Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-150-913/2024

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-08
Bylos Nr.: e2-150-913/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-01028-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gasparavičienė
Ieškovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas: Z. K.
Advokatai: Marina Gušauskienė

Civilinė byla Nr. e2-150-913/2024Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01028-2023-8

Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.6.10.5.2.17; 3.2.3.1; 3.2.6.5UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 8 d.Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Karolinai Baltakienei,

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Aldonai Špakauskienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom), ir Arnoldui Kazakevičiui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),

dalyvaujant atsakovui Z. K. ir jo atstovei advokatei Marinai Gušauskienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Z. K. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. K., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Z. K. 9 474,00 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimą valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į kreditoriaus (juridinio asmens kodas 304766622) baudų ir žalų iždo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, esančią Luminor Bank AS, nurodant mokėjimo paskirtį – žala aplinkai; priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus patirtos.

2. Ieškinyje nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Utenos valdyboje buvo gautas pranešimas dėl galimai daromo/padaryto teisės pažeidimo išpjaunant medžius gretimame valstybinės žemės sklype ir sužalojant augančius medžius pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Lygiagrečiai skundas buvo pateiktas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui (toliau - NŽT). 2022 m. lapkričio 9 d. raštu Nr.38SD-(14.38.137 E.) (toliau -Raštas) NŽT pateikė savo išvadas ir persiuntė skundą pagal kompetenciją Departamentui. Departamento pareigūnams atlikus apžiūrą (2022 m. lapkričio 9 d. apžiūros aktas Nr.TVR-7641, 2023 m. kovo 23 d. apžiūros aktas Nr.TVR-1740) nustatyta, kad Atsakovas (duomenys neskelbtini), valstybinėje nesuformuotoje žemėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklype neteisėtai, neturėdamas tam reikalingo Anykščių r. savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, 2022 m. spalio 31 d. organizavo darbus, kurių metu buvo nupjauti 45 medžiai (1 pušis paprastoji, 1 juodalksnis ir 43 karpotieji beržai) didesni kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje ir priskiriami saugotiniems želdiniams. Šiais veiksmais Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.) 13 straipsnio 1 ir 6 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams (redakcija nuo 2021 m. gruodžio 24 d.) priedo 7.1 punktą, Anykščių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.1-TS-320 12 punktą ir padarė 9 474 Eur žalą aplinkai. Dėl šių neteisėtų veiksmų Atsakovui 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1680-2023, kuriuo Atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda. Bauda sumokėta 2023 m. liepos 1 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.5418 ha, yra žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. NŽT informavo, kad šis žemės sklypas suprojektuotas ilgalaikei nuomai Atsakovui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Anykščių skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 16 d. Įsakymu Nr. 38VĮ-348-(14.38.2.) „Dėl Utenos apskrities Anykščių rajono (savivaldybės) Skiemonių seniūnijos Skiemonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Nuomos sutartis su Atsakovu dar nesudaryta, Atsakovas žemės sklypu naudojasi žemės ūkio veiklai vykdyti pagal Anykščių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. išduotą Įsakymą Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-452 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Atsakovui, dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai (sunaikintų saugotinų želdynų) paskaičiuota 9 474,00 Eur žala, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintų „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 22 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintų „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo 2.2 punktu ir 1 priedu. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Atsakovas privalo atlyginti 9 474,00 Eur padarytą žalą aplinkai. Atsakovui 2022 m. balandžio 3 d. buvo išsiųstas pasiūlymas Nr. (3.0)-AD5-6033 atlyginti padarytą žalą aplinkai, tačiau žala atlyginta nebuvo. Atsakovas 2022 m. spalio 31 d. organizavo darbus, kurių eigoje neteisėtai, neturint darbams atlikti reikalingo Anykščių r. savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, kurių metu buvo nupjauti 45 medžiai (1 pušis paprastoji, 1 juodalksnis ir 43 karpotieji beržai) didesni kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje ir priskiriami saugotiniems želdiniams. Žalos padarymo faktas, žalos dydis ir neteisėti veiksmai: neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, organizavo darbus, kurių metu nupjauti saugotiniems želdiniams priskiriami 45 medžiai, todėl padaryta žala aplinkai. Žalos aplinkai padarymo atveju neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai, šiuo atveju neteisėti veiksmai - tai medžių iškirtimas neturint nustatyto leidimo, tuo pažeidžiant ŽĮ 13 straipsnio 1 ir 6 dalis. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia neteisėtu darbų organizavimu, neįsitikinus jų pagrįstumu ir teisėtumu, t. y. neturint tam reikalingo Anykščių r. savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui. Tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip Atsakovo veiksmų rezultatas, todėl Atsakovas privalo atsakyti už gamtai padarytą žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Z. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas 2023 m. rugpjūčio 26 d. gavo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pranešimą (civilinė byla Nr. eL2-5265-671/2023), kad kreditorius Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė pareiškimą dėl 9 474 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Z. K.. Minėto pareiškimo pagrindu 2023 m. rugpjūčio 23 d. buvo išduotas teismo įsakymas. Z. K. pareiškus prieštaravimus, Telšių apylinkės teismas informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės pareikšti ieškinį atsisakė ir Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi teismo išduotas įsakymas buvo panaikintas. Tokie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmai, tiksliau sakant neveikimas, Atsakovui leido pagrįstai manyti, kad buvo atsisakyta nepagrįstų reikalavimų jo atžvilgių. Nors procesinis įstatymas netrukdo kreditoriui (šiuo atveju Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos) pareikšti ieškinį bendra tvarka, tačiau šiuo konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai turinys yra beveik identiškas. Taigi, vertinant objektyvias faktines aplinkybes, galima pagrįstai daryti išvadą, kad atsisakydamas ir nepasinaudodamas teise pareikšti ieškinį per įstatymo nustatytą terminą (turint mintyje, kad identiško teksto perkėlimas į kitą šablono formą neužima daug laiko ir nereikalauja daug darbo, visos faktinės aplinkybės ir Z. K. nesutikimo priežastys buvo žinomos), Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsisakė reikalavimų Z. K. atžvilgiu, todėl pakartotinai jie negali būti reiškiami. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad Atsakovo veiksmai padarė žalą gamtai, t. p. neteisingai nurodomos faktinės aplinkybės. Ieškinyje yra teigiama, kad nuomos sutartis dėl žemės ūkio paskirties sklypo su Atsakovu nėra sudaryta. Tokie Ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 38VĮ-2060-(14.38.2) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos Z. K.“ žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo išnuomotas Atsakovui, tą pačią dieną buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 38SŽN-1156-(14.38.55.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje minimas Anykščių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 38VĮ-(14.38.2)-452 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ yra negaliojantis, o teisė laikinai naudotis 0,57 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta jau minėtu 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 38VĮ-2060-(14.38.2). Be to, Valstybinėje žemės nuomos sutartyje (2 punktas) nustatyta, kad Atsakovas 25 metams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, išsinuomoja 0,5418 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punktas imperatyviai nustato, kad pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirtis. Ypatingai akcentuojama, kad Valstybinės žemės nuomos sutartyje įtvirtinta nuomininko (šiuo atveju Atsakovo) pareiga žemės ūkio paskirties sklypu naudotis pagal paskirtį (Sutarties 16 punktas). Taigi, dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje negali būti jokių želdinių, medžių ar pan., nes jie trukdo naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Ieškovas prie ieškinio pridėjo Atsakovo 2022 m. gruodžio 22 d. paaiškinimą, kuriame pastarasis nurodo, kad yra sudaryta nuomos sutartis, kad negali naudotis žemės sklypų pagal paskirtį jei jame augs medžiai ir kitas priežastis. T. y. Atsakovas jau 2022 m. gruodžio 22 d. informavo Ieškovą apie priežastis, dėl kurių medžiai buvo iškirsti ir akcentavo, kad jokios žalos gamtai nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek rašant ieškinį, tiek apžiūrint Atsakovo išsinuomotą žemės sklypą, Ieškovas (jo darbuotojai) netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo profesines pareigas. T. y. nebuvo užfiksuota medžių būklė. Nors Ieškovas prie ieškinio prideda Valstybinės miškų tarnybos raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad Valstybinės miškų tarnybos specialistai pagal kompetenciją negali konsultuoti dėl ne miško žemėje augančių medžių būklės, tokiu būdu kvestionuodami Atsakovo teiginius ir pateiktus įrodymus dėl nukirstų medžių itin prastos būklės (prie ieškinio yra pridėtas ir Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialistės L. B. elektroninis laiškas, kuriame ji patvirtina, kad konsultavo atsakovą dėl medžių būklės, todėl šie įrodymai pakartotinai neteikiami), tačiau pats Ieškovas, 2023 m. kovo 15 d. vietoje apžiūrint nupjautų medžių kelmus (apžiūroje dalyvavo ir Atsakovas) pasitelkia sau pavaldžios institucijos - Miškų kontrolės departamento - specialistus. Tokiu būdu Ieškovas pats patvirtina, kad nėra kitų specialistų, kurie galėtų apžiūrėti ir įvertinti medžių būklę. Kaip matyti iš paties Ieškovo pridėtų priedų (Atsakovo rašytų raštų ir kitų teiktų įrodymų), dalis medžių buvo itin prastos būklės, todėl leidimo kirtimo darbams nereikėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atsakovas pats medžių nesodino, jis išsinuomojo žemės sklypą su visais jame išaugusiais medžiais. T. y. tam, kad vykdytų pareigas pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį ir galėtų verstis žemės ūkiu, Atsakovas turėjo ir privalėjo pašalinti sklype buvusius medžius. Be to, Atsakovui išnuomotas žemės sklypas dalinai patenka į krašto kelio apsaugos zoną. Atsakovas, kaip žemės sklypo nuomininkas, turėjo ir privalėjo rūpintis, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje nebūtų sodinami ar augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas turėjo prievolę šalinti pavojų eismui keliančius medžius. Tačiau Ieškovas, nepagrįstai kaltindamas Atsakovą žalos gamtai padarymu, sąmoningai (ar dėl tarnybinio neaplaidumo) neužfiksavo kelmų buvimo vietos, t. y. kurioje sklypo vietoje nukirsti medžiai buvo (augo). Atsakovas atsakingai pareiškia, kad dalis medžių itin prastos būklės, griūvantys ir supuvę, keliantys pavojų eismo ir gyventojų saugumui, dalis jų buvo sklypo viduryje, kas ženkliai apsunkina žemės darbus ir sklypo naudojimą pagal tiesioginę paskirtį. Beje, objektyvumo dėlei, reikia pastebėti, kad Ieškovui, dalyvaujant Atsakovui ir Ieškovo pavaldžiam subjektui (miškų departamento specialistams) apžiūrint kelmus, buvo užfiksuotas 6 medžių, Nupjautų medžių kelmų matavimo akte pažymėtų Nr. 18, 22, 30, 32, 38 ir 45, pažeidimas puviniu. Atitinkamos atžymos dėl želdinių atkuriamosios vertės mažinimo buvo padarytos 2023-03-15 Nupjautų medžių kelmų matavimo akte, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims ir patvirtinant savo parašais. Nepaisant to, skaičiuodami tariamą žalą gamtai, Ieškovo darbuotojai 6 medžių, Nupjautų medžių kelmų matavimo akte pažymėtų Nr. 18, 22, 30, 32, 38 ir 45, būklę įvertino kaip „GERA“, kas vėl gi įrodo ieškinio nepagrįstumą. Ieškovas, būdamas nesąžiningas, netinkamai vykdantis savo procesinę pareigą įrodyti ieškinio reikalavimus (t. y. nutyli esminius faktus apie žemės sklypo paskirtį, neįrodantis priežastinio ryšio tarp nupjautų medžių ir žalos gamtai), siekdamas teismui sudaryti neigiamą įspūdį apie Atsakovą, pateikia su ieškinio reikalavimais nesusijusius dokumentus – duomenis apie Atsakovo administracines nuobaudas. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys (Ieškovas Atsakovo medicininius duomenis pateikė kartu su ieškiniu), kad dėl ypatingai prastos Atsakovo sveikatos būklės, pastarasis neturėjo objektyvios galimybės kreiptis dėl leidimo kirsti medžius išdavimo (nepaisant to, kad kompetentingo specialisto Atsakovas buvo patikintas, kad leidimo nereikia, o jis privalo nedelsiant pašalinti medžių keliamą pavojų), nei dėl paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo. Kaip matyti, iš Ieškovo pridėtų dokumentų, Atsakovas dėl prastos sveikatos būklės daugybę kartų per atstovę teikdavo prašymus atidėti administracinio nusižengimo nagrinėjimus, siekė asmeniškai (kiek leisdavo sveikata) dalyvauti sklypo apžiūroje. Atsakovo sveikatos būklė, taikytas gydymas ir jo sukeltos pasekmės (nuovargis, skausmai, bendros būklės pablogėjimas ir pan.) lemdavo tai, kad Atsakovas net negalėdavo susisiekti su atstove ir perduoti nurodymus. Tačiau Atsakovas jau minėtame 2022 m. gruodžio 22 d. paaiškinime aiškiai išsakė savo nesutikimą dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir tariamos žalos gamtai. Ieškinio nepagrįstumą lemia ir jo abstraktumas. Ieškovas apsiriboja deklaratyviu teisės aktų nuostatų perrašymu, neatskleidęs jų ryšio su konkrečia esama situacija. Antai, ieškinyje bandant „pagrįsti“ žalą gamtai nurodoma, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo ir pan. darbai vykdomi tik turint savivaldybės leidimą ir atlyginus minėtų medžių atkuriamąją vertę. Tačiau tokie Ieškovo teiginiai kelia nuostabą ir prasilenkia su sveika logika. Kaip gali būti ir kokia gali būti atkuriamoji vertė medžių, kurie negali augti žemės ūkio paskirties sklype? Kadangi Atsakovo išsinuomotas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kuriame privalo būti vykdoma žemės ūkio veikla, leidimas iškirsti tuos medžius būtų išduotas, o atkuriamoji vertė nebūtų skaičiuojama. Negali būti skaičiuojama atkuriamoji vertė to, kas neturi egzistuoti. Dar kartą pabrėžtina, kad tie medžiai ne tik kėlė pavojų eismo ir aplinkinių žmonių saugumui, bet trukdė Atsakovui vykdyti jo tiesioginę pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtą pareigą – t. y. naudoti žemės sklypą pagal paskirtį – vykdyti žemės ūkio veiklą. Iš paties ieškinio nėra aišku, kokią konkrečiai žalą ir kokiems konkrečiai aplinkos elementams (biologinei įvairovei, miškų, kraštovaizdžio būklei, paviršinio ar požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei būklei, jūros aplinkai ir pan., ką ieškinyje nurodo Ieškovas) buvo padaryta žala, kaip ji pasireiškė? Kas ir kokiu būdu ją nustatė? Kaip nors kokią nors žalą gali sukelti pašalinimas medžių, kurių tame žemės sklype a‘priori negali būti? Akcentuotina ir tai, kad žalos aplinkai nustatymas negali būti standartizuotas (taikant matematines formules ir pan.), o turi būti individualizuotas, nurodant objektyviai apskaičiuota „pokytį“ ir/ar „pablogėjimą“. Žalos aplinkai (gamtai) atlyginimas neturi tapti nubaudimo, o turi būti proporcinga ir adekvati priemonė, prioritetą teikiant žalos atlyginimui natūra. Šiuo konkrečiu atveju, žala gamtai nebuvo padaryta (jau ne vieną kartą minėtą, kad medžių žemės ūkio paskirties žemėje negali būti). Net jei Atsakovas norėtų tariamą žalą atlyginti natūra (atsodinti medžius), jis tokios galimybės objektyviai neturėtų, kadangi žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Todėl ieškiniu reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą dėl nukirtimo medžių, kurių a‘priori negali būti, yra neadekvatus ir neproporcingas.

4. Teismui pateiktame dublike ieškovas nurodo, kad ieškovas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl proceso normų pažeidimo, dėl ko ieškovui nepateikus ieškinio per įstatymo nustatytą terminą byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovas nusprendė, jog ieškovas atsisakė reikalavimų ir laiko, jog reiškiami reikalavimai yra pakartotiniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Atsakovas šiame procese yra atstovaujamas advokato, todėl CPK 439 straipsnio 6 dalies papildomai aiškinti nėra pagrindo. Ieškovas pasirinkdamas pareikšti ieškinį kitame teisme, o ne jau pradėtoje byloje, pasirinko tokį įstatymu apibrėžtą galimai pažeistų teisių gynimo būdą ir procesinių pažeidimų nepadarė. Ieškovas visiškai palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir pareikštus reikalavimus. Visi atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai iš esmės yra grindžiami 2022-11-16 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 38SŽN-1156-(14.38.55.), sudaryta po pažeidimo padarymo. Ir tai yra pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus pateikta informacija, Nekilnojamojo turto registro išrašu, kad pažeidimo nustatymo dienai (2022-11-09) žemės nuomos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta ir Registrų centre neįregistruota. Iki sutarties sudarymo atsakovas valstybine žeme naudojosi laikinai (Anykščių skyriaus vedėjo 2014-03-31 įsakymas Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-452). Priešingai atsakovo teiginiams, jo pateikta 2022-11-16 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 38SŽN-1156-(14.38.55.) tik patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog pažeidimo dienai nuomos sutartis sudaryta nebuvo, todėl šio ginčo atveju atsakovas negali remtis sutartimi, kuri pažeidimo metu nebuvo sudaryta. Atsakovo išreikšta nuomonė dėl netinkamo ir aplaidaus Departamento pareigūnų pareigų vykdymo vien dėl to, jog „nebuvo užfiksuota medžių būklė“, visiškai nepagrįsta, kadangi 2022-11-14 apžiūros metu medžių nebebuvo (išvežti), todėl buvo išmatuoti nupjautų medžių kelmai siauriausioje vietoje ir įvertinta jų būklė. Apžiūros akte nurodyta, jog vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. 343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 2 priedo 1.4 p p. medžių būklė gali būti vertinama kaip bloga, kai išpuvę daugiau kaip 40 proc. kamieno. Apžiūrint nupjautų medžių kelmus, nerastas nei vienas kelmas, išpuvęs daugiau kaip 40 proc. Atsakovo abejonėms dėl žalos paskaičiavimo paneigti papildomai apžiūrai buvo pasitelkti kiti specialistai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo tinkamai apžiūrėta vieta ar nepagrįstai paskaičiuota žala. Priešingai atsakovo teiginiams, kad Inspekcija pasitelkė tokios pat kvalifikacijos kaip Valstybinės miškų tarnybos specialistų pagalbą pažymėtina, jog Inspekcija papildomai apžiūrai pasitelkė ne Valstybinės miškų tarnybos specialistus, o specializuoto Departamento padalinio - Miškų kontrolės departamento atstovus. Tai tik patvirtina, jog Departamento pareigūnai reagavo į atsakovo pareiškimus ir dar kartą patikslino duomenis dalyvaujant atsakovui. Nagrinėjamu atveju medžiai išpjauti valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl nėra pagrindo remtis Atsakovo nurodytu aplinkos ministerijos puslapyje pateikta informacija gyventojams dėl medžių pjovimo nuosavame žemės sklype tvarkos. Atsakovo teigimu, jis kaip sklypo nuomininkas, pašalino pavojų eismui keliančius bei žemės ūkio veiklai vykdyti trukdančius medžius, tačiau nuomos sutartis nebuvo sudaryta, o įrodymų apie medžių keliamą pavojų eismui ar trukdymą verstis žemės ūkio, nepateikta. Pažymėtina, jog pavojų eismui keliančių medžių šalinimas yra kelių priežiūrą vykdančių asmenų funkcijos (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, red. nuo 2020-09-01 iki 2023-04-07). Atsakovas pateiktu atsakymas iš Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos nori įrodyti, jog jis, kaip žemės sklypo nuomininkas, privalėjo rūpintis, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje nebūtų saugiam eismui grėsmę keliančių želdinių. Pateiktas dokumentas nepaneigia neteisėtų atsakovo veiksmų, kadangi ar valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augantys medžiai ir krūmai kelia pavojų saugiam eismui valstybinės reikšmės kelius prižiūrintys subjektai, vykdydami nuolatinę ir periodinę kelių priežiūrą. Pasikartojant pažymėtina, jog sklypas medžių šalinimo laikotarpiu priklausė valstybei. Atsakovas neturėjo Leidimo medžiams kirsti, jo veiksmai nebuvo suderinti su kelių priežiūrą vykdančiais asmenimis. Atsakovo teiginiai, jog 6-ių puviniu pažeistų medžių (kelmų matavimo akte pažymėtų Nr. 18, 22, 30, 32, 38 ir 45) būklė buvo įvertinta kaip gera, nesudaro pagrindo ieškinio nepagrįstumui. Visos aplinkybės nurodytos, atžymėtos ir įvertintos, vadovaujantis Įsakymo 2 priedo 1.4 p p. Atsakovas bandydamas nuginčyti Ieškinį kaip nepagrįstą ir abstraktų, eilinį kartą vadovaujasi nuomos sutartimi, kuri medžių iškirtimo dienai nebuvo sudaryta. Atsakovo įsitikinimas, jog leidimas iškirsti tuos medžius neabejotinai būtų išduotas, nešalina jo atsakomybės pažeidus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir žalos aplinkai atlyginimo. Atsakovas valstybei priklausančiu sklypu laikinai naudojosi nuo 2014 m., tačiau augę medžiai žemės ūkio veiklai netrukdė. Atsakovas nesilaikė teisės aktais nustatytos tvarkos, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apsiribojo tik Valstybinės miškų tarnybos neoficialia darbuotojos konsultacija dėl medžių būklės; nepasidomėjo medžių kirtimo sąlygomis ir neteisėtai organizavo jų išpjovimą. Pažymėtina, kad Ieškovas yra aplinkos apsaugos kontrolę vykdanti institucija ir savo veikloje vadovaujasi išskirtinai aplinkos apsaugą reglamentuojančiais įstatymais bei kitais teisės aktais, kurių pagrindu vertinamos aplinkybės bei reiškiami reikalavimai. Tokiais veiksmais, pašalinus saugotinus želdinius (pušį, juodalksnį ir 43 karpuotuosius beržus), neturint įstatymo nustatyta tvarka išduoto atitinkamo Leidimo ar Sprendimo šalinti saugotinus želdinius, atsakovas pažeidė ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė 9 474,00 Eur dydžio žalą aplinkai (želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams). Priešingai atsakovo teiginiams, egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsakovo atžvilgiu taikyti, žalos dydis paskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti 9 474,00 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimą.

5. Teismui pateiktame triplike atsakovas nurodo, kad nors procesinis įstatymas netrukdo kreditoriui (šiuo atveju Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos) pareikšti ieškinį bendra tvarka, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvertinus visas faktines aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog atsakovas savo reikalavimų buvo atsisakęs. Ieškovas pasirinko jo manymu pažeistų teisių gynimo būdą ir siekė jį realizuoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose, tačiau pasirinktu būdu savo (ieškovo manymu) pažeistų teisių gynimo proceso atsisakė. Atsakovui iki šiol nėra suprantama, kodėl ieškovas kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus ir kuo minėtas teismas ieškovui neįtiko, dėl ko buvo pasirinkta reikšti ieškinį kitame teisme, o ne jau pradėtoje byloje. Nors teismo pasirinkimas ir blaškymasis per teismus neturi tiesioginės įtakos Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose nagrinėjamo teisinio ginčo sprendimui, tačiau toks ieškovo elgesys akivaizdžiai parodo Ieškovo ketinimo ginti jo manymu pažeistas teises rimtumą (apsisprendimo pagrįstumą), įrodo, kad teisminiai ginčai inicijuojami visiškai formaliai. Dėl neatsakingo ieškovo elgesio formaliai keliant civilines bylas skirtingose teismuose, nepagrįstai didėja atsakovo išlaidos (jam yra padaroma žala) bei nepagrįstai didėja ginčo nagrinėjimo kaštai (t. y. žala padaroma ir valstybei), kas prieštarauja ekonomiško proceso principui. Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad tiek Nuomos sutartis, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-452 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ įpareigojo atsakovą valstybės žemės plotą naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar Atsakovas žemės sklypu naudojosi laikinai, ar nuomos pagrindu – jis tame žemės sklype privalėjo vykdyti ūkio veiklą. Taigi, dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje negali būti jokių želdinių, medžių ar pan., nes jie trukdo naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Atsakovas nuo 2014 m. kovo 31 d. faktiškai nuomojo žemės sklypą, kadangi turėjo mokėti nuomos mokestį. Taigi, dar kartą pažymėtina, kad visiškai nepriklausomai nuo naudojimosi žemės sklypu pagrindo, atsakovas turėjo prievolę vykdyti žemės ūkio veiklą ir buvo faktiniu valstybės žemės sklypo nuomininku. Dublike ieškovas nenurodė naujų aplinkybių ir nepaneigė atsakovo nurodyto fakto, kad medžių būklė apžiūros diena (dienomis) nebuvo vertinama. Paties ieškovo pateikti dokumentai įrodo, kad ne visų medžių būklė buvo gera (kaip bandoma pateikti). Ieškovui, dalyvaujant atsakovui ir ieškovo pavaldžiam subjektui (miškų departamento specialistams) apžiūrint kelmus, buvo užfiksuotas 6 medžių, Nupjautų medžių kelmų matavimo akte pažymėtų Nr. 18, 22, 30, 32, 38 ir 45, pažeidimas puviniu. Atitinkamos atžymos dėl želdinių atkuriamosios vertės mažinimo buvo padarytos 2023-03-15 Nupjautų medžių kelmų matavimo akte, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims ir patvirtinant savo parašais. Ieškovui pavaldaus subjekto specialistai savo parašais patvirtino, kad skaičiuojant atkuriamąją želdinių vertę, ji turi būti mažinama, kas akivaizdžiai įrodo prastą (blogą) medžių būklę.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Aldona Špakauskienė paaiškino, kad ieškovas savo ieškinį palaiko pilna apimtimi, prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovo Z. K. 9 474,00 Eur padarytą žalą aplinkai. Šiuo atveju atsakovas neturėjo leidimo iškirsti želdinius, neteisėtai iškrito 45 brandaus amžiaus medžius. Atsakovas nesikreipė į Anykščių savivaldybę dėl leidimo, pažeidė LR Želdynų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 6 dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 206, priedo 7.1. punkte nustatyta, kad „Saugotiniems želdiniams priskiriami: valstybinėje ir savivaldybių žemėje augantys 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės“. Anykščių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu 12 punktas nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai vykdomi tik turint savivaldybės leidimą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę. Atsakovo kaltė įrodyta ir administraciniu nutarimu, atsakovas neginčijo administracinio teisės pažeidimo protokolo, baudą sumokėjo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado žala aplinkai, žala apskaičiuota pagal metodiką, žalos atlyginimas yra viešasis interesas, todėl prašo priteisti iš atsakovo 9 474,00 Eur žalą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių ir turi atlyginti žalą aplinkai.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Z. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis sklypas yra jo naudojamas nuo 2014 metų, naudojamas sandėliavimui ir kitais tikslais. Per jį eina keli keliukai, kurie naudojami kitų žmonių. Medžiai yra brandūs, po 80 metų ir daugiau, ir jis konsultavosi su Miškų tarnyba ką daryti su tais medžiais. Tie medžiai buvo apgriuvę, ir po konsultacijų su Miškų tarnyba nusprendė taip padaryti. Jis nesupranta kaip gali būti žala gamtai, jei sklypas žemės ūkio paskirties, o medžiai auga ant kelio krašto. Jei jis nesutvarkytų tų medžių, galėtų kažkas nutikti. Jis turi teisę pagal sutartį tą sklypą naudoti kaip žemės ūkio paskirčiai, o ne mišką, jis nesupranta kaip gali būti žala padaryta. Tas sklypas net neužregistruotas kaip želdynas, o taiko kaip kokiam parke kad būtų iškirsti medžiai. Čia paprasčiausi pakelės medžiai, kurie pasvirę, su puviniais. Medžiai pasmerkti nugriuvimui. Jis yra miškininkas, taip pat ir ūkininkas, užsiima žemės ūkio veikla, turi įmonę - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis gal būtų ir išsiėmęs leidimą, bet jis konsultavosi su miškininkais, gavo raštą, kad tie medžiai yra kertami. Bet su savivaldybe nesusisiekė. Yra raštas iš savivaldybės, kad jie gal būtų išdavę leidimą, jei jis būtų kreipęsis. Administracinę baudą nuskaičiavo mokesčiai, jis pamatė, kad bauda nuskaičiuota. Jo žemės ūkio veikla yra šienavimas, pašarų gamyba. Tas sklypas jam labai tiko, naudojo sandėliavimui, nes arti kelio, privažiavimas geras, bet netiko, nes negalėjo vykdyti žemės ūkio veiklos.

8. Atsakovo atstovė adv. M. Gušauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žala gamtai nebuvo padaryta. Atsakovas kreipėsi į specialistę, gavo įvertinimą dėl medžių būklės. Kitas aspektas, kad sklypas yra žemės ūkio paskirties. Atsakovas sklypą nuomoja nuo 2014 metų, ir vykdo žemės ūkio veiklą, pagrindinė veikla – šienavimas. Po to kai buvo gautas aktas dėl žalos paskaičiavimo, tada buvo nustatyta, kad yra puviniai. Ir tada jie vertino, kad galutinis paskaičiavimas nėra sąžiningas, nes reikia apžiūrėti kelmus. Žalos gamtai atsakovas nepadarė. Žala negali būti preziumuojama, žala turi būti įrodyta. Turi būti įrodytas priežastinis ryšys. Jei kalbama apie ekosistemą, tai ir turi būti konkrečiai duomenys kaip ekosistemai pasireiškia padaryta žala. Svarbu tai, kad buvo kreiptasi į Anykščių savivaldybę su paklausimu dėl tarnybinės pagalbos, ir buvo prašoma pateikti duomenis apie šiame sklype sunaikintų medžių būklę, atsakymas buvo labai greitas ir pasakyta, kad medžiai neįtraukti į želdinių registrą. Tai reiškia, kad medžiai turėtų būti inventorizuoti ir įtraukti į registrus, ir tada būtų galima apie juos kalbėti. Z. K. veiksmų neteisėtumą pašalina tas faktas, kad jis kreipėsi į Miškų tarnybos specialistę, ir ji pateikė konsultaciją, apžiūrėjo sklypą ir medžių sanitarinę būklę, ir medžių sanitarinė būklė buvo įvertinta kaip su pažeidimais. Ir buvo konstatuota medžių prasta būklė. Miškų tarnybos specialistė neįregistravo savo atsakymo, bet tai niekaip nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo, kad jis kažką padarė negerai. Šios specialistės kompetencija nėra kvestionuojama ieškovų, tik sako, kad jos išaiškinimas nėra privalomas, nes tai nėra institucijos komentaras. Ir dar sakoma, kad ji miškininkė, o čia nėra miškas. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad ieškovas savo reikalavimo atsisakė. Ir nepaisant to, kad proceso įstatymas leidžia, visi gi reikia įvertinti kas kreipėsi į teismą, kaip kreipėsi, ir atsakovui paprieštaravus, ieškinys nebuvo pateiktas. Tokia pozicija gal tiktų paprastam žmogui, bet šiuo atveju tai darė institucija, todėl atsakovas laikosi pozicijos, kad institucija savo reikalavimo atsisakė. Kalbant apie žemės sklypą, tai šiuo žemės sklypu atsakovas naudojasi ilgą laiką, yra byloje dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovas faktiškai nuomojo žemės sklypą, nes mokėjo mokesčius. Prašo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

9. Iš į bylą pateikto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022-11-14 apžiūros akto Nr. TVR-7641 nustatyta, kad 2022-11-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdyba el. paštu gavo D. A.-K. pranešimą dėl galimai daromo/padaryto teisės pažeidimo išpjaunant medžius gretimame valstybinės žemės sklype ir sužalojant augančius medžius pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2022-11-09 raštu Nr.38SD-(14.38.137 E.) (toliau – Raštas) NŽT Anykščių skyrius pateikė savo išvadas ir persiuntė skundą pagal kompetenciją nagrinėti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijai. Vadovaujantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,5418 ha, yra žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. NŽT Anykščių skyriaus Rašte informuojama, kad šis žemės sklypas suprojektuotas ilgalaikei nuomai Z. K. Anykščių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Anykščių skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 38VĮ-348-(14.38.2.) „Dėl Utenos apskrities Anykščių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Nuomos sutartis su Z. K. dar nesudaryta, Z. K. žemės sklypu naudojasi žemės ūkio veiklai vykdyti pagal Anykščių skyriaus vedėjo 2014-03-31 išduotą įsakymą Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-452 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai pranešime pateiktą informaciją 2022-11-09 patikrino vietoje. Z. K. apie numatomą vykdyti patikrinimą buvo informuotas telefonu 3 kartus, tačiau patikrinime nedalyvavo. Apžiūrėjus žemės sklypą, nustatyta, kad išpjauti medžiai augo valstybinėje žemės ūkio naudojimo paskirties žemėje. Jiems taikomi 2008-03-12 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems (toliau- Vyriausybės nutarimas) priedo 7.1. p. apribojimai, t. y. čia augantys (šiame punkte išvardinti, tame tarpe pušys, beržai ir juodalksniai) medžiai 1,3 m. aukštyje didesnio kaip 20 cm skersmens, priskiriami saugotiniems medžiams. Vadovaujantis 2007-06-28 Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 (suvestinė redakcija nuo 2021-11-01 iki 2023-01-03) (toliau – Įstatymas) 2 str. 12 p., saugotini želdiniai – medžiai ir krūmai, atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus augimo vietos, rūšies ir matmenų kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, ir (ar) savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai, kuriems

kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikalingas leidimas ar sprendimas. Įstatymo 5 str. 2 d. 10 p. nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos išduoda leidimus ir priima sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius. Žemės sklypo naudotojas Z. K. Anykščių r. savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių šalinimui neturėjo. Siekiant nustatyti, ar nupjauti medžiai atitinka saugotinų medžių ir krūmų 7.1 p. kriterijus, pamatuoti nupjautų medžių kelmai siauriausioje vietoje. Nustatyta, kad, kad nupjauta 1 pušis, 1 juodalksnis ir 42 beržai, atitinkantys saugotinų medžių ir krūmų kriterijus. Medžių skersmuo 1,3 m aukštyje priklausomai nuo skersmens šaknies kaklelyje perskaičiuotas pagal 2002-12-10 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 631 (LR Aplinkos ministro 2010-09-10 įsakymo Nr. D1-747 redakcija) patvirtintų Medienos tūrio lentelių 13.1. lentelę. Visų šių medžių skersmuo 1,3 m. aukštyje viršijo 20 cm. Detalūs nupjautų medžių kelmų matavimų duomenys pateikiami 1 priede (Sunaikintų medžių kelmų matavimo aktas). Medžių šalinimo darbus organizavo žemės sklypo naudotojas Z. K.. Z. K. už be Leidimo pašalintus saugotinus želdinius valstybinėje žemėje bus skaičiuojama žala aplinkai ir skirta administracinė bauda pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 1 d. (e. b. l.).

10. Iš į bylą pateikto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos 2023-03-23 apžiūros akto Nr. TVR-1740 nustatyta, kad <...apžiūrint kelmus pastebėta, kad 6 beržų (mažiausias skersmuo kelme 29, 30, 34, 60 ir 2 po 38 cm) šerdys patamsėjusios, medžiai galimai pažeisti stiebo puviniu. Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. 343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020-04-03) (toliau – Įsakymas) 13 p., želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę (2 priedas), kuri gali būti patikslinta, nukirtus medį ar krūmą, mažinami, išskyrus geros būklės želdinius. Tačiau pagal Įsakymo 2 priedo 1 p. nuostatas medžių būklė vertinama atsižvelgiant į augančio medžio lają, šakas, kamieną ir pan. Šiuo atveju medžiai nupjauti, o kamienai ir šakos išvežti, todėl įvertinti medžių būklės galimybių nėra. V. Į. 2 priedo 1.4 p p., medžių būklė gali būti vertinama kaip bloga, kai išpuvę daugiau kaip 40 % kamieno. Apžiūrint nupjautų medžių kelmus, nerastas nei vienas kelmas, išpuvęs daugiau kaip 40 %...> (e. b. l.).

11. Iš 2023-03-22 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos Žalos aplinkai apskaičiavimo Nr. Ž43-1534/2023 nustatyta, kad dėl Z. K. 2022-11-09 žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Žemės ūkio paskirties, nuosavybės teise priklausančiam Lietuvos Respublikai, vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtiniu kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos LR Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, 22 p. ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 2.2 p. ir 1 priedu, už sunaikinimą (nupjovimą) 45 saugotinų želdinių (1 pušies paprastosios, 1 juodalksnio ir 43 karpotųjų beržų) apskaičiuotas žalos aplinkai dydis 9 474,00 Eur (e. b. l.).

12. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 38VĮ-2060-(14.38.2) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos Z. K.“ išnuomojo Z. K. valstybinės žemės ūkio paskirties sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, kuris yra neatskiriamoji šio įsakymo dalis, ir nutraukė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūki ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 38VĮ-(14.38.2)-452 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ suteiktą teisę laikinai naudotis valstybinės žemės 0,57 ha žemės plotu, esančiu Anykščių r. sav., Skiemonių sen., Skiemonių k. (e. b. l.).

13. Atsakovui Z. K. 2023 m. gegužės 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1573-2023 pagal LR ANK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022-11-09 tikrinant gautą pranešimą (Apžiūros aktas Nr. TVR-7641, 2022-11-14 ir TVR. 1740, 2023-03-23) Z. K., nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam reikalingo Anykščių r. savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, 2022-10-31 organizavo darbus, kurių metu nupjauti 45 medžiai (1 pušis paprastoji, 1juodalksnis ir 43 karpotieji beržai) didesni kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje ir priskiriami saugotiniems želdiniams. Šiais veiksmais Z. K. pažeidė LR Želdynų įstatymo (redakcija nuo 2021-11-01 iki 2023-01-03) 13 str. 1 ir 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams (redakcija nuo 2021-12-24) priedo 7.1 punktą, Anykščių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2020-10-29 sprendimu Nr. 1-TS-320 12 p. ir padarė 9 474,00 Eur žalą aplinkai. Žalos iki protokolo surašymo dienos pažeidėjas neatlygino (e. b. l.).

14. 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje NR. AM-AAD-ANR_N-1680-2023 Z. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 80 Eur bauda (e. b. l.).

15. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad Z. K. paskirtą 80 Eur dydžio baudą sumokėjo 2023 m. liepos 1 d. (e. b. l.).

16. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Z. K. nupjovė 45 medžius (saugotinus želdinius), kurie augo žemės sklype, kuris yra žemės ūkio paskirties ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl žalos aplinkai padarymo.

17. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

18. Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnams atlikus apžiūrą (2022 m. lapkričio 9 d. apžiūros aktas Nr.TVR-7641, 2023 m. kovo 23 d. apžiūros aktas Nr.TVR-1740) nustatyta, kad atsakovas Z. K. (duomenys neskelbtini), valstybinėje nesuformuotoje žemėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės ūkio paskirties žemės sklype neteisėtai, neturėdamas tam reikalingo Anykščių r. savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, 2022 m. spalio 31 d. organizavo darbus, kurių metu buvo nupjauti 45 medžiai (1 pušis paprastoji, 1 juodalksnis ir 43 karpotieji beržai) didesni kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje, kurie priskiriami saugotiniems želdiniams.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau - leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau - sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją“. Valstybinės žemės valdytojas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo.

21. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Z. K., prieš atlikdamas 45 medžių, priskirtinų saugotiniems želdiniams, kirtimą, būtų kreipęsis nustatyta tvarka į Anykščių rajono savivaldybę dėl leidimo kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Ir nors atsakovas nurodo, kad jis kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos specialistę prašydamas įvertinti medžių būklę, o jos pateiktas atsakymas leido jam nuspręsti, kad medžių sanitarinė būklė bloga, ir dėl to galima juos iškirsti, ši atsakovo pozicija laikytina neturinčia jokios esminės teisinės reikšmės vertinant atsakovo atliktų veiksmų (ne)teisėtumą.

22. Pažymėtina, kad Valstybinės miškų tarnybos 2023-01-17 rašte Nr. R2-167 yra aiškiai nurodyta, kad tarnybos specialistai neturi teisės oficialiai konsultuoti, dėl ne miško žemėje augančių medžių būklės. Todėl atmestini atsakovo Z. K. argumentai, susiję su tuo, jog jam pakako pateikto Valstybinės miškų tarnybos specialistės L. B. el. laiško, kuriame buvo nurodyta apie blogą medžių būklę, kadangi ši specialistė, kaip nurodyta aukščiau paminėtame Valstybinės miškų tarnybos 2023-01-17 rašte Nr. R2-167, neturi teisės oficialiai konsultuoti dėl ne miško žemėje augančių medžių būklės.

23. Kad atsakovo Z. K. nupjauti 45 medžiai priskirtini saugotiniems želdiniams patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams patvirtinimo“, priedo 7.1. punktas, kuriame nustatyta, kad „Saugotiniems želdiniams priskiriami: valstybinėje ir savivaldybių žemėje augantys 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės“.

24. Todėl ir aplinkybė, kad žemė, kurioje auga saugotini želdiniai, yra žemės ūkio paskirties, neturi įtakos bei nesudaro jokių teisinių išlygų ar galimybių netaikyti tų teisės aktų reikalavimų, kurie yra susiję su gamtos išteklių panaudojimu ir ūkinės veiklos vykdymu.

25. Analogiškai spręstina ir dėl atsakovo pozicijos, kad tiek 2022-11-16 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 38SŽN-1156-(14.38.55), tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-452 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ įpareigojo atsakovą valstybės žemės plotą naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl nepriklausomai nuo to, ar atsakovas žemės sklypu naudojosi laikinai, ar nuomos pagrindu – jis tame žemės sklype privalėjo vykdyti ūkio veiklą, o dirbamoje žemės ūkio paskirties žemėje negali būti jokių želdinių, medžių ar pan., nes jie trukdo naudoti žemės sklypą pagal paskirtį.

26. Teismas pažymi, kad žemės ūkio veikla žemės ūkio paskirties žemėje gali būti vykdoma tik laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Todėl nei nuomos sutartis, nei kitas teisės aktas nesuteikia asmeniui jokių išskirtinių sąlygų, juolab, neatleidžia asmens nuo atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus ir padarytos žalos atlyginimo.

27. Pažymėtina, kas atsakovui skirta administracinė nuobauda pažeidus ANK 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, taigi pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė yra nustatyti 2023 m. gegužės 26 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-1573-2023, 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje NR. AM-AAD-ANR_N-1680-2023, atsakovui Z. K. paskirta nuobauda už pažeidimą, nutarimas įsiteisėjęs, atsakovas baudą sumokėjo, ir tai laikytina prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

28. Remiantis aptartais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad byloje yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, jam be leidimo iškirtus 45 medžius (saugotinus želdinius), kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai).

29. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms).

30. Teismas pažymi, kad, iškertant medžius, neigiamas poveikis (žala) aplinkai padaromas visada, nepriklausomai nuo to, turi asmuo leidimą kirsti ar ne. Tačiau leidimo turėjimas ar neturėjimas svarbus sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Jeigu asmuo iškerta medžius turėdamas tam leidimą, jis veikia teisėtai. Už teisėtais veiksmais padarytą žalą atsakoma tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu medžiai iškertami neturint tam leidimo, žala aplinkai padaroma neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl kyla civilinė deliktinė atsakomybė.

31. Nagrinėjamu atveju atsakovas Z. K. vykdydamas (duomenys neskelbtini), valstybinėje nesuformuotoje žemėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės ūkio paskirties žemės sklype 45 medžių (saugotinų želdynų) nupjovimo darbus, neturėdamas tam nustatyta tvarka išduoto Anykščių rajono savivaldybės leidimo, veikė neteisėtai. Be leidimo iškirsti 45 medžiai (saugotini želdynai) buvo brandūs, 39 iš jų buvo sveiki, ir tik 6 medžiai buvo pažeisti, tačiau šių 6 medžių būklė nebuvo įvertinta kaip bloga, kadangi apžiūrint nupjautų medžių kelmus, nerastas nei vienas kelmas, išpuvęs daugiau kaip 40 %. Tokio kiekio brandžių medžių iškirtimas kelia neigiamą poveikį aplinkai, nes reikšmingai paveikiama ekosistema ir jos elementų natūralūs funkciniai pokyčiai, brandžių medžių iškirtimas neabejotinai padarė neigiamą poveikį kraštovaizdžiui, jo vientisumui, ir tam visiškai neturi įtakos tai, kad sklypas, kuriame įvykdyti šie kirtimai, yra žemės ūkio paskirties žemė.

32. Remiantis aptartais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad ieškovas įrodė atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos faktą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (be leidimo iškirtus 45 medžius) ir aplinkai padarytos žalos (natūralios gamtinės aplinkos sunaikinimo, poveikio kraštovaizdžiui ir ekosistemai) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsakovas Z. K. nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1-3 dalys; CPK 12, 178 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas). Tokiu būdu nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą, neteisėtai (neturint reikalingo leidimo) iškirtus 45 saugotinus želdynus (medžius), kilti.

33. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Z. K. neteisėtai iškirto 45 saugotinus želdinius (medžius), kurie buvo brandūs medžiai, atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį (atsodinti medžius), neįmanoma. Dėl to šiuo atveju ieškovas pagrįstai reikalauja, kad aplinkai padarytą žalą atsakovas atlygintų pinigais.

34. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, CK ir kitų teisės aktų nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, kt.). Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

35. Nagrinėjamu atveju žala aplinkai dėl sunaikintų saugotinų želdynų paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintų „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 22 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintų „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo 2.2 punktu ir 1 priedu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad dėl neteisėtai sunaikintų 45 saugotinų želdynų (medžių) aplinkai padarytos žalos dydis yra 9 474,00 Eur.

36. Esant nurodytam, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys tenkintinas – priteistinas iš atsakovo Z. K. valstybės naudai 9 474,00 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimas.

37. Dėl atsakovo pozicijos, kad ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, po to, kai buvo išduotas 2023 m. rugpjūčio 23 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo įsakymas dėl 9 474,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš skolininko Z. K., šiam pareiškus prieštaravimus, per nustatytą terminą nepareiškė ieškinio, ir tai, atsakovo manymu, reiškia, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės pareikšti ieškinį atsisakė.

38. CPK 439 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka.

39. Ieškovas (kreditorius), pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Todėl jokie proceso įstatymo pažeidimai, ieškovui pasirinkus tokį būdą realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų įstatymo saugomų interesų gynimo, nebuvo padaryti. Atsakovo subjektyvus įstatymo vertinimas nesudaro jokio teisinio pagrindo spręsti, jog yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, kas sudarytų pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023-09-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 213 Eur žyminio mokesčio (9 474 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Byloje susidarė 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma valstybei nepriteistina, kadangi ji yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 274 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 474,00 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) gamtai padarytos žalos atlyginimą valstybei, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023-09-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, įpareigojant šią sumą pervesti į kreditoriaus (juridinio asmens kodas 304766622) baudų ir žalų iždo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, nurodant mokėjimo paskirtį – žala aplinkai.

Priteisti iš atsakovo Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 213,00 Eur (du šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė