija ėmėsi visų būtinų ir įmanomų priemonių tam, kad būtų užtikrintas renginio dalyvių saugumas, ji neatliko neteistų veiksmų, nenustatyta ir neveikimo požymių, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp civilinio atsakovo –(duomenys neskelbtini) gimnazijos veiksmų ar neveikimo bei nukentėjusiojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio patenkinimo iš UAB DK (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos, ir civilinį ieškinį UAB DK (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos atžvilgiu atmesti kaip nepagristą bei neįrodytą.

Skunde nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio patenkinimo iš civilinių atsakovų UAB DK (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos nepagrista ir neteisėta, priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė bei nenustatinėjo civilinių atsakovų civilinės atsakomybės buvimo / nebuvimo sąlygų (t. y. visų keturių būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp jų bei kaltės) bei civilinių atsakovų tarpusavio atsakomybės ribų, jų veiksmų įtakos civiliniams atsakovams atsiradusiai žalai / žalos daliai. Be to, nurodo ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio nenagrinėjo civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) sutartinių įsipareigojimų apimties, o iš civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) priteisė vieną ketvirtadalį žalos, tarsi taip nustatydamas jo deliktinę civilinę atsakomybę. Šiuo aspektu pažymi, jog nagrinėjamo ginčo atveju, apelianto UAB DK (duomenys neskelbtini) atžvilgiu negali kilti deliktinė civilinė atsakomybė, o atsiranda sutartiniai įsipareigojimai pagal su (duomenys neskelbtini) gimnazija sudarytą Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, teismui konstatavus draudėjo civilinę atsakomybę. Remiantis šiuo, apeliantas UAB DK (duomenys neskelbtini) daro išvadą, jog minėto nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo iš UAB DK (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos yra nepagrįsta ir neteisėta tuo aspektu, jog buvo priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso teisės normas. Visų pirma, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neišanalizavo bei neaptarė visu byloje surinktų įrodymų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2008), t. y. nepakankamai ištyrė ir įvertino civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) procesiniuose dokumentuose (2009-11-04 rašytiniai paaiškinimai Nr. 04-11B-56103 bei 2010-09-06 rašytiniai paaiškinimai Nr. 04-11B-71265) nurodytus argumentus bei teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Be to, mano, kad šie pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio yra be motyvų, nors Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 5 dalis nustato, jog aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio taip pat prieštarauja ir materialinėms teisės normoms bei LAT suformuluotai teismų praktikai. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-2008 vienareikšmiškai pasisakė, kad „Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.987 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą sutartyje numatytos draudimo sutarties ribose. O žalą padariusio asmens ar materialiai už jį atsakingo asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Pasak civilinio atsakovo, pirmosios instancijos teismas civilinių ieškinių dalį patenkino ir nuosprendyje nurodytas sumas priteisė, iš draudiko UAB DK (duomenys neskelbtini) ir draudėjo (duomenys neskelbtini) gimnazijos, nors šių subjektų pareigos atlyginti žalą atsiradimo pagrindai yra visiškai skirtingi, tačiau tai nuosprendyje nebuvo aptarta, todėl teigia, kad šioje dalyje nuosprendis yra nepagrįstas. Pažymi, jog toks nemotyvuotas / neargumentuotas bei nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas apribojo civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) bei kitų civilinių atsakovų galimybę efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, o tai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, kuri įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus bei argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Europos žmogaus teisių teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtu būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagristi. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001-09-27 sprendimas Nr. 4968/99 Hirvisaari v. Finland, 30 par.). Dėl šios priežasties nurodo, kad UAB DK (duomenys neskelbtini), teikdamas apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą, priverstas spėti (kadangi tai nebuvo konkrečiai nurodyta/argumentuota nuosprendyje), jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog civiliniai atsakovai (duomenys neskelbtini) gimnazija, UAB DK (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių civiliniam ieškovui O. U. atsirado turtinė bei neturtinė žala, ir kad šių civilinių atsakovų neteisėtų veiksmų įtaka atsiradusiai žalai yra vienoda (t. y., nustatytas priežastinis ryšys bei kaltė). Be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neargumentavo, dėl kokių priežasčių / kokiu pagrindu civilinį atsakovą D. A. pripažinus kaltu dėl O. U. padaryto sužalojimo / patirtos žalos, iš jo nebuvo priteistas žalos atlyginimas, nuosprendyje taip pat nenurodyta, kad D. A. būtų atleidžiamas nuo žalos atlyginimo. Taigi teigia, jog toks nuosprendis priimtas pažeidžiant materialines bei procesines teisės normas. Dėl civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) gimnazijos civilinės atsakomybės nurodo, kad civilinis kodeksas nustato atvejus, kada mokymo institucijos yra atsakingos už tam tikrus asmenis, nustato tokias mokymo institucijų atsakomybės ribas. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis D. A. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini) gimnazijos auklėtinis / prižiūrimas ir jis nebuvo nepilnametis (įvykio metu D. A. buvo (duomenys neskelbtini) metų). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis BPK 111 straipsniu, konstatuoja, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) gimnazijų nėra materialiai atsakinga už kaltinamąjį D. A., nes nėra įstatymo pagrindo tokiai atsakomybei kilti / atsirasti. Taip pat nurodo, jog Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, todėl dari išvadą, jog darytina išvada, jog nepagrįstas yra ne tik pirmosios instancijos teismo nuosprendis, bet ir teismo sprendimas įtraukti civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-457/2010 (duomenys neskelbtini) gimnaziją bei UAB DK (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, jog teismo teiginys, kad „šioje baudžiamojoje byloje baudžiamosios atsakomybės subjektas yra fizinis asmuo, o deliktinės atsakomybės subjektai yra juridiniai asmenys“ yra absoliučiai nepagrįstas bei prieštaraujantis ne tik teisės aktams, bet ir paties teismo nuosprendžio daliai, kurioje iš D. A. priteisiamas žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai ir yra visiškai neteisingas, kadangi baudžiamosios atsakomybės nustatymas ne tik neeliminuoja deliktinės civilinės atsakomybės, bet ir patvirtina ją, kadangi baudžiamojoje byloje nustatomi neteisėti veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajam atsirado žala (t. y. nustatomos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp jų, bei kaltė). Dėl to, kas paminėta, nurodo, kad civilinio ieškovo patirtą žalą / nuostolius visa apimtimi privalo atlyginti kaltinamasis D. A., atlikęs neteisėtus aktyvius veiksmus, dėl kurių civiliniai ieškovai patyrė žalą / nuostolius. Pažymi, kad, remiantis CK 6.246–6.249 straipsniais, (duomenys neskelbtini) gimnazijos civilinė atsakomybė kyla nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų bei kaltę. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog neteisėti veiksmai – tai įstatymų ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ir sutartis draudžia, atlikimas neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijos Mokyklos diskotekų organizavimo tvarkoje nustatyta, jog diskotekose budi mokytojai, mokyklos administracijos atstovai bei apsaugos darbuotojai, už tvarką šokių salėje atsako diskotekos vedėjai, budintys mokytojai, ir apsaugos darbuotojai. Atkreipia dėmesį, kad mokyklų organizuojamų renginių metu nėra privalomas specializuotų (t. y. apsaugos) įmonių dalyvavimas užtikrinant saugumą, tačiau (duomenys neskelbtini) gimnazija, būdama atidi ir rūpestinga bei suvokdama, kad savais resursais nepajėgs užtikrinti pakankamo diskotekos dalyvių saugumo, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-10-12 sudarė Saugos paslaugų sutartį Nr. 294, pagal kurią (šios nutarties 2.1. punktas) pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti gimnazijoje buvusio renginio fizinę apsaugą. Saugos sutarties 4.1.3. punktas papildomai nustatė, jog saugos tarnyba privalo vykdyti užsakovo t. y. J. M. Slančiausko gimnazijos personalo bei svečių apsaugą nuo nusikalstamo kėsinimosi į jų gyvybę bei sveikatą. Taigi, pasak apelianto, civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) gimnazija, delegavo šiai specializuotai / profesionaliai apsaugos įmonei atlikti gimnazijai įstatymais nustatytą funkciją / pareigą: mokymo institucijos organizuojamų renginių (šiuo atveju, diskotekos) metu užtikrinti svečių/mokinių saugumą bei papildomai pasitelkė ir savo resursus – mokyklos diskotekos metu taip pat budėjo mokytojai bei mokyklos administracijos atstovai. Įvertinęs šias dvi aplinkybes, civilinis atsakovas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija, įgyvendinama teisės aktų jai nustatytas pareigas, buvo daugiau nei rūpestinga ir atidi ir ji atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus (pagal baudžiamojoje byloje turimą informaciją bei dokumentus, matyti, jog vakaro metu budėję mokytojai tinkamai vykdė savo pareigas), o atsižvelgiant į tai, jog gimnazijoje šokių metu nebuvo pastebėtas joks konfliktas (įtariamasis bei nukentėjusysis ramiai išėjo iš gimnazijos pastato bei siekdami pasislėpti nuo pašalinių akių užėjo už gimnazijos sporto salės kampo), minėti mokytojai nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Papildomai pažymi, kad teisės aktai nenustato mokymosi institucijų civilinės atsakomybės be kaltės, todėl teigia, kad remiantis tuo, jog baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos (duomenys neskelbtini) gimnazijos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos, konstatuotina, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijos civilinė atsakomybė, dėl civiliniu ieškovų patirtos žalos/nuostolių, nekyla, todėl jai neatsiranda ir pareiga atlyginti žala/nuostolius. Dėl paminėto teigia, kad skundžiamu nepagrįstai ir neteisėtai žalos atlyginimas priteistas iš civilinių atsakovų – (duomenys neskelbtini) gimnazijos bei UAB DK (duomenys neskelbtini). Dėl civilinių atsakovų UAB DK (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos draudimo teisinių santykių bei UAB DK (duomenys neskelbtini) pareigos išmokėti draudimo išmoką, nurodo, kad UAB DK (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimnazija 2008-02-28 sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. 101478), kuria laikotarpiu nuo 2008-03-03 iki 2009-03-02 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 (patvirtintų Valdybos 2004-09-30 nutarimu) (toliau – Taisyklės) pagrindu apdrausta (duomenys neskelbtini) gimnazijos bendroji civilinė atsakomybė už žalą padarytą auklėtinių ir kitų trečiųjų asmenų kilnojamam, nekilnojamam turtui, sveikatai, gyvybei, gimnazijos priklausančia ir / ar kitu teisėtu būdu naudojama teritorija, pastatais, statiniais, įrengimais, mechanizmais, kitu inventoriumi. Taisyklių 8.1. punkte apibrėžtas draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su draudėjo padaryta žala fiziniam asmeniui (sužalojimas, mirtis) ir/ar žala, padaryta fizinių ar juridinių asmenų turtui, kurią draudėjas privalo atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant teismo priteistas pretenzijų reiškėjų išlaidas, susijusias su draudėjo atsakomybės įrodymų. Taigi, pažymi, jog draudžiamasis įvykis pirmiausia yra siejamas su (duomenys neskelbtini) gimnazijos atsakomybės pagal įstatymą, t. y. civilinės atsakomybės (visų jos sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei kaltės) dėl 2008-11-21 įvykio atsiradusios žalos nustatymu ir įrodymu. Taip pat pažymi, jog Civilinio kodekso 6.987 straipsnis įtvirtina, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Minėtų Taisyklių 18.1 punktas nustato, kad draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą. Atkreipia dėmesį, kad Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalis draudžia draudikui mokėti draudimo išmoką nesant draudžiamojo įvykio. Draudimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta draudžiamojo įvykio sąvoka, t. y. draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką tik įvykus būtent sudarytoje draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui. Vien draudimo sutarties sudarymo faktas nesiejamas su anksčiau nurodyta draudiko pareiga. Tokį draudimo sutartį reglamentuojančias teisės normas bei draudžiamojo įvykio aiškinimą suformavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t. y. „Prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda esant draudiminiam įvykiui. Draudiminis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečia sutarties sąlygą“ (LAT 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008); „įvykiai, kurie nėra susiję su apdrausta rizika, nelaikomi draudiminiais" (LAT sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2008). Taisyklių 8.2.1. punktas nustato, jog apdraudžiama draudėjo veiklos civilinė atsakomybė už žalą, susijusią su draudėjo veikla, draudėjui priklausančia ir / ar kitu teisėtu būdu naudojama teritorija ir pastatais, įrengimais, mechanizmais, kai apie žalą sukėlusi įvykį buvo pranešta draudikui draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir ne vėliau kaip per 30 dienu nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos. Taigi teigia, kad siekiant pripažinti įvykį draudžiamuoju, pirma, reikia nustatyti, ar kyla (duomenys neskelbtini) gimnazijos civilinė atsakomybė. Antra, pažymi, jog Bendrosios civilinės atsakomybės sutarties galiojimas baigėsi 2009-03-02, tačiau nei sutarties galiojimu laikotarpiu, nei per 30 dienų nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos, t. y. iki 2009-04-01, civiliniam atsakovui UAB DK (duomenys neskelbtini) apie 2008-11-21 įvykį pranešta nebuvo. Civilinis atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) apie minėtą įvykį sužinojo 2009-09-11, gavęs O. U. atstovės pagal įstatymą prašymą atlyginti žalą. Šiuo aspektu pabrėžia, jog Taisyklių 19.3.2. dalis nustato, jog draudimo išmoka gali būti nemokama, jei draudėjas, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) gimnazija, nevykdė pareigos nustatytu terminu pranešti apie draudžiamąjį įvyki, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad draudikas apie įvyki sužinojo laiku. Be to, pažymi ir tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu civilinis atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) pabrėžė, jog Taisyklių 10.2.1. punktas, kuris įtvirtina vieną iš nedraudžiamųjų įvykių, nustato, jos jokiais atvejais draudimo apsauga negalioja dėl draudėjui pareikštos pretenzijos dėl moralinės (t. y. neturtinės) žalos. Tai reiškia, kad vien šiuo pagrindu civiliniam atsakovui UAB DK (duomenys neskelbtini) nekyla sutartinė pareiga mokėti draudimo išmoką dėl civiliniame ieškinyje nurodytos 130 000 Lt neturtinės žalos. Nepaisant to, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas iš civilini atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) priteisė 6.250,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo O. U. naudai.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad nepilnametis O. U. sužalojimo metu buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, jis buvo sužalotas šioje mokykloje popamokinio pramoginio renginio metu, įvykio metu galiojo (duomenys neskelbtini) gimnazijos ir apelianto UAB DK (duomenys neskelbtini) sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Dėl to teigia, kad už O. U., dalyvavusio gimnazijos organizuotame renginyje, saugumą buvo atsakinga gimnazija, kuri neužtikrino savo nepilnamečio moksleivio saugumo – kaltinamasis D. A., būdamas neblaivus, turėdamas dujinį pistoletą, nebūdamas gimnazijos moksleivis, buvo įleistas į renginį, ten sukėlė konfliktinę situaciją, dėl to mokyklos teritorijoje sužalojo nepilnametį O. U.. Mano, kad šios aplinkybės rodo, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos kaltę, kuri pasireiškė neveikimu, ir priežastinį ryšį taip gimnazijos darbuotojų neveikimo ir atsiradusios žalos, taip pat ir apelianto, kaip draudiko pareiga atlyginti žalą, už kuria yra atsakingas draudėjas – (duomenys neskelbtini) gimnazija. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) gimnazija nėra materialiai atsakinga už kaltinamąjį D. A., tačiau yra materialiai atsakinga už jos moksleivio O. U. sveikatai gimnazijos renginio metu padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.262 straipsnio 2 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad nei gimnazijos darbuotojai, nei saugos tarnybos darbuotojai nebuvo pakankamai rūpestingi ir neapsaugojo nepilnamečio O. U., todėl jiems ir atsiranda pareiga atlyginti žalą.