Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – VAGK, Komisija) 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2R-264(4R-474) atsisakė priimti nagrinėti Labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ skundą (VAGK b. l. 63).

Pareiškėjas Labdaros ir paramos fondas „Biblijos studijos“ (toliau – LPF „Biblijos studijos“ ar pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti VAGK 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2R-264(4R-474), įpareigoti Komisiją priimti ir išnagrinėti pagal kompetenciją 2016 m. rugpjūčio 8 d. patikslintą skundą (skundo trūkumų pašalinimas pagal 2016 m. liepos 27 d. VAGK sprendimą Nr. 2R-239(4R-474) ir 2016 m. liepos 25 d. pirminį skundą (b. l. 1-2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VAGK sprendimą atsisakyti priimti LPF „Biblijos studijos“ skundą motyvavo tuo, kad patikslintame skunde nebuvo suformuluotas reikalavimas pagal Komisijos kompetenciją bei nepridėtas ginčijamas sprendimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytais ginčijamo sprendimo argumentais, paaiškino, kad 2016-03-16 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo misterija) elektroniniu paštu pateikė kreipimąsi-prašymą. Teisingumo ministerija 2016-06-31 (birželio mėn. turi 30 d., todėl tai laikytina rašymo apsirikimu) elektroniniu paštu atsakė, kad nėra kompetentinga duoti nurodymus katalikų bažnyčiai. Tuomet pareiškėjas 2016-07-02 elektroniniu paštu pakartotinai kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir gavo 2016-07-73 (datoje rašybos klaida) atsakymą Nr. (7.R3e)5393, kuriame nurodyta, jog šis atsakymas gali būti skundžiamas VAGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nesutikdamas su Teisingumo ministerijos pateiktu atsakymu, pareiškėjas pasinaudojo rašte Nr. (7.R3e)5393 nurodyta teise ir kreipėsi į Komisiją. Pateikdamas Komisijai skundą, prie skundo pridėjo tiek pirmąjį, tiek ir antrąjį Teisingumo ministerijos atsakymą. Atsižvelgdamas į tai, laiko nepagrįstu Komisijos sprendimo argumentą, kad prie skundo nebuvo pridėtas skundžiamas aktas.

Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad nesuformulavo reikalavimo pagal Komisijos kompetenciją. Pažymėjo, kad 2016-08-08 patikslintame skunde konkrečiai nurodė, jog nesutinka su Teisingumo ministerijos atsakymu ir prašė įpareigoti ministeriją atlikti jai Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnyje priskirtus veiksmus. Mano, kad suformuluotas prašymas įpareigoti ministeriją tinkamai apsvarstyti prašymą ir imtis įstatyme ministerijai priskirtų pareigų atitinka Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą Komisijos kompetenciją.

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 63-65), su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad administracinių ginčų komisijai paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą (mutatis mutandis taikoma ir kreipiantis į administracinių ginčų komisiją), privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Būdamas nešališkas, teismas (mutatis mutandis ir administracinių ginčų komisija) pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų. Atitinkamai ABTĮ nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo trūkumus (ir., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-42 7/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-458-552/2016; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat yra konstatavusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas (mutatis mutandis ir administracinių ginčų komisiją), nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-87/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-437-261/2016; kt.).

Atsakovas taip pat nurodė, kad remiantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą: panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde Komisijos prašė įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti jai priskirtus veiksmus, nustatytus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 20 straipsnį, jei religinė bendruomenė, bendrija ar centras veikia ne pagal įregistruotus įstatus ar juos atitinkančius dokumentus arba jų veikla pažeidžia Konstituciją ar šį įstatymą, Teisingumo ministerija praneša apie tai raštu įstatymus pažeidusiai religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti ištaisyti. Jei pažeidimai neištaisomi, Teisingumo ministerija gali kreiptis į teismą dėl religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklos sustabdymo. Pažymėjo, kad Komisija neturi tokių įgaliojimų įpareigoti Teisingumo ministeriją imtis veiksmų, nustatytų Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnyje (šiuo atveju Komisija turi teisę įpareigoti Teisingumo ministeriją tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą). Be to, iš pateikto patikslinto skundo taip pat matyti (vertinant skundo priedus), kad pareiškėjas Komisijai nepateikė ir ginčijamo sprendimo, t. y. skundas neatitiko ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad VAGK pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad LPF „Biblijos studijos“ steigėjas A. V. 2016-07-25 kreipėsi į Komisiją su prašymu, kuriame prašė: teisingumo ministerijos tvirtinimą, kad Bažnyčia atskirta nuo pasaulietinės valdžios, pagrįsti faktais; atsakyti į visas kreipimesi-prašyme nurodytas pastabas, pripažįstant minimos bažnyčios nusikaltimus ir uždrausti jos veiklą, nes ji neatitinka valstybinės registracijos arba įpareigoti, kad bažnyčia pašalintų kliūtis klaidinimui; viešai pripažinti jų bendruomenės tikintiesiems, kad jie buvo klaidinami ir už tai atsiprašytų (b. l. 1-39, VAGK byla). Komisijoje 2016-07-28 užregistruotas dar vienas pareiškėjo analogiško turinio kreipimasis-prašymas, kuris prijungtas prie pirminio skundo (b. l. 40-49).

Komisija, konstatavusi, kad pareiškėjo skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnio reikalavimų, 2016-07-27 sprendimu „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“ Nr. 2R-239(4R-474) LPF „Biblijos studijos“ nustatė 14 dienų terminą nuo šio sprendimo gavimo dienos pateikti Komisijai patikslintą skundą, atitinkantį šiame sprendime išvardintus reikalavimus. Taip pat išaiškino, kad nepašalinus šių trūkumų, skundas, kaip neatitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, bus nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (b. l. 51, VAGK byla).

Komisijoje 2016-08-11 gautas LPF „Biblijos studijos“ patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas Komisijos prašė, kad Teisingumo ministerija tinkamai apsvarstytų pareiškėjo prašymą ir nurodytų vyraujančiai Romos katalikų bažnyčiai, kad ji ištaisytų daromus nusikaltimus ar nusižengimus; to neįvykdžius, uždrausti jos veiklą šalyje (b. l. 52-60, VAGK byla).

Komisija 2016-08-12 sprendimu „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ Nr. 2R-264(4R-474) atsisakė priimti LPF „Biblijos studijos“ skundą, kaip neatitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto (sprendime nurodyta „24 str. 8 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) ir 25 straipsnio 1 dalies nustatytų skundo reikalavimų (b. l. 63, VAGK).

Ginčui aktualios redakcijos Administracinių ginčų komisijų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad į administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas administracinių ginčų komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu: 1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų; 2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.

Skundo, teikiamo VAGK, turinio ir formos reikalavimus, nustato Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojant nuo 2016-07-01) 24 ir 25 straipsniai.

Iš VAGK 2016-07-27 sprendimo „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“ turinio matyti, kad pareiškėjo pirminis skundas, paduotas 2016-07-25, neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2, 4, 6 ir 8 punktų, 24 straipsnio 3 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl buvo nustatytas terminas jiems pašalinti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą, skunde, teikiamame Komisijai, turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Kaip matyti iš 2016-07-25 kreipimosi-prašymo turinio, kreipimąsi-prašymą LPF „Biblijos studijos“ vardu pateikė A. V., tačiau šis asmuo skunde nebuvo įvardintas kaip pareiškėjo atstovas, nenurodyti jo kontaktiniai duomenys, nepateikti šio asmens įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Be to, Komisijai pateiktas tinkamai nepasirašytas skundas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija 2016-07-27 sprendime pagrįstai nustatė skundo neatitikimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 24 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4, 6 ir 8 punktai reikalauja, kad skunde turi būti nurodyta: viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; pareiškėjo reikalavimas.

Iš 2016-07-25 pateikto skundo ir pridedamų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjo netenkina Teisingumo ministerijos atsakymas, tačiau nei pačios ministerijos kaip atsakovės, nei skundžiamo atsakymo datos ir numerio pareiškėjas 2016-07-25 kreipimesi-prašyme neįvardino. Prie šio kreipimosi-prašymo buvo pridėtas Teisingumo ministerijos 2016-07-73 (klaida datoje) raštas „Dėl Jūsų prašymo“ Nr. 7.R3e)5393, 2016-07-01 Teisingumo ministerijos elektroniniu paštu pateiktas atsakymas, kreipimasis-prašymas, adresuotas Teisingumo ministerijai „Vatikano paslaptys“, tekstas pavadinimu „Krikščionybė ir katalikybė“. Pareiškėjui skunde konkrečiai neįvardijus skundžiamo akto priėmimo datos ir numerio, Komisija turėjo pagrindą konstatuoti, kad prie skundo nėra pridėtas skundžiamas aktas, todėl nustatė skundo trūkumą.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sprendimų, kuriuos pagal kompetenciją gali priimti Komisija, rūšys, o būtent: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; 3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. Taigi, formuluojant reikalavimą Komisijai, jis turi atitikti Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaip matyti iš 2016-07-25 kreipimosi-prašymo turinio, pareiškėjo Komisijai suformuluoti reikalavimai pagrįsti faktais, kad Bažnyčia atskirta nuo pasaulietinės valdžios, atsakyti į visas kreipimesi-prašyme nurodytas pastabas neatitiko minėtų įstatymo nuostatų: reikalavimas nėra formuluojamas dėl konkretaus viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju Teisingumo ministerijos) priimto individualaus administracinio akto, taip pat neprašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. Taigi, Komisija pagrįstai konstatavo aptariamą skundo trūkumą ir nustatė terminą jam pašalinti.

Administracinių teismų praktikoje pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui (šiuo atveju ir Komisijai) užkerta kelią priimti pateiktą skundą (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis adm. byloje Nr. AS62-599/2011).

Pažymėtina, kad Komisija 2016-07-27 sprendime pareiškėjui aiškiai įvardino, kokių reikalavimų neatitinka jo 2016-07-25 skundas bei kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, tačiau ginčijamame VAGK 2016-08-12 sprendime Komisija vėl konstatavo skundo neatitikimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto (sprendime nurodyta „24 str. 8 d.“ vertinama kaip rašymo apsirikimas) ir 25 straipsnio 1 dalies skundo reikalavimams: pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo pagal Komisijos kompetenciją bei nepridėjo ginčijamo sprendimo.

Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimus bei jų pagrindą, nes būtent skundo elementai apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas ir leidžia ginčus dėl teisės sprendžiančiai institucijai tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimu, tuo pačiu užtikrinant asmens teisės į teisminę gynybą tinkamą realizavimą.

2016-08-11 skundo turinys patvirtina, kad, kaip ir pirminiame skunde, pareiškėjas nenurodė skundžiamo akto priėmimo datos ir numerio. Šiame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad pareiškėjo atstovas prašymu-kreipimusi prašė Teisingumo ministerijos remiantis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsniu duoti nurodymus vyraujančiai Romos katalikų bažnyčiai pataisyti įvardintus trūkumus ar sustabdyti jos veiklą Lietuvoje. Taip pat skunde nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su Teisingumo ministerijos atsakymu, tačiau nenurodo nei jo datos, nei numerio. Nors pareiškėjas skunde teismui teigia, kad skundžiamus aktus pridėjo prie pirminio skundo, tačiau įvertinus tai, kad nei pirminiame, nei patikslintame skunde jis neįvardino jų priėmimo datos ir numerio, negalima teigti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatytas trūkumas buvo pašalintas, nes nėra galimybės identifikuoti, su kokiu Teisingumo ministerijos sprendimu pareiškėjas nesutinka. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Teisingumo ministeriją kreipėsi du kartus (2016-03-16 ir 2016-07-02) ir gavo du atsakymus (2016-07-01 ir 2016-07-23), kuriuos pridėjo prie pirminio skundo. Pareiškėjas jokio reikalavimo panaikinti konkretų Teisingumo ministerijos sprendimą Komisijai nesuformulavo. Prie 2016-08-11 patikslinto skundo buvo pridėtas tik kreipimasis-prašymas Teisingumo ministerijai.

Pažymėtina, kad reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjekto veiksmus gali būti reiškiamas tuo atveju, kai yra kilęs ginčas: viešojo administravimo subjektas netinkamai atliko arba vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei pareiškėjas nesutiko su tuo, kaip Teisingumo ministerija išnagrinėjo jo kreipimąsi-prašymą, jis turėjo prašyti Komisijos panaikinti atsakymą į jo kreipimąsi-prašymą ir įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti šį kreipimąsi-prašymą. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas reikalavimo dėl Teisingumo ministerijos atsakymo į jo kreipimąsi-prašymą neskundė Komisijai, o 2016-08-11 skunde tik suformulavo reikalavimą įpareigoti Teisingumo ministeriją tinkamai apsvarstyti jo prašymą ir nurodyti vyraujančiai Romos katalikų bažnyčiai, kad ji ištaisytų daromus nusikaltimus ar nusižengimus, o to neįvykdžius, uždrausti jos veiklą šalyje. Teismo vertinimu, toks reikalavimo formulavimas neatitinka Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos Komisijos kompetencijos. Kaip matyti, pareiškėjas siekia, kad Komisija įpareigotų Teisingumo ministeriją tinkamai apsvarstyti jo prašymą ir nurodo konkretų pageidaujamą tokio nagrinėjimo rezultatą, imtis veiksmų, nustatytų Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnyje. Komisijai priėmus nagrinėti tokio turinio reikalavimą ir jį patenkinus, Komisija iš esmės peržengtų savo kompetencijos ribas, kadangi jos priimti sprendimai negali pažeisti viešojo administravimo subjekto kompetencijos. Kaip minėta, Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją galėtų priimti sprendimą panaikinti Teisingumo ministerijos sprendimą dėl pareiškėjo kreipimosi-prašymo ir įpareigoti ministeriją iš naujo jį išnagrinėti.

Teismo įsitikinimu, Komisijos 2016-08-12 sprendime nustatyti skundo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas, kurių Komisija pati pašalinti negalėjo. Todėl Komisija padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad pareiškėjo skundas neatitinka esminių skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir pagrįstai bei teisėtai nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui. Dėl šių priežasčių panaikinti 2016-08-12 Komisijos sprendimą ir įpareigoti ją išnagrinėti pareiškėjo 2016-07-25 ir 2016-08-11 skundus pagal kompetenciją nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2R-264(4R-474) palikti galioti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.