Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų J. G. (J. G.) ir I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. G. (J. G.) ir I. G. patikslintą ieškinį atsakovams V. R. ir R. R., dėl parduotų daiktų trūkumų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai 2013-08-27 Pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovų nusipirko 0,0892 ha (892 kv. m) žemės sklypą su jame esančiu pastatu - gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2014-04-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.13ŽN(14.13.73)24 nustatė, kad tarp ieškovams priklausančio minėto žemės sklypo vakarinės ribos ir pravažiavimo yra užtverta mūrinė tvora; valstybinėje žemėje tvora užtverta apie 5 metrų pločio ir 30,50 metrų ilgio; savavališkai užimta apie 200 kv. m valstybinės žemės. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovams parduotas žemės sklypas turi trūkumų.Ieškovai pareiškė reikalavimą, susijusį su parduotų daiktų trūkumais ir nuostolių atlyginimu. Pagal CK 6.396 straipsnį nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. Kaip numatyta Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Civilinio kodekso 6.399 straipsnyje, reglamentuojančiame netinkamos kokybės nekilnojamųjų daiktų pardavimą, numatyta, jog jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pardavėjas gali remtis ir kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010).Kolegija, įvertinusi ieškinyje pareikštą reikalavimą ir ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Ieškovai mano esant protinga, teisinga ir sąžininga reikalauti, kad trūkumai būtų šalinami taip: įsigyjant valstybinę žemę, kurioje yra statiniai, atsakovų sąskaita, nes iš esmės ieškovai nuo pat pradžių valdo ir naudoja išsiperkamoje valstybinėje žemėje esančius statinius. Būtų neteisinga ir neprotinga, kad gaunama nauda dėl nuosavybės teisių į valstybinę žemę įgijimo būtų įskaičiuojama į nuostolius, nes taip ieškovai tik savo sąskaita pašalintų parduotų daiktų trūkumus ir viešosios teisės pažeidimą, o atsakovai nepagrįstai išvengtų civilinės atsakomybės.Kolegija, įvertinusi ieškovų argumentus, laikosi pozicijos, jog ieškovų prašomas taikyti trūkumų šalinimo būdas reikštų iš esmės naujo daikto įsigijimą. Jei valstybinės žemės sklypas būtų sujungtas su ieškovų žemės sklypu, ieškovai nuosavybėn įgytų kokybiškai kitokį žemės sklypą. Jų įgytas žemės sklypo plotas sudarė 892 kv. m, prijungus užimtos valstybinės žemės sklypo dalį sklypo plotas sudarytų 1055 kv. m. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų nurodytu būdu daikto trūkumų pašalinti negalima, nes taip ieškovai atsakovų sąskaita gautų didesnį sklypą nei nusipirko. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai sutiko savo jėgomis ir sąskaita perkelti esamą tvorą, tačiau ieškovai su tuo nesutiko.Kita vertus, ne mažiau svarbu įvertinti, kiek daikto trūkumai pirkėjams buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.Sudarant sutartį, ieškovams buvo perduoti visi su parduodamu nekilnojamuoju turtu susiję dokumentai: kadastrinių matavimų bylos, kurių sudedamoji dalis yra žemės sklypo plano su statiniais kopija, 2013-06-11 geodezinė nuotrauka, 2008-01-24 topografinė nuotrauka, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog dalis tvoros ir pandusas yra už perkamo žemės sklypo ribų. Visus šiuos dokumentus ieškovai patys pateikė kartu su ieškiniu. Be to, patys ieškovai pateikė 2013-07-03 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurios 9 puslapyje esanti objekto buvimo vietos eksplikacija aiškiai rodo, jog faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos neatitinka plane nustatytų ribų. Taigi apeliantai turėjo galimybę iki sudarydami sutartį susipažinti su perkamo turto būklę ir padėtį atspindinčiais dokumentais bei juos įvertinti. Trūkumai buvo pakankamai akivaizdūs, kad vidutiniškai protingas ir rūpestingas asmuo, netgi be jokio specialaus tyrimo būtų galėjęs juos pastebėti. Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Pažymėtina, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus faktorius, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs. Taigi šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybe laikomas pardavėjo veiksmų, kuriais pirkėjui buvo atskleidžiama parduodamo daikto būklė, tinkamumas (pakankamumas).Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovams buvo pateikti visi reikiami su parduodamu turtu susiję dokumentai, kuriuose matėsi daikto trūkumai. Be to, patys ieškovai užsakė turto vertinimo ataskaitą, kurios pagrindu irgi galėjo nustatyti faktiškai naudojamo sklypo ribų neatitikimą plane nustatytoms riboms.Kita vertus, buvo perkamas didelės vertės nekilnojamasis turtas, todėl bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo nebūtų įsigijęs namo jo tinkamai neapžiūrėjęs ir neįvertinęs. Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad ieškovai negalėjo nežinoti apie daikto trūkumus, todėl pagal esamą teisinį reglamentavimą netenka teisės jais remtis.Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat teigia, jog teismas nepasisakė, kodėl netenkina reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, esant viešosios teisės pažeidimui – taigi ši sprendimo dalis be motyvų, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Pareiga atlyginti žalą gali kilti tiek dėl to, jog buvo savavališkai užimta valstybinė žemė, tiek dėl to, jog parduoti daiktai buvo su trūkumais. Kolegija atmeta šiuos ieškovų argumentus kaip nepagrįstus. Iš esmės ieškinio motyvacija buvo susijusi su tuo, jog parduotas daiktas turi trūkumų ir tuo buvo grindžiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio motyvus ir argumentus, padarė išvadą, jog ieškovai prašo taikyti vieną iš Civilinio kodekso 6.334 straipsnyje numatytų teisių gynimo būdų ir argumentavo, kodėl tokį reikalavimą atmetė. Teismas turi diskrecijos teisę pagal savo vidinį įsitikinimą aiškinti ir vertinti byloje esančių įrodymų visumą, jų pagrindu daryti išvadas dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, jis nėra saistomas ieškinyje nurodytos teisinės argumentacijos. Šiuo atveju teismas pakankamai išsamiai įvertino ieškinio argumentus, sprendimas pakankamai motyvuotas, todėl ieškovų argumentai, jog teismo sprendimo dalis yra be motyvų, nepagrįsti.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius, ir specialiaisiais teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, išskyrus teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis). Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų nuostolių atlyginimo institutui taikyti: neteisėtų veiksmų, nuostolių fakto ir dydžio.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai į teismą kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą, taigi reikalavimą atmetė ir šiuo pagrindu.Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų) nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. T. ir kt. v. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-54/2012). Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Į pateiktus išaiškinimus teisėjų kolegija atsižvelgia, spręsdama, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią šioje byloje.Iš 2014-04-15 Žemės naudojimo patikrinimo akto akivaizdžiai matyti, kad ieškovams dar 2014 m. birželio mėnesį buvo žinoma apie parduoto sklypo trūkumus. 2014 m. rugpjūčio 13 d. jau žinodami apie parduoto daikto trūkumus ieškovai kreipėsi į savivaldybę. Byloje nėra duomenų, jog ieškovai kreipėsi į atsakovus dėl daiktų trūkumų pašalinimo, tačiau 2015-03-13 pareiškė ieškinį teismui. Taigi akivaizdu, jog ieškovai dar 2014 metų birželį sužinojo apie daikto trūkumus. Kadangi atsakovams pretenzijos nepareiškė, nurodytas momentas laikytinas ieškinio senaties terminas pradžia, taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-321/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,LRG farmacija“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. G. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2007). Ieškovai nurodė, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašė jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų nurodyti motyvai nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino. Kolegijos nuomone, ieškovų nurodomos termino praleidimo priežastys – sklypo projekto derinimas su kompetentingomis institucijomis ir kelionės į užsienį – nėra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą. Ieškovai turėjo galimybes pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir operatyviai kreiptis į teismą.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.