- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-22
- Bylos Nr.
- 2K-76/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Rimantas Baumilas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
- 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
A. B. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 281 straipsnio 5 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Iš UADB „ERGO Lietuva“ priteista 40 000 Lt neturtinės ir 9711,20 Lt turtinės žalos atlyginimo S. G., 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. G., 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. G., 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. G., 1738 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos. Iš A. B. priteista S. G. 1180 litų, o S. G. 600 litų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis, kuria iš UADB „ERGO Lietuva“ S. G. priteista 9711,20 Lt turtinės bei 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, S. G. priteista 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, S. G. priteista 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, L. G. priteista 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1738 Lt, panaikinta ir iš UAB „K.t..g.“ S. G. priteista 9711,20 Lt turtinės bei 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, S. G. priteista 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, S. G. priteista 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, L. G. priteista 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1738 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalis, kuria A. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, panaikinta ir priimtas nuosprendis A. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatų taikymo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad ,,pažeidė teisės aktų numatytas specialiąsias elgesio taisykles ir dėl neatsargumo atėmė H. G. gyvybę, taip pat pažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Būdamas UAB ,,K.t.g.“ dokininkas-mechanizatorius, 2004 m. lapkričio 5 d., apie 14.45 val., bendrovės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbo metu vairuodamas krautuvą ,,Linde“ H70D-02" Nr.44 be krovinio apie 5 km/val. greičiu ir matydamas, kad atliekami kelio remonto darbai, nesumažino krautuvo greičio ir, iš dešinės pusės pravažiuodamas pro šalia darbų atlikimo vietos stovintį krautuvą ,,Gelh“, nesilaikė saugaus atstumo ir priekine kaire krautuvo dalimi trenkėsi į H.G., stovėjusį prie remontuojamos kelio dalies. H. G. nuo smūgio griuvo ant asfalto dangos ir patyrė sunkią galvos traumą su daugybiniu skeveldriniu kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato lūžimu galvos smegenų sumušimu, išsivysčius didelio laipsnio galvos smegenų pabrinkimui su smegenų kamieno įstrigimu. Nuo patirto galvos sužalojimo H.G. 2004 m. lapkričio 5 d., 22.39 val., Klaipėdos ligoninėje mirė. Partrenkęs H. G., A.B. iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais A.B. pažeidė Dokininko - mechanizatoriaus instrukcijos Nr.1, patvirtintos 2004 m. liepos12 d. UAB ,,K.t.g.“ įsakymu Nr. 28, 21.47 punktą, nurodantį, kad ,,vairuotojas, važiuodamas pro sandėlių duris, praėjimus, laiptų nusileidimus, sukrautas krovinių rietuves, blogai matomose vietose greitį turi sumažinti iki 3 km/val.“, 21.50 punktą, nurodantį, kad ,,važiuodamas vairuotojas privalo laikytis saugios distancijos ir intervalų“, 21.61 punktą, nurodantį, kad ,,transportui važinėjant siaurais pravažiavimais tarp sandėlių ir krovinių važiuojant pro šalia stovintį transportą arba kitą sutinkamą kliūtį, o taip pat apsisukant vairuotojas privalo elgtis atsargiai ir sumažinti greitį tiek, kad būtų saugu važiuoti, palikti ne mažesnį kaip 1 metro tarpą tarp krautuvo išsikišusių dalių ir kliūčių“, 21.77.3 punktą, nurodantį, kad ,,avarijos ar nelaimingo atsitikimo metu vairuotojas privalo pranešti darbų vykdytojui ir vyr. mechanikui, be jo leidimo nekeisti įvykio aplinkybių“. Taip pat A.B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 51 punktą, nurodantį, kad ,,eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis“, 53 punktą, nurodantį, kad ,,eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių“, 172 punktą, nurodantį, kad ,,vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę“, 173 punktą, nurodantį, kad ,,jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei jis gali tai pastebėti ) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, 269.1 punktą nurodantį, kad ,,įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pasilikti įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti įvykį mačiusių liudytojų pavardės ir adresus“.
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 26 d. nuosprendyje konstatavo, kad nuteistajam A. B. Dokininko - mechanizatoriaus instrukcijos Nr.1, patvirtintos 2004 m. liepos12 d. UAB ,,K.t.g.“ įsakymu Nr. 28, 21.47 ir 21.77.3 punktai inkriminuoti nepagrįstai, be to, A. B. veika nepagrįstai kvalifikuota dar ir pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nesant tam jokio teisinio pagrindo, dėl to A. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. B. gynėjas O. Martinkus kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme arba panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir A. B. išteisinti. Skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nebuvo A. B. inkriminavęs dokininko-mechanizatoriaus instrukcijos 21.50 punkto, todėl apeliacinės instancijos teismas, papildomai inkriminavęs šio punkto pažeidimą nesant nei prokuroro, nei nukentėjusiųjų skundų, apsunkino nuteistojo apelianto teisinę padėtį. Minėtos instrukcijos 21.61 punkto pažeidimą apeliacinės instancijos teismas siejo su neva nustatytomis aplinkybėmis bei šį punktą pacitavo, tačiau iš nuosprendžio nėra aišku, kokius iš punkte išvardytų veiksmų konkrečiai atliko A. B. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad nuteistajam A. B. buvo nepagrįstai inkriminuotas greičio viršijimas, t.y. kad jis nesumažino greičio iki 3 km/h, todėl kasatorius daro išvadą, jog A. B. nebuvo inkriminuotas minėtos instrukcijos 21.61 punktas. Kaltinamajame akte dėl šio punkto pažeidimo pasakyta, jog „iš dešinės pusės pravažiuodamas pro šalia darbų atlikimo vietos stovintį krautuvą „Gelh“, nesilaikė saugaus atstumo...“, tačiau kasatoriui nesuprantamas priežastingumas tarp šio punkto pažeidimo ir pasekmių – įvykio metu žuvusio H. G. sužalojimo ir mirties. Net jei ir laikyti, kad A. B. padarė jam inkriminuotą veiką, kasatoriaus įsitikinimu, jam skirta per griežta bausmė. Nepaisant to, kad A. B. savo kaltės teisine prasme nepripažino, jis išsamiai išdėstė visas įvykio aplinkybes ir taip bandė prisidėti prie tiesos nustatymo. Teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, taip pat ir į itin didelį paties žuvusiojo neatsargumą. Teismo paskirtas įpareigojimas nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo yra nemotyvuotas ir netikslingas, ypač tokiam ilgam laikotarpiui. Klaipėdos apygardos teismas, patenkindamas pareikštus civilinius ieškinius bei priteisdamas žalą iš UAB „K.t.g.“, neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, susijusių su civilinių ieškinių išsprendimu, įskaitant būtinybę klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas, patenkindamas civilinius ieškinius, netinkamai taikė civilinės teisės normas bei nenurodė, kodėl buvo kitaip įvertinti apskųsto nuosprendžio įrodymai ir kodėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus. Neišanalizavus ir neaptarus visų byloje surinktų įrodymų bei neištyrus bylos aplinkybių, buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis. Išnagrinėjęs ir galutinai išsprendęs civilinių ieškinių klausimą, teismas taip pat pažeidė BPK 115 straipsnio 2 dalį, nes civiliniams ieškiniams tiksliai apskaičiuoti buvo būtina gauti papildomos medžiagos. Jos negavus, civilinių ieškinių dydžio klausimas turėjo būti perduotas spręsti civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 4 dalimi, kai keli asmenys atlieka skirtingus veiksmus, kurių kiekvienas atskirai galėjo padaryti žalos, tie asmenys atsako solidariai, nebent įrodoma, kad žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų. H. G. žuvimo priežastis buvo ne tik A. B., bet ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Tai įrodo 2004 m. gruodžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01, kurio 17 punkte konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys – eismo taisyklių įmonės teritorijoje pažeidimas ir netinkamas darbo vietos įrengimas, remontuojamos teritorijos dalies neaptvėrimas ir nepaženklinimas signaliniais ženklais. Dėl pastarosios priežasties buvo atsakinga UAB „S.“, t.y. H. G. darbdavys. Prieš pradėdama statybos darbus, ši bendrovė sutartimi įsipareigojo UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ teritorijoje užtikrinti darbų saugą. Kadangi sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos, t.y. teritorija nebuvo paženklinta, dėl H. G. mirties kaltas ne tik A. B., bet ir pats H. G., todėl civiliniai ieškiniai turėjo būti apskaičiuoti atsižvelgus į abiejų asmenų kaltės santykį, t.y. civiliniams ieškovams turėjo būti pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, bet klausimas dėl civilinių ieškinių dydžio turėjo būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, kasatoriaus įsitikinimu, turtinę ir neturtinę žalą pagal civilinius ieškinius privalo atlyginti ne UAB „K.t.g.“, bet UADB „ERGO Lietuva“. Teismas nurodė, kad žala buvo padaryta nedraudiminio įvykio metu, todėl UADB „ERGO Lietuva“ neturi prievolės mokėti draudimo išmoką. Su tokia teismo pozicija kasatorius nesutinka, nes iš draudimo sutarties matyti, jog buvo apdrausta UAB „K.t.g.“ civilinė atsakomybė dėl įmonės teritorijos eksploatacijos, o 4.1-4.4 punktuose numatytos papildomai apdraustos rizikos. Šios sutarties 2.2 punkte aiškiai nurodyta, kad yra apdrausta UAB „K.t.g.“ civilinė atsakomybė, susijusi su trečiųjų asmenų mirtimi, kuri kilo dėl 2.3 punkte numatytos draudėjo veiklos. Akivaizdu, kad A. B. vairuojant krautuvą būtent ir buvo vykdoma įmonės veikla – krovos darbai. Be to, minėta draudimo sutartimi apdrausta ir darbuotojų civilinė atsakomybė dėl nuostolių, padarytų jiems atliekant savo darbinę veiklą. Draudimo sutarties 6.5 punkte yra numatyta draudiminės apsaugos išlyga, tačiau šiuo atveju ji negalėjo būti taikoma, nes, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir Kelių eismo taisyklių 6 punktu, krautuvas nėra automobilis. Teismas taip pat vadovavosi Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.008 3.2.10 punktu dėl draudiminio įvykio buvimo ar nebuvimo, tačiau kasatorius prašo atsižvelgti į tai, jog draudimo sutarties sąlygos turi pirmenybę prieš draudimo taisykles ir jomis turėjo būti vadovaujamasi (CK 6.187 straipsnis, draudimo liudijimas Nr.710-660-101914). Jei dėl draudimo sutarties sąlygų abejojama, jos turi būti aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp UAB „K.t.g.“ ir UADB „ERGO Lietuva“ buvo pasirašyta dar viena draudimo sutartis, kurios sudarymą patvirtina Terminalo operatoriaus atsakomybės draudimo liudijimas (polisas) Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta terminalo operatoriaus atsakomybė dėl padarytos žalos fiziniam asmeniui, atliekant krovinių iškrovimo/pakrovimo ir sandėliavimo operacijas, įskaitant pasekminius nuostolius ir žalas dėl klaidų. Todėl, kasatoriaus įsitikinimu, tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą turi atlyginti ne UAB „K.t.g.“, bet draudikas UADB „ERGO Lietuva“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl skundo argumentų apie esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir paskirtą bausmę
Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje išdėstytos pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės, tvirtindamas, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo papildomai inkriminavo tai, jog A. B. pažeidė Dokininko– mechanizatoriaus instrukcijos 21.50 punktą, nes pirmosios instancijos teismas šio punkto nebuvo jam inkriminavęs. Taip teigdamas kasatorius klysta, nes šis punktas kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodytas skaitmenimis ir tekstu „21.50 punktą, nurodantį, kad važiuodamas vairuotojas privalo laikytis saugios distancijos ir intervalų“ (T.3, b. l. 57). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. B. pažeidė ir Dokininko-mechanizatoriaus instrukcijos 21.61 punkto reikalavimus, kurie numato, jog, transportui važinėjant siaurais pravažiavimais tarp sandėlių ir krovinių, važiuojant pro šalia esantį transportą arba kitą sutiktą kliūtį, o taip pat apsisukant, vairuotojas turi elgtis atsargiai ir sumažinti greitį tiek, kad būtų saugu važiuoti – palikti ne mažesnį kaip 1 m tarpą tarp krautuvo (vilkiko) išsikišusių dalių ir kliūčių. Kasacinio skundo teiginys, kad nėra aišku, kurį iš minėtų reikalavimų pažeidė A. B., nepagrįstas, nes reikalavimų visumos laikymasis ir sudaro prielaidas saugiam transporto priemonės eksploatavimui. Nelogiškas ir nenuoseklus kasacinio skundo teiginys, kad, apeliacinės instancijos teismui pašalinus iš kaltinimo 21.47 punkto pažeidimą, kuris numato, jog esant tam tikroms vairavimo sąlygoms ir blogai matomose vietose krautuvo greitis turi būti mažinamas iki 3 km/h, negalėjo būti inkriminuotas ir 21.61 punkto reikalavimo mažinti greitį pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas iš A. B. veikos, kuri pripažinta įrodyta, pašalino aplinkybę, jog buvo pažeistas reikalavimas mažinti greitį iki 3 km/h, nes nebuvo nustatyta, kad jis viršijo nurodytą greitį, tačiau tai neprieštarauja ir nenuneigia 21.61 punkto nuostatų elgtis atsargiai ir sumažinti greitį tiek, kad būtų saugu važiuoti, nes tai yra bendrosios atsargumo ir apdairumo priemonės esant sudėtingoms važiavimo sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 5 m tarpas tarp kliūčių nereiškia, kad A. B. manevras važiuojant tarp jų buvo saugus, nes jis pats pripažino, jog važiuojant pro darbininkus jam matomumą ribojo krautuvo konstrukcija ir jis nepamatė, kaip partrenkė nukentėjusįjį H. G. Šios aplinkybės rodo, kad A. B. važiavo rizikingai, neatsižvelgdamas į visus saugaus vairavimo tokiomis sąlygomis reikalavimus.
A. B. bausmė paskirta sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką ribose, atidedant jos vykdymą ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskiriant vieną ar kelis iš įstatyme numatytų įpareigojimų. Įpareigojimo paskyrimas yra imperatyvus įstatymo reikalavimas. Kokį įpareigojimą paskirti, sprendžia bausmę skiriantis teismas ir tai yra jo diskrecinė teisė. Duomenų, kad nusikaltimo aplinkybėms turėjo reikšmės itin didelis nukentėjusiojo neatsargumas, byloje nėra, todėl teismai pagrįstai to ir nevertino. Įstatymo taikymo aspektu A. B. paskirta bausmė atitinka Baudžiamojo įstatymo reikalavimus.
Dėl civilinio ieškinio
Pagrindiniai kasacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra tai, kam tenka pareiga atlyginti dėl nusikaltimo atsiradusią žalą.
Įstatymai (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.) nustato nukentėjusiojo nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. CK 6.264 straipsnyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis); draudimo įmonė atlygina žalą, atsiradusią dėl draudiminio įvykio (CK 6.254, 6.987 straipsniai).
Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.987 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą sutartyje numatytos draudimo sutarties ribose. Tuo tarpu žalą padariusio asmens ar materialiai už jį atsakingo asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl šioje byloje pagrindinis klausimas buvo nustatyti, ar A. B. nusikalstama veika patenka į draudiminių santykių reguliavimo sritį ir laikytina draudiminiu įvykiu, ar pareiga atlyginti žalą tenka materialiai atsakingam asmeniui delikto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis šių santykių sritį, UADB ERGO Lietuva civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis bei draudimo sutarties tarp konsorciumo „K.t.“ ir draudimo bendrovės ERGO Lietuva sąlygomis. Teismas teisingai aiškino UADB ERGO Lietuva civilinės atsakomybės draudimo taisyklių bei draudimo sutarties tarp konsorciumo „K.t.“ sąlygų nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad civilinė atsakomybė dėl įvykio iškyla konsorciumui „K.t.“delikto pagrindu.
Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ERGO Lietuva, CADY-2002) Nr. 008 2.3 punkte numatyta, kad draudėjo veikla, galinti būti draudiminio įvykio priežastimi, arba draudėjui priklausantys objektai, dėl kurių savybių gali įvykti draudiminiai įvykiai, kiekvienu atveju yra nurodomi civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise). Tai yra vadinamoji apdraustoji rizika. Įvykiai, kurie nėra susiję su apdraustąja rizika, nelaikomi draudiminiais. Draudimo liudijime Nr. 710-660-10914 nurodyta apdraustoji rizika yra draudėjo civilinė atsakomybė dėl biuro ir įmonės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), eksploatacijos remiantis draudimo sutarties sąlygų 4.1–4.4 punktais. Draudėjo civilinė atsakomybė dėl bet kokios kitos veiklos vykdymo draudimo sutartimi Nr. 710-660-101914 nėra apdrausta. Tai reiškia, kad draudiminės apsaugos atvejai ir jų apimtis yra reglamentuoti minėtuose sutarties sąlygų punktuose. Kadangi draudimo sutarties sąlygų 4.1–4.4 punktuose nėra nustatyta, kad draudimo sutartimi Nr. 710-660-101914 yra apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė dėl motorinių transporto priemonių (įskaitant ir krautuvus) valdymo ir eksploatavimo, todėl 2004 m. lapkričio 5 d. įvykis nėra draudiminis. Tai, kad apdraustos rizikos apimtis ir atvejai nustatant draudimo liudijimo Nr. 710-660-101914 sutarties sąlygas buvo aptarti ir šalių suderinti, liudija minėtos sutarties ir prieš jos sudarymą ankščiau galiojusios draudimo liudijimo Nr. 710-660-101224 sutarties sąlygų palyginimas. Pastarosios sutarties 2.3 punkte išdėstyta, jog kartu apdraudžiama ir civilinė atsakomybė dėl įmonės teritorijoje esančių dviejų pakrovėjų konteineriams (KALMAR), dviejų portalinių kranų, vieno portalinio–mobilaus krano, dvylikos dyzelinių pakrovėjų, septynių dyzelinių vilkikų (TERBERG), penkiolikos rolkerinių treilerių, šešių konteinerių šasi, trijų automobilių pakrovimo platformų ir trijų mobilių automobilių pakrovimo eksploatacijai. Draudimo sutartyje Nr. 710-660-101914 šios pozicijos, kaip teigia draudikas, draudėjo pageidavimu buvo eliminuotos, o tai reiškia, jog draudiminė apsauga šiems atvejams įvykio metu nebuvo nustatyta. Skundas nepagrįstai grindžiamas draudimo sutarties 6.5 punktu, nes šiame punkte yra nurodyta ne skunde išdėstyta nuostata, o tai, jog iš draudiminės apsaugos turi būti išskiriama ir atskirai turi būti apdraudžiama tai, kas pagal pateiktą informaciją pareiškime aiškiai nėra apdraudžiama arba pagal čia pateiktus nurodymus neapdraudžiama be atskiros premijos, o būtent civilinė atsakomybė.
Apeliacinės instancijos teismas išdėstė argumentus, kuriuose nurodė, kad pagrindinė įvykio priežastis buvo rizikingi A. B. veiksmai vairuojant krautuvą, pagrįstai atmetė teiginius dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo ir solidarios jo darbdavio UAB „S.“ kaltės. Transporto priemonę vairavęs A. B. matė kliūtį iš toli, todėl aplinkybė, kad teritorija, kurioje dirbo nukentėjusysis, nebuvo tinkamai paženklinta, nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, nes A. B. turėjo galimybę saugiai apvažiuoti kelią remontavusius UAB „S.“ darbuotojus iš kitos pusės ir nerizikuoti važiuodamas siauru – apie 5 m pločio – koridoriumi tarp konteinerių ir darbininkų. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01, kuriuo kasaciniame skunde grindžiamas teiginys, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra ir UAB „S.“ kaltės, nurodo pažeidimus, kurie nustatyti organizuojant ir vykdant darbus UAB „K.t.“ teritorijoje, tačiau šiame akte nenagrinėjimas kaltės klausimas, nes tai yra teismo diskrecinė teisė.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinius ieškinius, nes tam buvo įstatyme numatytos prielaidos, jų dydžius apskaičiavo remdamasis kriterijais, numatytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, todėl teisės taikymo aspektu civilinių ieškinių klausimas išspręstas tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti.