Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės – Markovienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys B. J., S. P. (S. P.), J. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesant teismo sprendimo, kuriuo S. P. būtų atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Nurodo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau - Atkūrimo įstatymas) dėl šio įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo į teismą gali kreiptis tik pats suinteresuotas asmuo, o S. P. tokių prašymų neteikė.

Be to, jis iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepadavė prašymo dėl R. O. valdytos žemės grąžinimo, neteikė giminystės ryšį su ja patvirtinančių dokumentų ir neįrodinėjo juridinę reikšmę turinčio fakto (-ų), apie tai, kad faktiškai nuosavybės teisėmis valdė 4,7 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. nuo 1929 m. kovo 16 d., t. y. nuo jo senelio J. P. (J. P.) mirties iki 1940 m. žemės nacionalizacijos. Kadangi iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikęs prašymo, todėl praleidęs terminą, neteko teisės teikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003 m. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. O. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise valdė 1,175 ha žemės bei panaikintas Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 41-1593 dėl nuosavybės teisių atstatymo piliečiui S. P. į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 4,70 ha žemės Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k., 1,175 arų žemės dalyje (Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, vietoje klaidingai nurodyto 1,175 arų įrašant į 1,175 ha).

S. P. 2005 m. kovo 24 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės savo senelės R. O. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., valdytą žemę, kuriame išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdo ir nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra 0,588 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. gegužės 10 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 8517, kurioje nurodyta, kad S. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. O. Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybės teisėmis valdytą 1,175 ha žemės. Pažymoje Nr. 8517 nurodyta, kad pažyma parengta pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003 m. bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-784-127/2005, giminystės ryšį įrodančius dokumentus.

NŽT, remdamasis Pažyma Nr. 8517, ginčijamu sprendimu S. P. atkūrė nuosavybės teises į 0,587 ha ploto žemę, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su S. Š. 1,175 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. 27-1 ir Nr. 27-2).

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3387-13/06 pagal pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 89 panaikinimo. Šiuo įsakymu buvo patikslinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. liepos 21 d. pažyma Nr. 8259 vietoj skaičių 1,175 ha įrašant 0,588 ha. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino 2005 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 89, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas minėtas įsakymas.

Paaiškina, kad pareiškėja buvo R. O. dukra iš jos kitos santuokos. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003, S. P. (mirusiam 2007 m. birželio 5 d.) tapo žinoma, kad po jo močiutės R. O. mirties jo tėvas M. P. (M. P.) paveldėjo savo motinos turto dalį kartu su kitais R. O. vaikais. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Pažymi, kad nors prašymui atkurti nuosavybės teises terminas buvo iki 2001 m. gruodžio 31 d., tačiau tik 2003 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą buvo nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad R. O. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., nuosavybės teise valdė 1,175 ha žemės. Iki tol S. P. buvo įsitikinęs, kad žemė priklausė tik buvusiam savininkui J. P., todėl ankstesnis prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas į J. P. valdytą žemę.

Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad prašymas atnaujinti terminą buvo paduotas ne tam teismui. Prašymas buvo paduotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalimi, t. y. tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turėjo būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Teisinę reikšmę turintį veiksmą, t. y. pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo priimti Vilniaus apskrities viršininko administracija. Pagal tuometinį jos buveinės adresą (Europos a. 1, Vilnius), pareiškimas buvo paduotas Vilniaus 1 apylinkės teismui ir byla nagrinėjama pagal Civilinio proceso kodekso taisykles.

Pažymi, kad pareiškėjos kvestionuojami teismo sprendimai aukštesnės instancijos teismo buvo palikti nepakeisti, todėl jie yra įsiteisėję.

Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl NTŽ sprendimo, kuriuo S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. O. valdytą 0,587 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, bei įpareigojimo nuosavybės teises atkurti S. Š. į visą R. O. valdytą 1,175 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).

Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (10 straipsnio 4 dalis).

Jeigu piliečiai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos datos kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku (10 straipsnio 5 dalis).

Dokumentai, kurie yra tinkami įrodymai, įrodinėjant giminystės ryšį su savininku yra nurodyti Tvarkoje.

Iš proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad J. P. ir R. P. (O.) turėjo tris vaikus (M., A. ir S.). S. P. buvo M. P. sūnus. R. P. (O.) po sutuoktinio mirties ištekėjo dar kartą ir susilaukė dviejų vaikų (G. K. ir S. Š.). Taigi, R. O. buvo S. P. senelė, o S. Š. – jos dukra iš antros santuokos.

Byloje nėra ginčo dėl S. P. giminystės ryšio su R. O..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. P. 1993 m. spalio 28 d. Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti 4,70 ha žemės Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 64–65).

Apylinkės agrarinės reformos tarnyba S. P. vardu parengė pažymą, kad J. P. (duomenys neskelbtini) k., Trakų Vokės apylinkėje, Vilniaus r. iš viso turėjo 4,70 ha (b. l. 66).

Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-1593 S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 4,70 ha žemės Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 88–89).

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003 m. nuosavybės atkūrimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. O. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., nuosavybės teise valdė 1,175 ha žemės bei panaikinta Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 41-1593 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. P. 1,175 arų žemės dalyje iš 4,70 arų (b. l. 6–8). Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, vietoje klaidingai nurodytų 1,175 arų įrašant 1,175 ha.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. nutartimi S. P. atnaujino terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į R. O. valdytą 1,175 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad S. P. laiku, nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendino teisę atkurti nuosavybės teises į seneliui J. P. priklausiusią 4,7 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., o, kilus ginčui su kitais pretendentais, tik 2003 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi buvo nustatyta, kad dalį žemės (1,175 ha) nuosavybės teise valdė pareiškėjo senelė R. O., todėl iki teismo nutarties įsiteisėjimo jam nebuvo pagrindo pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises į R. O. valdytą žemę (b. l. 10).

S. P. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2005 m. kovo 24 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės savo senelės R. O. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., valdytą žemę, kuriame nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę (0,588 ha) natūra (b. l. 100).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. gegužės 10 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 8517, kurioje nurodė, kad S. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. O. (duomenys neskelbtini) k., Vilniau r. nuosavybės teisėmis valdytos 1,175 ha žemės dalį – 0,587 ha. Ši pažyma parengta pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003 m. bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-784-127/2005 ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (b. l. 101).

Ginčijamu sprendimu S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,587 ha ploto žemę, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su S. Š. 1,175 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. 27-1 (2,7 ha) ir Nr. 27-2 (2 ha)) (b. l. 26–27).

Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad pagrindas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės R. O. valdytą žemę S. P. atsirado tik teismui nustačius juridinį reikšmę turintį faktą ir atnaujinus terminą tokiam prašymui pateikti.

Pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą R. O. valdytą žemę (1,175 ha), o skundą grindžia argumentais, kad Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas priėmė neteisėtą nutartį ir S. P. buvo praleidęs Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. O. valdytą žemę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame, be kita ko, prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją nedelsiant vykdyti Atkūrimo įstatymo 4, 18 straipsnių reikalavimus ir nedelsiant atkurti jai nuosavybės teises į visą R. O. valdytą 1,175 ha žemę kaip bendrasavininkei 4,7 ha žemės sklypo, į kurį Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-1593 buvo atkurtos nuosavybės teisės S. P.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 9 d. pareiškėjos skundą patenkino iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl minėto teismo sprendimo 2007 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-433/2007 konstatavo, kad S. P. 2005 m. kovo 31 d. paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises į R. O. valdytą žemę, atitiko Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies ir Tvarkos 14 punkto nuostatas, reikalaujančias kartu su prašymu pateikti ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas atkurti jai vienai nuosavybės teises į visą R. O. valdytą žemę yra nepagrįstas, nes į dalį šios žemės atkurti nuosavybės teises turi ir S. P.. Teismas padarė išvadą, kad S. P. nustatyta tvarka įrodęs giminystės ryšį su J. P., iš esmės šį ryšį įrodė ir su R. O. (buvusia P.), dar prieš priimant 1995 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 41-1593 atkurti jam nuosavybės teises į J. P. valdytą žemę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Minėtos teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, „įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią“ (žr. 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Kadangi minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, jie iš naujo negali būti revizuojami, o pareiškėjos argumentai, kad Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas neteisėtai priėmė nutartį, kuria S. P. atnaujino terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. O. valdytą 1,175 ha žemę (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. ir tokį prašymą atsakovas neva neteisėtai priėmė, taip pat tai, kad S. P. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikęs giminystės ryšį su R. O. įrodančių dokumentų, atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. P. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į senelės R. O. turėtą žemę, prašymą pateikė iš karto po to, kai teismas atnaujino terminą tokiam prašymui pateikti, o, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavo, įrodęs giminystės ryšį su J. P., iš esmės šį ryšį įrodė ir su R. O. (buvusia P.), t. y. prašymą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus pateikė Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, todėl ginčijamu sprendimu jam pagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į senelės R. O. turėtą žemę (0,587 ha dalį iš 1,175 ha). Teismui nėra pagrindo šio sprendimo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti jai nuosavybės teises į visą R. O. valdytą 1,175 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., yra išvestinis iš pirmojo, kurio netenkinus, netenkintinas ir pastarasis, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.