Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nei į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį, nepateikė. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 24 mėn. terminui suteiktas 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio kreditas. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad ši suma atsakovui buvo pervesta 2013 m. kovo 3 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2013 m. liepos 24 d. sutartį nutraukė. Tiesioginių įrodymų apie sutarties nutraukimą ieškovė nepateikė. Tačiau įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl sutarties nutraukimo, kuriam neprieštarauja ieškovės teismui pateiktas 2013 m. liepos 26 d. priminimas atsakovui vykdyti savo kreditinius įsipareigojimus pagal 2013 m. kovo 3 d. sutartį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ieškovės nurodomom aplinkybėm dėl sutarties nutraukimo neprieštaravo, teismas laiko, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2013 m. liepos 24 d.

2017 m. rugsėjo 28 d. pradinė kreditorė, UAB „Finansų administravimas“ ir ieškovė sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-07, pagal kurią ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą atsakovas yra informuotas tinkamai.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 289,62 Eur skolos, t. y. negrąžinto kredito, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė, remdamasi Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.4. ir 7.1. punktais, prašo iš atsakovo priteisti 1 232,59 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. birželio 25 d., ir 75 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kaip jau nustatyta, Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2013 m. liepos 24 d. Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Taigi sutartis pradinę kreditorę su atsakovu siejo nuo 2013 m. kovo 3 d. iki 2013 m. liepos 24 d. Iš 2017 m. rugsėjo 28 d. Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-07 priedo Nr. 1 išrašo matyti, kad pradinė kreditorė atsakovui paskaičiavo palūkanas už 3 mėnesius ir mokėjimo (pelno) palūkanos sudaro 56,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisiamos šios mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias atsakovas turėjo mokėti sutarties galiojimo metu.

Teismo vertinimu, šalys Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo susitarusios dėl kompensuojamųjų palūkanų. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punkto, reglamentuojančio palūkanų normos apskaičiavimo bei taikymo sąlygas ir tvarką, 4.4. papunktyje numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinimas Kredito davėjui. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkto, reglamentuojančio atsakomybės sąlygas ir jos taikymo tvarką, 7.1. papunktyje numatyta, kad Kredito gavėjui praleidus Kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.4. papunktis (ar punktas kaip vartojama ši sąvoka sutartyje) reglamentuoja mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimą ir ši sutarties sąlyga po sutarties nutraukimo nustojo galioti. O Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1. punktas (papunktis) taikytinas, jei šalis sietų galiojanti sutartis, kaip kad išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 49 punkte, tačiau šiuo konkrečiu atveju Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2013 m. liepos 24 d. Nei sutarties 4.4. punktas, nei 7.1. punktas pagal savo turinį nėra šios sutarties sąlygos, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, kadangi jos tiesiogiai susijusios pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymu ir, sutartį nutraukus, nustojo galioti. Taigi sutarties šalių susitarimo dėl kompensuojamųjų palūkanų, skirtų atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius kredito davėjo nuostolius, nėra.

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Ieškovui reikalaujant priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kurios nėra nustatytos sutartyje, teismas ieškovui priteisia įstatyme (CK 6.210 straipsnyje) nustatytas kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.261 straipsnis). Ieškovas nepateikė su ieškiniu tokių palūkanų paskaičiavimo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, todėl teismas šias palūkanas priteisia už visą negrąžinto kredito sumą (289,62 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visos skolos sumokėjimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 0,99 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas. Teismas pažymi, kad pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 0,99 Eur dydžio išieškojimo išlaidas atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 346,48 Eur sumą (289,62 Eur skola + 56,86 Eur palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė už teikiamą ieškinį sumokėjo 34 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 22,74 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 7,73 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžinto kredito, 56,86 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 86 ct) nesumokėtų mokėjimo (pelno) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už 289,62 Eur negrąžintą kreditą nuo sutarties nutraukimo 2013 m. liepos 24 d. iki paskolos sumokėjimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 346,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,73 Eur (septynis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.