- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-233-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01028-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Atsakovas
- Z. K.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-150-913/2024 pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) ieškinį atsakovui Z. K. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Z. K. 9 474,00 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimą valstybės naudai, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Departamentas nurodė, jog Utenos valdyboje buvo gautas pranešimas dėl galimai daromo/padaryto teisės pažeidimo išpjaunant medžius gretimame valstybinės žemės sklype ir sužalojant augančius medžius pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kartu skundas buvo pateiktas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui (toliau – NŽT). 2022 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Raštas) NŽT pateikė savo išvadas ir persiuntė skundą pagal kompetenciją Departamentui. Departamento pareigūnams atlikus apžiūrą (2022 m. lapkričio 9 d. apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 23 d. apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), valstybinėje nesuformuotoje žemėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės ūkio paskirties žemės sklype neteisėtai, neturėdamas tam reikalingo (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, 2022 m. spalio 31 d. organizavo darbus, kurių metu buvo nupjauti 45 medžiai (1 pušis paprastoji, 1 juodalksnis ir 43 karpotieji beržai) didesni kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje ir priskiriami saugotiniems želdiniams. Šiais veiksmais Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdinių įstatymas) (redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.) 13 straipsnio 1 ir 6 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams (redakcija nuo 2021 m. gruodžio 24 d.) priedo 7.1 punktą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punktą ir padarė 9 474 Eur žalą aplinkai.
3. Atsakovui 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda. Bauda sumokėta 2023 m. liepos 1 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.5418 ha, yra žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. NŽT informavo, kad šis žemės sklypas suprojektuotas ilgalaikei nuomai atsakovui pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 16 d. Įsakymu Nr. 38VĮ-348-(14.38.2.) „Dėl Utenos apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.
4. Nuomos sutartis su atsakovu dar nesudaryta, atsakovas žemės sklypu naudojasi žemės ūkio veiklai vykdyti pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. išduotą Įsakymą Nr. 38VĮ-(14.38.2.)-452 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Atsakovui, dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai (sunaikintų saugotinų želdynų) paskaičiuota 9 474,00 Eur žala, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintų „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 22 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintų „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo 2.2 punktu ir 1 priedu. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovas privalo atlyginti 9 474,00 Eur padarytą žalą aplinkai.
5. Atsakovui 2022 m. balandžio 3 d. buvo išsiųstas pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti padarytą žalą aplinkai, tačiau žala atlyginta nebuvo. Atsakovas 2022 m. spalio 31 d. organizavo darbus, kurių eigoje neteisėtai, neturint darbams atlikti reikalingo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, kurių metu buvo nupjauti 45 medžiai (1 pušis paprastoji, 1 juodalksnis ir 43 karpotieji beržai) didesni kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje ir priskiriami saugotiniems želdiniams. Žalos padarymo faktas, žalos dydis ir neteisėti veiksmai: neturėdamas leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, organizavo darbus, kurių metu nupjauti saugotiniems želdiniams priskiriami 45 medžiai, todėl padaryta žala aplinkai. Žalos aplinkai padarymo atveju neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai, šiuo atveju neteisėti veiksmai - tai medžių iškirtimas neturint nustatyto leidimo, tuo pažeidžiant Želdinių įstatymo 13 straipsnio 1 ir 6 dalis. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia neteisėtu darbų organizavimu, neįsitikinus jų pagrįstumu ir teisėtumu, t. y. neturint tam reikalingo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui. Tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas, todėl atsakovas privalo atsakyti už gamtai padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2024 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo Z. K. 9 474,00 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimą valstybei, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023-09-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat 213,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, o dėl to ginčas iš esmės ir nekyla, jog atsakovas Z. K. nupjovė 45 medžius (saugotinus želdinius), kurie augo žemės sklype, kuris yra žemės ūkio paskirties ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
8. Nagrinėdamas byloje kilusį ginčą dėl žalos aplinkai padarymo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad Departamento pareigūnams atlikus apžiūrą (2022 m. lapkričio 9 d. apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 23 d. apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, jog atsakovas Z. K. (duomenys neskelbtini), valstybinėje nesuformuotoje žemėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės ūkio paskirties žemės sklype neteisėtai, neturėdamas tam reikalingo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, 2022 m. spalio 31 d. organizavo darbus, kurių metu buvo nupjauti 45 medžiai (1 pušis paprastoji, 1 juodalksnis ir 43 karpotieji beržai) didesni kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje, kurie priskiriami saugotiniems želdiniams.
9. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas Z. K., prieš atlikdamas 45 medžių, priskirtinų saugotiniems želdiniams, kirtimą, būtų kreipęsis nustatyta tvarka į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę dėl leidimo kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Ir nors atsakovas nurodo, kad jis kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos specialistę prašydamas įvertinti medžių būklę, o jos pateiktas atsakymas leido jam nuspręsti, kad medžių sanitarinė būklė bloga, ir dėl to galima juos iškirsti, ši atsakovo pozicija laikytina neturinčia jokios esminės teisinės reikšmės vertinant atsakovo atliktų veiksmų (ne)teisėtumą.
10. Skundžiamame sprendime pažymėta, jog Valstybinės miškų tarnybos 2023-01-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai nurodyta, kad tarnybos specialistai neturi teisės oficialiai konsultuoti, dėl ne miško žemėje augančių medžių būklės. Todėl buvo atmesti atsakovo Z. K. argumentai, susiję su tuo, jog jam pakako pateikto Valstybinės miškų tarnybos specialistės L. B. el. laiško, kuriame buvo nurodyta apie blogą medžių būklę, kadangi ši specialistė, kaip nurodyta aukščiau paminėtame Valstybinės miškų tarnybos 2023-01-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), neturi teisės oficialiai konsultuoti dėl ne miško žemėje augančių medžių būklės.
11. Kad atsakovo nupjauti 45 medžiai priskirtini saugotiniems želdiniams patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams patvirtinimo“, priedo 7.1. punktas, kuriame nustatyta, kad „Saugotiniems želdiniams priskiriami: valstybinėje ir savivaldybių žemėje augantys 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės“. Todėl ir aplinkybė, kad žemė, kurioje auga saugotini želdiniai, yra žemės ūkio paskirties, neturi įtakos bei nesudaro jokių teisinių išlygų ar galimybių netaikyti tų teisės aktų reikalavimų, kurie yra susiję su gamtos išteklių panaudojimu ir ūkinės veiklos vykdymu.
12. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad žemės ūkio veikla žemės ūkio paskirties žemėje gali būti vykdoma tik laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Todėl nei nuomos sutartis, nei kitas teisės aktas nesuteikia asmeniui jokių išskirtinių sąlygų, juolab, neatleidžia asmens nuo atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus ir padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, jog atsakovui skirta administracinė nuobauda pažeidus ANK 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, taigi pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė yra nustatyti 2023 m. gegužės 26 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje NR. (duomenys neskelbtini), atsakovui Z. K. paskirta nuobauda už pažeidimą, nutarimas įsiteisėjęs, atsakovas baudą sumokėjo, ir tai laikytina prejudiciniu faktu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
13. Skundžiamame sprendime teismas pabrėžė, jog iškertant medžius, neigiamas poveikis (žala) aplinkai padaromas visada, nepriklausomai nuo to, turi asmuo leidimą kirsti ar ne. Tačiau leidimo turėjimas ar neturėjimas svarbus sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Jeigu asmuo iškerta medžius turėdamas tam leidimą, jis veikia teisėtai. Už teisėtais veiksmais padarytą žalą atsakoma tik įstatymo nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu medžiai iškertami neturint tam leidimo, žala aplinkai padaroma neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl kyla civilinė deliktinė atsakomybė.
14. Kartu teismas nurodė, jog žala aplinkai dėl sunaikintų saugotinų želdynų paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintų „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 22 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintų „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo 2.2 punktu ir 1 priedu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad dėl neteisėtai sunaikintų 45 saugotinų želdynų (medžių) aplinkai padarytos žalos dydis yra 9 474,00 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovas Z. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
15.1. Nurodo, kad ieškovas neįvardino, kokiomis konkrečiomis pasekmėmis (nuostoliais, praradimais) pasireiškė žalą gamtai, iškirtus pavojų keliančius medžius žemės ūkio paskirties sklype. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė standartizuotą žalos aplinkai nustatymo būdą, tačiau žala nebuvo individualizuota. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokia konkrečiai žala žemės ūkio paskirties sklypui (pvz., dirvožemiui ar pan.,), ekosistemai, paukščių ar vabalų populiacijai, kraštovaizdžiui ir pan. buvo padaryta iškirtus medžius žemės ūkio paskirties sklype. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir objektyviai neapskaičiavo aplinkos ar jos elementų „pokyčio“ ar funkcijų, savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) „pablogėjimo“ . Beje, pirmosios instancijos teismas, darydamas formalias ir abstrakčias išvadas apie poveikį kraštovaizdžiui, nevertino fakto, kad dėl tariamo poveikio kraštovaizdžiui kreipėsi ne kraštovaizdžio specialistai, o fizinis asmuo, nepatenkintas, jog jai nuėjus pasiteirauti, kas vyksta, atsakovas nesileido į kalbas ir pažeidė jos teisę į „sveiką ir estetišką aplinką“.
15.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos abstrakčios išvados neatitinka teisės aktų nuostatų, kurios imperatyviai nustato, kad žala aplinkai laikoma padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis. Šiuo konkrečiu atveju nėra nustatytas joks poveikis aplinkai. Todėl negali būti konstatuojamas ir žalos buvimo faktas.
15.3. Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad medžiai augo žemės ūkio paskirties žemės sklype ir kad tame sklype atsakovas skirtingais laikotarpiais vykdė skirtingą žemės ūkio veiklą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad augantys medžiai ne tik kad kėlė pavojų, bet ir trukdė vykdyti žemės ūkio veiklą.
15.4. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad 6 nupjautų pažeistų medžių būklė nebuvo įvertinta kaip bloga, kadangi apžiūrint nupjautų medžių kelmus, nerastas nei vienas kelmas, išpuvęs daugiau kaip 40 proc. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes kelmų būklės apžiūros nebuvo. Niekas (joks specialistas) neapžiūrėjo kelmų ir nenustatė jo pažeidimo puviniu procentinės išraiškos.
15.5. Be to, pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmų neteisėtumą nepagrįstai sieja vien su pareiga gauti įstatymų nustatyta tvarka leidimus, nevertino fakto, kad atsakovui leidimas nebuvo reikalingas. Apeliantas pabrėžia, jog jis dėl žemės ūkio paskirties sklype medžių sanitarinės būklės įvertinimo kreipėsi į kompetentingą Valstybinės miškų tarnybos specialistę, kuri vadovaudamasi Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204, Suvestinė reakcija nuo 2021-07-01) nurodė atsakovui, kad sklype augantys pušys, beržai, drebulės, juodalksniai ir blindės buvo su aiškiai matomais pažeidimais. Beržai ir kiti minėti medžiai buvo sniego ir vėjo aplaužytomis ir nulaužtomis viršūnėmis, nulaužtomis šakomis, žaizdotais, išpuvusiais kamienais, buvo matomos tabokinių šakų vietos. Šie požymiai atitiko labai pažeisto medžio sąvoką. Be to, medžiai buvo pavojingai pasvirę ant šalia esančio krašto kelio (duomenys neskelbtini) ir kitų dviejų vietinės reikšmės kelių. Pažeisti medžiai kėlė pavojų keliais važiuojantiems automobiliams ir pėstiesiems. Tarnybos specialistė akcentavo, kad pažeistų medžių būklė yra labai bloga. Kadangi atsakovas yra minėto žemės sklypo nuomotojas, privalėjo imtis veiksmų ir pašalinti realią grėsmę žmonių ir eismo saugumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinės miškų tarnybos specialistės išvados dėl medžių sanitarinės būklės nėra kvestionuojamos, t. y. ieškovas neginčijo jos kompetencijos, nepateikė įrodymų (pvz., kelmų apžiūros akto, kuriama būtų užfiksuota ir konstatuota kelmų būklė ar pan.) apie medžių kitokią, nei konstatavo specialistė, būklę.
15.6. Pirmosios instancijos teismas į pirmiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir darydamas išvadą dėl atsakovo kaltės pamiršo, jog atsakovas fizinis asmuo ir jam nėra prievolės išmanyti visų valstybės institucijų funkcijų veiklos srities, kas ką gali komentuoti ir pan. Valstybės tarnautojo galimai netinkamas elgesys (savo įgaliojimų viršijimas ar netinkamas funkcijų vykdymas) nėra ir negali būti pagrindu konstatuoti fizinio asmens kaltę. Šiuo konkrečiu atveju, darant prielaidą, kad specialistė L. B. neturėjo teisės teikti konsultacijų fizinėms asmenims, akivaizdu, kad atsakovas veikė suklydimo įtakoje (t. y. jis buvo suklaidintas jam pateiktu atsakymu). Atsižvelgiant į tai, atsakovo veiksmuose nėra kaltės.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas tiek dėl padarytos žalos fakto iškirtus medžius, tiek dėl specialistės L. B. galimos konsultacijos teisinės reikšmės.
Atsiliepimas
16.2. Papildomai atsiliepime pabrėžiama, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė turintis miškininko išsilavinimą. Be to atsakovas vadovaujama įmonei užsiimančiai mediena ir jos gaminiais bei miškininkyste. Todėl abejotina, kad atsakovas nesuprato, jog norint iškirsti medžius valstybei priklausančiame sklype reikalingas leidimas.
16.3. Kartu ieškovas nurodo ir tai, kad įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusižengimą ir nubaustas administracine nuobauda, todėl yra pagrindas teigti, kad jo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinio nusižengimo byloje, ir nagrinėjamai civilinei bylai dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo turi prejudicinę galią, kurių šioje civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl 45 medžių nukirtimo neturint išduoto leidimo fakto, nukirstų medžių rūšies, o taip pat aplinkybių, jog šie medžiai augo žemės ūkio paskirties žemės sklype, priklausančiame valstybei. Kartu byloje ginčas nekyla ir dėl to, jog medžius nukirto (organizavo jų nukirtimą) atsakovas, kuris naudojasi žemės sklypu. Įvertinus pateikto apeliacinio skundo turinį matyti, jog esminiai apelianto argumentai yra susiję su tuo, jog nebuvo įrodytas konkrečios žalos faktas nukirtus medžius, nukirsti medžiai augo žemės ūkio paskirties žemės sklype ir buvo pažeisti, dėl ko leidimų šiems medžiams kirsti net nereikėjo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija civilinę bylą nagrinėja kilusio ginčo ribose ir papildomai visų faktinių aplinkybių bei nustatytų duomenų nekartoja, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime itin detaliai ir išsamiai aptarė bei pasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių.
Faktinės aplinkybės
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui Z. K. 2023 m. gegužės 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022-11-09 tikrinant gautą pranešimą (Apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-11-14 ir TVR. (duomenys neskelbtini), 2023-03-23) Z. K., nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam reikalingo (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, 2022-10-31 organizavo darbus, kurių metu nupjauti 45 medžiai (1 pušis paprastoji, 1juodalksnis ir 43 karpotieji beržai) didesni kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje ir priskiriami saugotiniems želdiniams. Šiais veiksmais Z. K. pažeidė Želdynų įstatymo (redakcija nuo 2021-11-01 iki 2023-01-03) 13 straipsnio 1 ir 6 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams (redakcija nuo 2021-12-24) priedo 7.1 punktą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punktą ir padarė 9 474,00 Eur žalą aplinkai.
20. 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje NR. (duomenys neskelbtini) Z. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 80 Eur bauda.
21. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad Z. K. paskirtą 80 Eur dydžio baudą sumokėjo 2023 m. liepos 1 d.
22. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva nenustatyta konkrečia žala gamtai, pirmiausia pažymėtina tai, jog kiekvienas medis, kaip gamtos dalis, yra savaime reikšmingas ir saugotinas turtas, todėl, priešingai nei tvirtina apeliantas, papildomai įrodinėti, jog medis yra vertybė, nereikia, juo labiau kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams patvirtinimo“, priedo 7.1. punktas įtvirtina, jog saugotiniems želdiniams priskiriami: valstybinėje ir savivaldybių žemėje augantys 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės. Be to, galiojančios teisės aktų nuostatos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtinti „Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai“) patvirtina, jog iš esmės kiekvienas medis pagal savo rūšį yra įvertintas atitinkama pinigine suma, kas papildomai patvirtina, jog sunaikinti net 45 medžiai yra konkreti tiek ekonominė, tiek neekonominė žala.
23. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas nustato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Taigi net 45 medžių sunaikinimas yra akivaizdus aplinkos pablogėjimas, ką atsakovas, kaip asmuo, turintis miškininko išsilavinimą bei užsiimantis medienos verslu, neabejotinai turėtų suvokti bei suprasti.
24. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog iškertant medžius, neigiamas poveikis (žala) aplinkai padaromas visada, nepriklausomai nuo to, turi asmuo leidimą kirsti ar neturi, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nenustatyta konkrečia žala gamtai yra atmetami kaip nepagrįsti.
25. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas neturėjo pareigos gauti leidimą kirsti aptartus medžius, kadangi jie buvo pažeisti medžiai bei augo žemės ūkio paskirties žemės sklype. Šiuo atveju pažymėtina, jog byloje nėra jokių konkrečių duomenų bei įrodymų, jog net 45 medžiai kėlė atsakovo nurodomą grėsmę ar buvo pažeisti medžiai. Vien tai, kad atsakovui galimai buvo paranku pašalinti medžius iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, jog dėl to atsakovui nereikėjo gauti leidimo kirsti šiuos medžius, o taip pat kad šie medžiai automatiškai pripažintini pažeistais.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog privalėjo laikytis galiojančių teisės aktų nuostatų ir gauti leidimus dėl medžių kirtimo, nepateikė jokių konkrečių duomenų bei nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kad jam nekilo pareiga gauti leidimus dėl medžių kirtimo. Taip pat atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl aptariamų medžių būklės. Taigi, atsižvelgiant dar ir į pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai nurodytas aplinkybes, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nurodomą pažeistų medžių faktą, skundžiamu sprendimu padarytos išvados yra pagrįstos ir su jomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
27. Papildomai pažymėtina, jog nors atsakovas dėsto argumentus, susijusius su neva netinkamu medžių pažeidžiamumo vertinimu, tačiau šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis būtent atsakovas pasirinko tokią gynybinę poziciją dėl neva pažeistų medžių, dėl ko jam kilo pareiga įrodyti, jog jis neturėjo gauti leidimų šiems medžiams nukirsti. Kita vertus iš byloje esančių duomenų matyti, kad Z. K. apie numatomą vykdyti patikrinimą buvo informuotas telefonu 3 kartus, tačiau patikrinime nedalyvavo, taip pat jokių prašymų ir įrodymų dėl medžių pažeidimų neteikė ir aplinkos apsaugos inspekcijos specialistams. Taigi šiuo atveju atsakovas ne tik neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo keliamas gynybines versijas, tačiau ir nepaneigė ieškovo nustatytų aplinkybių, jog be leidimo iškirsti 45 medžiai (saugotini želdynai) buvo brandūs, 39 iš jų buvo sveiki, ir tik 6 medžiai buvo pažeisti, tačiau ir šių 6 medžių būklė nebuvo įvertinta kaip bloga. Tą papildomai nurodė bei aptarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
28. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo keliamomis gynybinėmis versijomis bei jomis vadovautis, juo labiau kad byloje esantys įrodymai šias keliamas versijas paneigia, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini), 12 punkte konkrečiai įtvirtinta, jog saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai vykdomi tik turint savivaldybės leidimą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus (toliau – Leidimas), išduotą pagal šių taisyklių 2 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą Leidime.
29. Kartu pažymėtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo teistumo ir pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nurodomos aplinkybės dėl neva įvykusio jo suklaidinimo, kai specialistė L. B. galimai nurodė, jog medžiai yra blogos būklės. Šiuo atveju pastebėtina, kad atsakovas, pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis, yra bendrovės, kuri užsiima mediena ir jos gaminiais, vadovas, taip pat kaip pats nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, turi miškininko išsilavinimą. Tokie duomenys, atsižvelgiant dar ir į tai, kad atsakovas žinojo ir suprato, kad aptariami medžiai auga ne miško, o žemės ūkio paskirties žemės sklype, neleidžia sutikti su atsakovo dėstomais argumentais, jog jis buvo suklaidintas pareigūnės atsakymu, dėl ko jo veiksmuose nukirtus net 45 medžius nėra kaltės. Šiuo atveju net ir bendroji asmens, kurio patirtis ir išsilavinimas gali neprilygti atsakovo turimoms patirtims miškų ūkio sritgyje, rūpestingumo ir apdairumo pareiga apima atsakingą ir rūpestingą elgesį siekiant nukirsti net 45 medžius, kurie be kita ko, auga net ne tam asmeniui nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype.
30. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai išnagrinėjo teisingo sprendimo priėmimui reikšmingus įrodymus, taip pat aptarė iš esmės visus atsakovo nurodytus argumentus dėl jo civilinės atsakomybės sąlygų, o kartu įvertino ir atsakovo iškeltus procesinius klausimus. Jokių aplinkybių ar argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, apeliantas nenurodė, o vien nesutikimas su pirmosios instancijos teismo priimtu nepalankiu sprendimu savaime nėra pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
31. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.