Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2394-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1-2394-486/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25001-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
T. A.
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2394-486/2019Proceso Nr. 1-01-1-25001-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.6; 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei, kaltinamajam T. A., jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, laiduotojai L. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., gim.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A. 2019 m. birželio 14 d., apie 22.40 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu T. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio dieną jis savo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje su klasiokais vartojo alkoholį. Jiems išvykus jis dėl tam tikrų asmeninių problemų negalėjo būti vienas. Jis išvyko pas draugą, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo iki „Compensa“ ir jį sustabdė policija. Kaltinamasis nepajuto, kad turėtų tokią didelę alkoholio koncentraciją.

Kaltinamasis T. A., kuri yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamojo T. A. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2019-06-14, 22.38 val., bendruoju pagalbos telefonu paskambino A.A., ir nurodė, kad Žaliojo tilto link važiuoja automobilis „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, vingiuoja po kelią. Pranešėjas sujungtas su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Policijos ekipažas V1742 į įvykio vietą atvyko 2019-06-14, 22.44 val. (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio K. A. (policijos ekipažas V1742) 2019-06-14 tarnybiniame pranešime įvykio faktinės aplinkybės nurodytos analogiškai kaip ir liudytojo K. A. apklausos protokole (b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas A. A. parodė, 2019-06-14, apie 22.15 val., važiavo kartu su broliu T. (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilį vairavo brolis. Ties Kunigo seminarija pastebėjo „Volvo“ visureigį, kurio valstybinio numerio nepamena. Dėl keisto vairavimo atkreipė dėmesį į minėto automobilio vairuotoją. Kilo įtarimas, kad vairuotojas girtas. Važiuodami ties „Alauša“ degaline, adresu Kalvarijų g. 204, Vilnius, pastebėjo, kad „Volvo“ pavojingai manevruoja. Nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžoje sustojo prie reguliuojamos sankryžos, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Kol stovėjo prie šviesoforo, gretimoje eismo juostoje ties brolio vairuojamu automobiliu sustojo ir automobilis „Volvo“. Pastebėjo, kad „Volvo“ automobilio priekis yra apgadintas, priekinis bamperis vilkosi kelio danga. Liudytojas atsidarė priekinės keleivio vietos langą ir norėjo įspėti vairuotoją. Kai pasižiūrėjo į vairuotoją, iškart suprato, kad jis girtas. Vairuotojo akys buvo raudonos, reakcija sulėtinta, jis važiavo užmerkdamas - atmerkdamas akis. Vairuotojas nuolat keitė važiavimo juostas, nerodė posūkio signalo. Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžoje „Volvo“ vairuotojas pasuko į Ozo gatvę ir važiavo prekybos centro „Ozas“ link. Liudytojas su broliu policijos budėtojo nurodymu važiavo iš paskos. Ties prekybos centru „Ozas“ „Volvo“ automobilio vairuotojas apsisuko ir nuvažiavo koncertų salės “Compensa“ link. Ties koncertų sale pasuko į žvyrkelį ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Iš akiračio automobilis nebuvo dingęs. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie statybvietės automobilis „Volvo“ sustojo. Liudytojas su broliu privažiavo apie 20 metrų atstumu ir stebėjo vairuotoją. Vieta, kurioje stovėjo „Volvo“ automobilis, buvo gerai apšviesta ir viskas, kas vyko automobilyje, matėsi aiškiai ir puikiai. Kol stovėjo, „Volvo‘ vairuotojas iki policijos pareigūnų atvykimo nevartojo alkoholinių gėrimų. Pareigūnai atvažiavo per 3-4 minutes ir sulaikė automobilio „Volvo“ vairuotoją (b. l. 9-10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. A. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. A. (b. l. 12-13).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ 2019-06-14, 22.47 val., T. A. nustatytas 2,91 promilių girtumas, o 2019-06-14, 23.07 val., nustatytas 3,12 promilių girtumas (b. l. 30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. S. 2019-06-14, 23.15 val., surašytame Neblaivumo nustatymo akte nurodyti šie T. A. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Be to, nurodyta, kad T. A. paaiškino alkoholį vartojęs prieš valandą (b. l. 31).

2019-06-18 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas aikštelėje, adresu Minsko pl. 21, Vilnius, esantis automobilis „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad yra apgadintas automobilio priekinis bamperis. Automobilio salone rasti vienas tuščias 0,2 litro talpos degtinės „Nemiroff“ butelis ir penki tušti 50 gramų talpos degtinės „Smirnoff“ buteliukai (b. l. 20-21).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis T. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo T. A. kaltė visiškai įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, liudytojų parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. T. A., veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo gautas kaltinamojo T. A. mamos L. A. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jai (b. l. 93).

Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bet neturi galiojančių nuobaudų, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip šiurkščiai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Be to T. A. pats prisipažino, kad asmeniniame gyvenime šiuo metu sunkus periodas, išsiskyrė su žmona, teko lankyti pas psichoterapeutus, tas paskatino neteisėtam ir neapgalvotam poelgiui.

Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja L. A. yra kaltinamojo mama. Ji praeityje nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Dirba (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir T. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (LR BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).

LR BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal LR BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Šiuo atveju T. A. vairavo transporto priemonę kai jo kraujyje buvo nustatytas 2.91 promilių girtumas. Siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo sunkų girtumą, tai, kad vairavo tamsiu paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo bei jo gynėjo prašymą skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, kadangi jis yra išsiskyręs, su buvusia žmona dalinasi dviejų mažamečių dukrų priežiūra, mergaites reikia nuvežti į darželį, būrelius, pas medikus, tačiau teismas nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą dar labiau.

Dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Teismas vertina, kad T. A. elgesys, kai tamsiu paros metu vairavo būdamas sunkios neblaivumo būsenos( mažiausiais 2.91 promilių) galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam, tad transporto priemonės ar jo vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemone siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

Pažymėtina, kad šiuo atveju T. A. vairavo trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilis „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini); automobilio valdytojas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, 2018 metų gamybos automobilio „Volvo XC60“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 36820 eurų, be PVM 30430 eurų (b. l. 22). Teismo vertinimu, teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis ar jo vertė nebus konfiskuojami

Teismas atsižvelgia į tai, kad teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo advokatas išreiškė nuogastavimus dėl labai didelės konfiskuotino turto vertės priteisimo, akcentuojant, kad tokios sumos išmokėjimas bus pernelyg didelė finansinė našta. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad automobilis priklauso įmonei, o ji gali sau leisti pirkti prabangius automobiliui. Teismas sutinka, kad 30 430 eurų yra iš tiesų didžiulė pinigų suma. Tačiau pagal teismų praktiką vien didelė automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti LR BK 72 straipsnio nuostatas, nes transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).

Kita vertus, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Vėlgi, taikant visą transporto priemonės vertės konfiskavimą, turi būti atsižvelgta į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį ir pajamas manytina, kad tokio dydžio turto vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Svarstydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Akcentuotina, kad kaltinamasis T. A. yra dirbantis asmuo, tačiau kartu su buvusia žmona augina du mažamečius vaikus, kurių išlaikymui taip pat reikia piniginių lėšų. Teismo manymu, priteisus visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą būtų pažeisti proporcingumo bei teisingumo principai. Esant šioms aplinkybėms, priteistina tik konfiskuotino automobilio vertės dalis, minėta suma mažinant iki 8000 eurų.

Galiausiai teismas pažymi, kad dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, kaltinamasis turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti T. A. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas T. A. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimą (jo vairuotojo pažymėjimą) T. A. paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina, dokumentą perduodant VĮ „Regitrai“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

T. A., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį mamos L. A. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2394-486/ 2019 T. A. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti T. A. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio mėn. 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš kaltinamojo T. A. konfiskuotino automobilio „Volvo XC60“, v.n. (duomenys neskelbtini) vertės dalį 8 000 (aštuonis tūkstančius) eurų valstybės naudai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. A. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą T. A. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą (jo vairuotojo pažymėjimą) T. A. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti, vairuotojo pažymėjimą perduodant VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski