Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu, ir galutinė bausmė K. J. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 5 puntu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant 12 mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – įpareigojimą būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir įpareigojimą mokytis.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti S. L. ir G. J., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su G. J., 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 22 val., tikslus laikas nenustatytas, pro nerakintas duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį sandėliuką, iš ten pagrobė svetimą, K. R. priklausantį turtą – 20 eurų vertės elektrinę žoliapjovę, 50 eurų vertės geltonos spalvos akumuliatoriaus pakrovėją su kompresoriumi, 20 eurų vertės mėlynos spalvos akumuliatoriaus pakrovėją, 30 eurų vertės dažų purkštuvą, o įsibrovę į garažą pagrobė 50 eurų vertės perforatorių, bendros 20 eurų vertės įrankių dėžę su grąžtais, bendros 20 eurų vertės įrankių dėžę su veržliarakčiais ir bevertę įrankių dėžę, tuo padarydami K. R. 200 Eur turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką K. J., toje pačioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), iš garažo pagrobė 376,50 eurų vertės žoliapjovę „FS 55“, 400 eurų vertės benzopjūklą „Husgvarna“, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. R. 776,50 eurų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. apie 18 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme – įžūliais veiksmais, tyčia vieną kartą spyrė į dešinę veido pusę V. S., taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. J. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę iki 5–6 mėnesių. Apelianto teigimu, skundžiamajame nuosprendyje yra nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) rajono autobusų stotyje įspyrė K. G. į dešinę koją ir taip ją sulaužė, nes jis priešinosi, kai jis (K. J.) plėšė iš jo rankinę. Tačiau, pasak nuteistojo, tą dieną jis buvo nufilmuotas, kad tą 15 Eur vertės rankinę jis paėmė ramiai autobusų stoties viduje ir pradėjo bėgti, kol K. G. šlapinosi stoties viduje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo byloje dėl K. J. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, pa­­tik­rinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Apelianto skundu yra prašoma sušvelninti jam skirtą bausmę. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus (BPK 320 str. 3 d.).

BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. BK 92 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas laisvės atėmimo bausmes nuteistajam K. J. ir nustatydamas jų dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės (BK 59 str. 1 d., 2 p.; 60 str. 1 d. 9 p.), kad jis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 178 str. 2 d.) – priskiriama apysunkių, kita (BK 284 str. 1 d.) – nesunkių nusikaltimų kategorijoms, įvertino tai, kad K. J. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės metu, kad K. J. yra nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) jaunimo mokykloje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, taip pat bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų, numatytų 91 straipsnio 2 ir 3 dalyse, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistajam net galutinė apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė, kuri buvo bendrinama ir su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam skirta ir neatlikta bausmės dalimi, – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams – yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje net už vieną sunkesnę iš jo padarytų nusikalstamų veikų numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Todėl dar ir dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar ją švelninti nėra pagrindo.

Todėl nuteistojo skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, kurio vykdymas apeliantui buvo atidėtas, paskyrimas nepakeis K. J. teisei priešingo elgesio. Kartu pastebėtina tai, kad vien tik simbolinės nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo K. J. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su K. G. atžvilgiu galimai įvykdyta nusikalstama veika, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šios aplinkybės tiriamos ir nagrinėjamos kitoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-30-322-2016 (Liteko sistemos duomenys).

Esant aptartoms aplinkybėms nuteistojo K. J. apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.