- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- eAS-437-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00514-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vangių Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT, atsakovas) veiksmų, prašydama įpareigoti STT elgtis pagal įstatymą ir kompensuoti pareiškėjos laiko su jais gaišinimą. Su skundu pareiškėja pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. vasario 5 d. rašto Nr. 4-01-798 ,,Dėl prašymo, registracijos Nr. 5-01-1324“ kopiją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2016 m. vasario 26 d. pašalinti skundo trūkumus – nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, jame nurodyti skundžiamus veiksmus, aktus ir juos pateikti teismui, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus ir jų faktinį pagrindą, sumokėti 21 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą atitinkamais įrodymais prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.
Pareiškėja skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. teismo nutartis pareiškėjai išsiųsta 2016 m. vasario 12 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas, teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo laikoma įteikta pareiškėjai 2016 m. vasario 15 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, nes pareiškėja teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, dėl termino pratęsimo nesikreipė (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).
III.
Pareiškėja V. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ABTĮ 75 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatas, laikoma, kad teismo nutartis pareiškėjai įteikta 2016 m. vasario 15 d. ir pažymi, kad ji tą dieną nutarties negavo. Teigia, kad tai yra labai rimtas jos teisių pažeidimas.
Pareiškėja cituoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. teismo nutartį, kurioje teigiama, kad: „Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo teismo įpareigoti STT elgtis pagal įstatymą ir kompensuoti pareiškėjos laiko su jais gaišinimą, tačiau iš tokio reikalavimo nėra aišku, ko ji konkrečiai prašo teismo, toks reikalavimas neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų teismo galimų priimti sprendimų rūšių. Pareiškėja įpareigotina pašalinti šį skundo trūkumą ir tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus.“ Jos teigimu, ji suformulavo konkretų reikalavimą, t.y. įpareigoti STT elgtis pagal įstatymą ir kompensuoti jos sugaištą laiką, nes STT netenkino nei vieno jos prašymo, todėl nesupranta, kodėl reikalavimas laikytinas netinkamu. Pasak pareiškėjos, remiantis Lietuvių kalbos žodyne pateiktomis žodžių „laikas“ ir „gaišinimas“ sąvokomis, laiko gaišinimas yra pareiškėjos turto gaišinimas, kitaip tariant žala, kurią ji prašo atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėja remiasi Lietuvių kalbo žodyne pateikta žodžio „įstatymas“ sąvoka ir teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta pareiga teismui – vykdyti teisingumą. STT vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatomis, teismui turėjo pateikti išvadas.
Pareiškėjos teigimu, tiek teismui, tiek STT ji pateikė aiškius ir konkrečius prašymus, todėl prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėti jos elektroninių ryšių priemonėmis 2016 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos adminstraciniam teismui pateiktą skundą iš esmės. Nurodo, kad STT nepateikė jai apie ją turimų surinktų duomenų, ir visą tą laikotarpį, kol ji minėtų duomenų negauna, negali su jais susipažinti ir su jais sutikti arba ne, pareiškėja laiko jos gaišinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja V. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį, kuria teismas jos skundą laikė nepaduotu, dėl to, jog ji per teismo nustatytą terminą nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.).
ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ numato, jog teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose numatytus reikalavimus.
Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
Būdamas nešališku, teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-427/2009). Atitinkamai ABTĮ nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo trūkumus. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, terminas trūkumams pašalinti nustatomas, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).
Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis 2016 m. vasario 5 d. padavė teismui skundą dėl STT vangių veiksmų, kartu prie skundo pridėjusi STT 2016 m. vasario 5 d. raštą Nr. 4-01-798 „Dėl prašymo, registracijos Nr. 5-01-1324“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 26 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, jame nurodyti skundžiamus veiksmus, aktus ir juos pateikti teismui, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus ir jų faktinį pagrindą, sumokėti 21 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą atitinkamais įrodymais prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog per nustatytą laiką nebuvo pateikti jokie duomenys, t. y. pareiškėja skundo trūkumų nešalino, dėl termino pratęsimo nesikreipė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad 2016 m. vasario 12 d. nutarties ji 2016 m. vasario 15 d. negavo, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje.
Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, jam per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, be kita ko, atsižvelgia, ar pareiškėjui nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo įteikta laiku. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę ir vadovaudamasis ABTĮ 75 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatomis nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2016 m. vasario 15 d. elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), tai patvirtinta Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis.
Tai, jog dėl tam tikrų tik pareiškėjai žinomų priežasčių, ji tą dieną su 2016 m. vasario 12 d. nutartimi nesusipažino, šiuo atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjai nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo įteikta ne laiku, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas atliko visus būtinus veiksmus, jog nutartis, kuria buvo nustatyti skundo trūkumai, pasiektų pareiškėją.
Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str.). Pastebėtina, kad ABTĮ 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatytos dvi atskiros teismo priimamų procesinių sprendimų rūšys: nutartis skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui bei atsisakymas priimti skundą. Jeigu per teismo nustatytą terminą yra nepašalinami skundo trūkumai, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Pastebėtina, jog nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ reikalavimus, nustatydamas pareiškėjos skundo trūkumus, sudarė pareiškėjai visas galimybes pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise kreiptis su skundu į teismą, pašalinti skundo trūkumus per teismo nustatytą laiką, o pareiškėja tokia teise tinkamai nepasinaudojo ir neištaisė teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.