- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- A-431-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00763-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- B. J., S. P., J. P.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – B. J., S. P. (S. P.), J. P.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 48S-503-(14.48.3.) dėl S. P. nuosavybės teisių atkūrimo į R. O. valdytą 0,587 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atkurti S. Š. nuosavybės teises į visą R. O. valdytą 1,175 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) rajone.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Sprendimas priimtas nesant teismo sprendimo, kuriuo S. P. būtų atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), pareiškėja nurodė, kad dėl šio įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo į teismą gali kreiptis tik pats suinteresuotas asmuo, o S. P. tokių prašymų neteikė. Be to, S. P. iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepadavė prašymo dėl R. O. valdytos žemės grąžinimo, neteikė giminystės ryšį su ja patvirtinančių dokumentų ir neįrodinėjo juridinę reikšmę turinčio fakto (-ų), apie tai, kad faktiškai nuosavybės teisėmis valdė 4,7 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) r. nuo (duomenys neskelbtini)., t. y. nuo jo senelio J. P. (J. P.) mirties iki 1940 m. žemės nacionalizacijos. Kadangi iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikęs prašymo, todėl praleidęs terminą, neteko teisės teikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pažymėjo, kad S. P., norėdamas tapti pretendentu į R. O. žemę, privalėjo laikytis išimtinio ir rūšinio teismingumo taisyklių bei pateikti prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų ir praleistų terminų atnaujinimo, tačiau jis su 2005 m. vasario 1 d. pareiškimu atnaujinti terminą kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Iš šio pareiškimo turinio matyti, kad su prašymu grąžinti R. O. žemę į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi tik 2004 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas jo pareiškimą patenkino ir terminą atnaujino. Mano, kad teismas neteisėtai priėmė tokį procesinį sprendimą, o atsakovas negalėjo priimti S. P. dokumentų ir priimti skundžiamą sprendimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003 m. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. O. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise valdė 1,175 ha žemės bei panaikintas Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 41-1593 dėl nuosavybės teisių atstatymo piliečiui S. P. į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 4,70 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., 1,175 arų žemės dalyje (Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, vietoje klaidingai nurodyto 1,175 arų įrašant į 1,175 ha).
7. NŽT nurodė, kad Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-784-127/2005 S. P. atnaujino terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. O. valdytą žemę.
8. NŽT pažymėjo, kad S. P. 2005 m. kovo 24 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės savo senelės R. O. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) k., valdytą žemę, kuriame išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdo ir nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra 0,588 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. gegužės 10 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 8517, kurioje nurodyta, kad S. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. O. (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybės teisėmis valdytą 1,175 ha žemės. Pažymoje Nr. 8517 nurodyta, kad pažyma parengta pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003 m. bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-784-127/2005, giminystės ryšį įrodančius dokumentus.
9. NŽT, remdamasi Pažyma Nr. 8517, ginčijamu sprendimu S. P. atkūrė nuosavybės teises į 0,587 ha ploto žemę, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su S. Š. 1,175 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. 27-1 ir Nr. 27-2).
10. NŽT atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3387-13/06 pagal pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 89 panaikinimo. Šiuo įsakymu buvo patikslinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. liepos 21 d. pažyma Nr. 8259 vietoj skaičių 1,175 ha įrašant 0,588 ha. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino 2005 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 89, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas minėtas įsakymas.
Atsiliepimas
11. Tretieji suinteresuoti asmenys B. J., S. P., J. P. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
12. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad pareiškėja buvo R. O. dukra iš jos kitos santuokos. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003, S. P. (mirusiam (duomenys neskelbtini) d.) tapo žinoma, kad po jo močiutės R. O. mirties jo tėvas M. P. (M. P.) paveldėjo savo motinos turto dalį kartu su kitais R. O. vaikais. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Nors prašymui atkurti nuosavybės teises terminas buvo iki 2001 m. gruodžio 31 d., tačiau tik 2003 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą buvo nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad R. O. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) r., nuosavybės teise valdė 1,175 ha žemės. Iki tol S. P. buvo įsitikinęs, kad žemė priklausė tik buvusiam savininkui J. P., todėl ankstesnis prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas į J. P. valdytą žemę.
Žemesnės instancijos teismas
13. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad prašymas atnaujinti terminą buvo paduotas ne tam teismui. Prašymas buvo paduotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalimi, t. y. tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turėjo būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Teisinę reikšmę turintį veiksmą, t. y. pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo priimti Vilniaus apskrities viršininko administracija. Pagal tuometinį jos buveinės adresą ((duomenys neskelbtini)), pareiškimas buvo paduotas Vilniaus 1 apylinkės teismui ir byla nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles. Pareiškėjos kvestionuojami teismo sprendimai aukštesnės instancijos teismo buvo palikti nepakeisti, todėl jie yra įsiteisėję.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjos S. Š. skundą atmetė.
15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT sprendimo, kuriuo S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. O. valdytą 0,587 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, bei įpareigojimo nuosavybės teises atkurti S. Š. į visą R. O. valdytą 1,175 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) rajone.
16. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
17. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
17.1. J. P. ir R. P. (O.) turėjo tris vaikus ((duomenys neskelbtini)). S. P. buvo M. P. sūnus. R. P. (O.) po sutuoktinio mirties ištekėjo dar kartą ir susilaukė dviejų vaikų (G. K. ir S. Š.). Taigi, R. O. buvo S. P. senelė, o S. Š. – jos dukra iš antros santuokos.
17.2. Byloje nėra ginčo dėl S. P. giminystės ryšio su R. O..
Šalies argumentai
17.3. S. P. 1993 m. spalio 28 d. Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti 4,70 ha žemės (duomenys neskelbtini) k.
17.4. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba S. P. vardu parengė pažymą, kad J. P. M. G. k., Trakų Vokės apylinkėje, Vilniaus r. iš viso turėjo 4,70 ha.
17.5. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-1593 S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 4,70 ha žemės (duomenys neskelbtini) k. (b. l. 88–89).
Žemesnės instancijos teismas
17.6. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003 m. nuosavybės atkūrimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. O. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) r., nuosavybės teise valdė 1,175 ha žemės bei panaikinta Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 41-1593 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. P. 1,175 arų žemės dalyje iš 4,70 arų (b. l. 6–8). Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, vietoje klaidingai nurodytų 1,175 arų įrašant 1,175 ha.
Šalies argumentai
17.7. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. nutartimi S. P. atnaujino terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į R. O. valdytą 1,175 ha žemės (duomenys neskelbtini) r. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad S. P. laiku, nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendino teisę atkurti nuosavybės teises į seneliui J. P. priklausiusią 4,7 ha žemės (duomenys neskelbtini) r., o, kilus ginčui su kitais pretendentais, tik 2003 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi buvo nustatyta, kad dalį žemės (1,175 ha) nuosavybės teise valdė pareiškėjo senelė R. O., todėl iki teismo nutarties įsiteisėjimo jam nebuvo pagrindo pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises į R. O. valdytą žemę (b. l. 10).
17.8. S. P. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2005 m. kovo 24 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės savo senelės R. O. iki 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) k., valdytą žemę, kuriame nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę (0,588 ha) natūra (b. l. 100).
17.9. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005 m. gegužės 10 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 8517, kurioje nurodė, kad S. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. O. G. k., (duomenys neskelbtini) r. nuosavybės teisėmis valdytos 1,175 ha žemės dalį – 0,587 ha. Ši pažyma parengta pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003 m. bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-784-127/2005 ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus.
17.10. Sprendimu S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,587 ha ploto žemę, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su S. Š. 1,175 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. 27-1 (2,7 ha) ir Nr. 27-2 (2 ha)).
17.11. Pagrindas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės R. O. valdytą žemę S. P. atsirado tik teismui nustačius juridinį reikšmę turintį faktą ir atnaujinus terminą tokiam prašymui pateikti.
17.12. Pareiškėja siekia, jog jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą R. O. valdytą žemę (1,175 ha), o skundą grindžia argumentais, kad Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas priėmė neteisėtą nutartį ir S. P. buvo praleidęs Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. O. valdytą žemę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
17.13. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame, be kita ko, prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją nedelsiant vykdyti Atkūrimo įstatymo 4, 18 straipsnių reikalavimus ir nedelsiant atkurti jai nuosavybės teises į visą R. O. valdytą 1,175 ha žemę kaip bendrasavininkei 4,7 ha žemės sklypo, į kurį Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-1593 buvo atkurtos nuosavybės teisės S. P.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 9 d. pareiškėjos skundą patenkino iš dalies.
17.14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl minėto teismo sprendimo 2007 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-433/2007 konstatavo, kad S. P. 2005 m. kovo 31 d. paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises į R. O. valdytą žemę, atitiko Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies ir Tvarkos 14 punkto nuostatas, reikalaujančias kartu su prašymu pateikti ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas atkurti jai vienai nuosavybės teises į visą R. O. valdytą žemę yra nepagrįstas, nes į dalį šios žemės atkurti nuosavybės teises turi ir S. P.. Teismas padarė išvadą, kad S. P. nustatyta tvarka įrodęs giminystės ryšį su J. P., iš esmės šį ryšį įrodė ir su R. O. (buvusia P.), dar prieš priimant 1995 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 41-1593 atkurti jam nuosavybės teises į J. P. valdytą žemę.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pabrėžė, kad teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, jie iš naujo negali būti revizuojami, o pareiškėjos argumentai, kad Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas neteisėtai priėmė nutartį, kuria S. P. atnaujino terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. O. valdytą 1,175 ha žemę (duomenys neskelbtini) r. ir tokį prašymą atsakovas neva neteisėtai priėmė, taip pat tai, kad S. P. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikęs giminystės ryšį su R. O. įrodančių dokumentų, atmestini.
III.
19. Pareiškėja S. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
20. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas dėl šių priežasčių:
20.1. Tiek iš Atkūrimo įstatymo nuostatų, tiek iš teismų praktikos išaiškinimų yra žinoma, kad pilietis turėjo teisės prie prašymo pridėti nuosavybės teisės ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentus tik iki 2001 m. gruodžio 31 d. (10 str. 1 d., 4 d. ). Nuo 2004 m. spalio 26 d. tiek prašymo, tiek dokumentų pateikimo terminai tapo atnaujinamaisiais, todėl pilietis turėjo prašyti teismą atnaujinti terminą ne tik prašymo padavimui, bet ir dokumentų padavimui. Nagrinėjamu atveju, S. P. prašė teismo atnaujinti terminą tik prašymo padavimui, todėl teismas netyrė ir nevertino klausimo – ar jis dėl svarbių priežasčių laiku neįrodinėjo juridinių faktų. Tokių klausimų negalėjo tirti ir vertinti teismai, nagrinėjant ginčus dėl kitų klausimų, todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi ištraukomis iš kitų teismų pasisakymų.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindžia sprendimą Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartimi priimto civ. byloje Nr.2-784-127/2005, nes teismas atnaujino terminą tik prašymo pateikimui. Be būtinojo S. P. prašymo teismas nenagrinėjo kitų klausimų, tarp jų klausimo – ar pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido pateikti nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kurių pateikimo terminas nuo 2004 m. spalio 26 d. tapo atnaujinamuoju.
20.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė savo sprendimą Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priimtos civilinėje byloje Nr.2A-941, nes Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.2S-489-464/2013 konstatavo, kad toje byloje ieškovės S. Š. interesai buvo apginti per juridinio fakto nustatymo institutą ir kad toje byloje nebuvo sprendžiama dėl kurių nors kitų asmenų teisių ar interesų. Teismo nutartimi nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nebuvo ir nėra juridiniu S. P. atžvilgiu, nes bylos nagrinėjimo metu jis neturėjo teisės teikti prašymo ir dokumentų, o nuo 2004 m. spalio 26 d. nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentų pateikimui. Kaip minėta, tai be teismo leidimo pretendentas galėjo pridėti dokumentus tik iki 2001 m. gruodžio 31 d.
20.4. Teismas nepagrįstai grindžia sprendimą ištraukomis iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A8-433/2007, nes teismas toje byloje tikrino klausimą tik dėl žemėtvarkos vedėjos teisės parengti pažymą pagal pateiktą prašymą. Kitų klausimų teismas netyrė ir nevertino, tarp jų dėl klausimo – ar S. P. gali nevykdyti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimo – atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
20.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr.A8-699/2006 buvo išaiškinęs, kad pažymos parengimas yra tik viena iš procedūrų, atliekamų nuosavybės teisių atkūrimo procese ir kad teisės aktai nedraudžia tikslinti pažymų dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų. Kitoje administracinėje byloje Nr. A8-699/2006 teismas buvo išaiškinęs, kad parengta pažyma tik įrodo, kad tam tikras asmuo yra pretendentas atkurti nuosavybės teisės.
21. Atsižvelgdama į minėtas priežastis, pareiškėja nurodo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, kuri turėjo teisės dar dokumentų parengimo stadijoje rengti pažymas vien pagal pateiktus prašymus, prieš galutinio sprendimo priėmimo turėjo teisės ir pareigas vėl patikslinti savo pažymas, nes, turėdamas NŽT įgaliojimus priiminėti galutinius sprendimus, neturėjo teisinio pagrindo galutiniu sprendimu tenkinti S. P. prašymo, kuris iki galutinio sprendimo priėmimo datos nebuvo įvykdęs Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimo – atnaujinti terminą dokumentų pateikimui.
22. Pareiškėja akcentuoja, kad paminėtuose teismų procesiniuose dokumentuose teismai ne tik netyrė ir nevertino klausimo – ar S. P. gali / negali nevykdyti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimų dalies, kuria nuo 2004 m. spalio 26 d. reikalaujama atnaujinti terminą nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui, bet apskritai nekompetentingi nagrinėti tokius klausimus ir nekompetentingi atleidinėti pretendentų nuo tokios pareigos įvykdymo, nes Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nenumato jokių išimčių ir nesuteikia niekam, tame tarpe teismui, tokių teisių.
Atsiliepimas
23. Tretieji suinteresuoti asmenys B. J., S. P. ir J. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškina, kad tik užsibaigus teisminiam procesui Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-941/2003 m., S. P. tapo žinoma ir suprantama, kad po jo močiutės R. O. mirties jo tėvas M. P. neabejotinai paveldėjo savo motinos turto dalį kartu su kitais R. O. vaikais. S. P. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nurodė, kad terminas paduoti prašymą yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymų padavimo terminas buvo iki 2001 m. gruodžio 31 d., tačiau tik 2003 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą buvo nutarta, nustatyti nuosavybės atkūrimo tikslu, juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. O. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rajone, nuosavybės teise valdė 1,175 ha žemės. Iki šios teismo nutarties S. P. pagrįstai buvo įsitikinęs, kad žemės priklausė tik buvusiam savininkui J. P., todėl ankstesnis prašymas atkurti nuosavybės teises ir buvo pateiktas į J. P. turėtą žemę. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo aukščiau aprašytą S. P. prašymą ir nustatė, kad prašymas atnaujinti pialeistą įstatymo nustatytą terminą tenkinamas, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. P. laiku, nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendino nuosavybės teisių atkūrimą į seneliui J. P. priklausiusią 4,70 ha žemę (duomenys neskelbtini) rajone. Kilus ginčui su kitais pretendentais, tik 2003-09-04 Vilniaus apygardos įsiteisėjusia nutartimi nustatyta, kad dalį tos žemės, t. y. 1,175 ha nuosavybės teise valdė S. P. senelė R. O.. Dėl šios priežasties iki 2001 m. gruodžio 31 d., o tiksliau iki 2003-09-04 d. nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į žemėtvarkos skyrių, nes visa žemės (4,75 ha) iki teismo nutarties priklausė J. P.. Akivaizdu, kad teismas aiškiai nurodė pagrindus, kurių pagrindu atnaujino praleistą terminą.
Atsiliepimas
25. Trečiųjų suinteresuotų asmenų įsitikinimu, teigti, kad teismas priimdamas sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą ir vadovaudamasis byloje buvusiais įrodymais, padarė klaidą – nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT sprendimo, kuriuo S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. O. valdytą 0,587 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, bei įpareigojimo nuosavybės teises atkurti S. Š. į visą R. O. valdytą 1,175 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, pagrįstumo ir teisėtumo.
27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad S. P. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į senelės R. O. turėtą žemę, prašymą pateikė iš karto po to, kai teismas atnaujino terminą tokiam prašymui pateikti, taip pat, įrodęs giminystės ryšį su J. P., iš esmės šį ryšį įrodė ir su R. O. (buvusia P.), t. y. prašymą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus pateikė Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, todėl ginčijamu sprendimu jam pagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į senelės R. O. turėtą žemę (0,587 ha dalį iš 1,175 ha).
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
29. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų matyti, kad ji iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų pagrįstumą ir teisėtumą.
30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 16 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje.
31. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-433/2007, be kita ko, nustatyta, kad:
31.1. Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2005m kovo 9 d. sprendimu S. P. buvo atnaujintas praleistas terminas paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į R. O.turėtą žemę.
31.2. S. P. 2005 m. kovo 31 d., paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į R. O. turėtą žemę, nustatyta tvarka buvo konstatuota apie S. P. giminystės ryšį su R. O..
31.3. S. P. 2005 m. kovo 31 d. paduotas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į R. O. turėtą žemę, atitiko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, reikalaujančias kartu su prašymu pateikti ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
32. Iš šios Nutarties 31 punkte nurodytų faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad NŽT privalėjo vadovautis teismų nustatytomis aplinkybėms, todėl pagrįstai priėmė Sprendimą. Pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-433/2007 yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmetami. Be to, ginčui aktualios aplinkybės buvo nustatytos ir kitais teismų procesiniais sprendimais (žr. šios Nutarties 17 p.).
33. Atsižvelgdama į tai, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti jai nuosavybės teises į visą R. O. valdytą 1,175 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini)., yra išvestinis iš pirmojo, kurio netenkinus, netenkintinas ir pastarasis.
34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.