- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- I2-2341-394/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. patikslintą skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (13 b. l.), prašydama priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių dėl vienkartinės pašalpos skyrimo akiniams įsigyti pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto gyventojams ir išmokų vaikams teikimo tvarkos aprašo 36.18 punktą (kitais numatytais atvejais), o skyrius 2020 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą pagal 36.15 tvarkos aprašo punktą ir pašalpos neskyrė. Teko kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus ir ginti savo pažeistas teises. Teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-4067-394/2020 skundą tenkino ir įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl vienkartinės pašalpos skyrimo. Mano, kad šiais neteisėtais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmais jai padaryta neturtinė žala, nes neturėdama teisinių žinių buvo priversta kreiptis į teismą, reikėjo parengti skundą, dėl skyriaus priimto neteisėto ir nepagrįsto sprendimo patyrė didelį emocinį stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime (15-21 b. l.) bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja 2020 m. vasario 18 d. įteikė Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijai prašymą Nr. 3931 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“, kuriuo prašė skirti jai vienkartinę pašalpą „kitais nenumatytais atvejais“ ir nurodė, kad šiuo metu yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, gauna tik socialinę pašalpą, kitų pajamų negauna, dėl ko prašo skirti vienkartinę pašalpą akiniams įsigyti (skaitymui ir rašymui), kurie buvo skirti pagal gydytojos receptą, akinių kaina 165 Eur. Prie prašymo pridėjo 2019 m. gruodžio 5 d. gydytojo išduotą receptą, 2020 m. vasario 3 d. akinių užsakymo kvito kopiją ir 2020 m. vasario 13 d. UAB „Vision Express“ 165 Eur kvito kopiją. Komisija, įvertinusi pateiktą prašymą bei jame nurodytus argumentus, o taip pat vadovaudamasi tuo metu galiojusio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-474 patvirtinto Piniginės socialinės paramos, pašalpų nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams ir išmokų vaikams teikimo tvarkos aprašo 36.15 punktu „vienkartinė pašalpa skiriama tik vaikų akiniams kompensuoti“, nutarė vienkartinės pašalpos akinių įsigijimui kompensuoti R. P. neskirti. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2020 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 5681 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“ bei įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos prašymą iš naujo. 2020 m. rugsėjo 24 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. I2-4067-394/2020, nusprendė pareiškėjos R. P. patikslintą skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl vienkartinės pašalpos skyrimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. vasario 18 d. prašymą Nr. 3931 „Dėl vienkartinės pašalpos akiniams skaitymui ir rašymui įsigyti skyrimo“ ir 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“ Nr. 48094 nusprendė Pareiškėjai skirti 60 Eur vienkartinę pašalpą. Pareiškėja šį sprendimą vėl skundė teismui, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1797-289/2021 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2022 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą apeliacinį skundą administracinėje byloje, nusprendė jį atmesti.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja pateiktame patikslintame ieškinyje teigia, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio, sprendžiant jos pateiktą prašymą, jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią pareiškėja įvertino 1000 Eur suma ir kurią prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai. Nesutikdama su tokiu pareiškėjos reikalavimu atsakovė pažymėjo, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju taip pat būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą yra vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Šioje byloje nėra duomenų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pareiškėja tokių duomenų taip pat nėra pateikusi. Vien pareiškėjos patikslintame skunde nurodytas argumentas, kad tai, jog jos pateiktas prašymas buvo svarstomas pakartotinai dėl neva nepakankamo argumentavimo, negali būti laikomas tinkamu pagrindu, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Net ir atsakovei pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, pareiškėja su juo nesutiko ir skundė jį teismui, tačiau skundą nagrinėję teismai konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 48094 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes. Pareiškėja nepateikė teismui ir jokių duomenų apie patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus gavus ne maksimalią išmoką, todėl pareiškėjos teiginiai, pateikti dėl neturtinės žalos atsiradimo ir pagrindimo, vertintini kaip deklaratyvūs.
Atsakovė pažymėjo, jog asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Vienkartinė pašalpa skiriama asmeniui kaip būtinoji pagalba, o skiriamos vienkartinės pašalpos dydis neprivalo kompensuoti visų asmens patirtų išlaidų, todėl darytina išvada, kad pareiškėja, teikdama prašymą atsakovei, negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių, kad jai bus kompensuotos visos jos patirtos išlaidos. Pareiškėja taip pat teigia, kad dėl to, jog buvo priversta kreiptis į teismą ir išgyventi įvairius dvasinius išgyvenimus, jai turėtų būti priteisti neturtinė žala. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėja iš esmės pasinaudojo jai suteiktomis teisėmis, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to ji patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja dėl priimtų sprendimų į teismą kreipėsi mažiausiai tris kartus, tačiau nei vienu iš atvejų nebuvo nurodyta, kad pareiškėja patyrė kokią nors neturtinę žalą, kaip ir nei vienu atveju nebuvo pateiktas reikalavimas ją atlyginti, dėl ko darytina išvada, kad tokios neturtinės žalos nebuvo ir nėra. Pareiškėjos pateiktas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą po beveik trijų metų, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų, atsakovės nuomone galėtu būti vertinamas tik kaip siekis nepagristai pasipelnyti, dėl ko pateiktas patikslintas ieškinys turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. P. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus darbuotojų veiksmų, 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 5681 atsisakius jai skirti vienkartinę pašalpą akinių įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, 2012-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, veiksmai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijai pateikė prašymą Nr. 3931 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“ akinių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 5681 vienkartinės pašalpos R. P. neskyrė bei 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. (28.4.40) SSP-916 pranešė pareiškėjai, kad jos prašymas buvo svarstytas Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijoje ir vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-474 patvirtinto Piniginės socialinės paramos, pašalpų nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams ir išmokų vaikams teikimo tvarkos aprašo 36.15 punktu, kur numatyta, kad vienkartinė pašalpa skiriama vaikų akinių kompensacijai, 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 5681 vienkartinė pašalpa akinių įsigijimo išlaidoms kompensuoti jai neskirta (22, 23 b. l.). Šį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus sprendimą pareiškėja apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-4067-394/2020 skundžiamą sprendimą panaikino ir įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pareiškėjos R. P. 2020 m. vasario 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatavo, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.
Teismas, atsižvelgdamas į šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis teismas panaikino pareiškėjos skundžiamą sprendimą, konstatuoja, kad pareiškėjos apskųsto sprendimo panaikinimo faktas CK 6.271 straipsnio prasme vertinamas kaip valdžios institucijos neteisėtas veiksmas. Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju esminė viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai – nustatyta. Tačiau siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Pareiškėja nurodo, kad neturėdama teisinių žinių buvo priversta parengti teismui skundą dėl atsakovės priimto sprendimo ir kreiptis į teismą, dėl to patyrė didelį emocinį stresą, dėl neteisėto ir nepagrįsto skyriaus sprendimo jautė pažeminimą, patyrė dvasinius išgyvenimus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Atsakovės 2020 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 5681 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“ buvo panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, todėl teismas pripažįsta, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. dėl to, jog atsakovė tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. vasario 18 d. prašymo, pareiškėjai galėjo būti padaryta neturtinė žala. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėja gauna tik socialinę pašalpą, kitų pajamų neturi, prašė skirti vienkartinę pašalpą akiniams įsigyti, kurie buvo skirti pagal gydytojos receptą, akinių kaina 165,00 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintini pagrįstais pareiškėjos argumentai, jog tokie atsakovės veiksmai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, taip pat stresą dėl būtinumo kreiptis į teismą ir parengti teismui tinkamus procesinius dokumentus. Tai paneigiančių argumentų atsakovė byloje nepateikė, dėl to teismas laiko nustatytu, jog pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Atsakovės veiksmų neatitikimas teisės aktų reikalavimams pareiškėjai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nedidelį dvasinės gyvenimo kokybės pablogėjimą, emocinį sukrėtimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjai atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pažeidė R. P. teises į tinkamą jos 2020 m. vasario 18 d. prašymo išnagrinėjimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.