Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios centrinė buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), gamybos objektų meistro pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamassis E. V., pavartodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2025m. spalio 11d., apie 15³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis E. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme per išgertuves kilusio tarpusavio konflikto su pil. P. V. metu pastarajam tyčia su kumščiu sudavė du smūgius į veidą, po ko nukentėjusiajam P. V. nugriuvus ant žemės ir keliantis, su koja dar du kartus įspyrė ir į galvą, dėl ko nukentėjusysis P. V. pakaušiu trenkėsi į trinkeles, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo P. V. asmenį pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, viršutinės lūpos žaizda ir odos nubrozdinimai pakaušyje, kas nukentėjusiajam P. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2025m. spalio 10d., apie 24 val., pas jį namus adresu: (duomenys neskelbtini). buvo atėję pažįstami pil. A. M., R. P. ir P. V.. Namuose vyko išgertuves. Alkoholiniais gėrimais, t.y. degtine ir alumi, vaišino jis, kuriuos jie gėrė visą naktį ir kitą dieną. Iš jų kompanijos jis buvo blaiviausias, o visi kiti buvo girtesni. Per išgertuves sekančią dieną, t.y. 2025m. spalio 11d., sugėrovams išėjus į kiemą parūkyti, jis irgi prisijungė prie jų, kur jie visi stovėjo ir kalbėjosi. Kiemo danga toje vietoje yra asfaltas. Besikalbant, jis P. V. užsiminė apie neatiduotą skolą, sakydamas, kad jau būtų laikas grąžinti jam(kaltinamajam E. V.) pinigus, kuriuos buvo skolinęs vasarą, tačiau P. skolos nepripažino, dėl ko tarp jų kilo žodinis ginčas. Kilusio konflikto metu vyko susistumdymas. P. buvo agresyviai nusiteikęs, kuris, jį užsipuolęs, rankomis sugriebė jį už drabužių. Galvodamas, kad P. ruošiasi jam trenkti, jis, nieko nelaukdamas, pats pirmas P. V. sudavė su rankomis, t.y. kumščiu, į veidą. Smūgius sudavė vieną po kito, iš kurių vienas teko į kaktą, o antras-kažkur į veidą. Po šių smūgių P. nukrito ant dešiniojo šono, ant asfalto. Kai P. V. kėlėsi nuo žemės, jis pastarajam dar su koja vieną kartą įspyrė ir į veidą, t.y. kažkur ties burna ir nosimi. Po šio smūgio P. nukrito aukštielninkas. Matė, kad P. V. iš lūpos stipriai bėgo kraujas. Kai P. vėl kėlėsi nuo asfalto, jis šiam su koja, smūgiuodamas iš viršaus, dar kartą sudavė vieną smūgį į kaktą, po ko P. nuo suduoto smūgio su galva(pakaušiu) trenkėsi į asfaltą ir kelioms sekundėmsa, kaip kam pasirodė, „ atsijungė “, t.y. galimai buvo netekęs sąmonės. Muštynių metu kiti sugėrovui į vykusį konfliktą nesikišo, kurie, stovėdami šalimais, tik viską stebėjo ir nieko nedarė. Kadangi P. pats atsikėlė nuo žemės ir iš jo sodybos išėjo, todėl greitosios medicinos paglalbos tarnyba(GMP) kviečiama nebuvo. Kaip P. grįžo į savo namus, jis nežino, nes po šio įvykio pastarojo daugiau nematė. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų smurtinių veiksmų, tačiau, jo įsitikimu, dėl įvykusios situacijos yra kaltas ir pats P., kuris pirmas jį užsipuolė, juolab, kad jis, matydamas, jog P. buvo atėjęs ne vienas, tiesiog gynėsi, nes, jeigu ne jis būtų sumušęs P., tai pastarasis su draugais būtų jį sumušęs.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. V. prisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1d., pastarojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str.(toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtais nukentėjusiojo P. V. ir liudytoijų A. M. ir R. P. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 74-77, 79-81, 100-103, 106-109, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 38-42, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 23-25, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 26-29, t. 1), 2025m. spalio 16d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 43-45, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo garso įrašu(b.l. 46, t. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025m. spalio 16d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 47-51, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis E. V. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jų apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1d. pagrindu(BPK 291 str.).

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo P. V. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2025m. spalio 10d., vakare, tikslaus laiko neatsimena, bet jau buvo tamsu, kai jis su draugais-pil. R. P. ir A. M. iš namų pėsčiomis atėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas pažįstamą E., kurio pavardės nežino, gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini). Būdami svečiuose pas E., visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus. Iš vakaro išgertuvių metu kompanijoje jokių barnių ar pykčių nebuvo. Rytojaus dieną išgertuvės tęsėsi. Apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, kada jis su sugėrovais buvo išėjęs į sodybos kiemą, tarp jo ir E. įvyko žodinis konfliktas dėl pasiskolintų pinigų, kurio metu E jį sumušė. Kiek jis atsimena, pirmi smūgiai buvo suduoti su kumščiu į veido sritį, po ko jis parkrito ant žemės ir buvo praradęs sąmonę, todėl kitų aplinkybių, kas vyko toliau, jis neatsimena. Atsigavęs, jis pastebėjo, kad jo veidas yra kruvinas, o visą kūną skaudėjo. Atvykus medikams, jis buvo išvežtas į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Pakeliui į ligoninę greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobilį buvo sustabdę policijos pareigūnai, kurie, patikrinę jo blaivumą, nustatė 1,75 promilių girtumą, po ko medikų brigadai leido vykti toliau. Po apžiūros ligoninėje jis buvo paleistas į namus. Medikai jam nustatė kūno sumušimus, buvo prakirsta viršutinė lupa. Rytojaus dieną, bendraujant su R. P., pastarasis jam pasakė, jog, kai jis(nukentėjusysis P. V.) buvo mušamas E., jis(liudytojas R. P.), atitraukinėdamas nuo jo E., stabdė pastarojo veiksmus. Detaliau įvykio aplinkybių R. P. jam neaiškino, o jis pats daugiau nieko ir neklausinėjo. Buvo neblaivus ir, kaip jau minėjo, nuo jam suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę, todėl visų įvykio aplinkybių neatsimena. Gal draugai, buvę pas E., ką ir matė, tačiau jis su jais nebendravo ir dėl jo sumušimo nešnekėjo(b.l. 74-77, 79-81, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo A. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2025m. spalio 11d., naktį, jis kartu su pil. P. V. ir R. P. buvo nuėję pas pil. E. V. į namus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, Širvintų rajone. Mus pasikvietė pats E.. Būdami svečiuose, visą naktį ir sekančią dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Visi buvo jau gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Dienos metu, tikslios valandos pasakyti negali, visa sugėrovų kompanija buvo išėjusi į kiemą, kur jie stovėjo ir rūkė. Dėl kokių priežasčių susipyko E. ir P., aš nesuprato. Iš pradžių vaikinai barėsi, o po to jis matė, kaip jie vienas kitą ėmė stumdyti. Jis stovėjo šone ir rūkė. Matė, jog E. pirmasis su kumščiu sudavė P. smūgį į galvą, po ko buvo dar keli smūgiai kumščiais į galvą, o gal ir ne tik į galvą. Viskas vyko labai staigiai, todėl jis nespėjo net sureaguoti. Nuo suduotų smūgių P. nugriuvo ant žemės(pastaba: kiemo danga yra trinkelės). Po to jis dar matė, kaip E. su kojomis dar įspyrė kelis smūgius P. ir į galvą, t.y. smūgiai buvo ir iš šonų, ir iš viršaus. Kiek buvo suduota smūgių, jis nežino, nes smūgiai buvo labai staigūs. P. iš burnos pradėjo bėgti kraujas. E. buvo labai piktas ir įsiutęs. Jis su R. buvo pripuolę ir atitraukė E. nuo P.. P. netgi trumpam buvo praradęs sąmonę. Jis ir R. pakėlė P. nuo žemės. Vykusio konflikto metu E. vilkėjo chalatu ir avėjo kažkokiomis šlepetėmis. E. liepėjiems visiems dingti iš jo namų kiemo, nes, priešingu atveju, grasinosi, kad visus papjaus. Ar E. su savimi turėjo kokį nors peilį, jis nežino, tačiau tuo metu jis ranką buvo įkišęs į kišenę. Matydamas, kad E. buvo labai įpykęs, jis su draugais kuo greičiau išėjo iš jo namų kiemo. Įvykio vietoje greitosios medicinos paglabos tarnybos iškviesti nebuvo galimybės. Pakeliui į namus jie susitabdė pakeleivingą automobilį ir ir su juo parvažiavo į namus, iš kur paskambino į policiją Bendruoju pagalbos telefonu(b.l. 100-103, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo R. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2025m. spalio 11d., naktį, jis kartu su pil. P. V. ir A. M. buvo nuėję pas E. V. į namus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, Širvintų rajone. Juos pasikvietė pats E.. Būdami svečiuose, visą naktį ir sekančią dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Visi buvo jau gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Dienos metu, tikslios valandos pasakyti negali, visi buvo išėję į kiemą, kur stovėjo ir rūkė. Dėl kokių priežasčių susipyko E. ir P., jis nesuprao. Iš pradžių vaikinai barėsi, o po to jis matė, kaip jie vienas kitą ėmė stumdyti. Pirmas, rankomis įsiremdamas į krūtinę, P. pastūmė E., po to E. pastūmė ir P.. Kadangi po įvykusio susistumdymo jis gamtiniais reikalais buvo nuėjęs už pastato, kas tuo metu toliau vyko tarp P. ir E., jis nematė. Kai po kokios minutės grįžo atgal, jau matė, jog P. guli aukštielninkas ant žemės, t.y. asfalto dangos, kuris buvo praradęs sąmonę. Tuo metu E., pribėgęs prie gulinčio P., pastarajam su koja spyrė į dešinę veido pusę, kuriam nuo smūgio pasukus į galvą į šoną, pamatė, jog P. iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Tada jis, bėgdamas gelbėti P., vėl pamatė, kaip E. dar kartą su koja spyrė P. į veidą, kaip jam atrodo į kairiąją pusę, suduodamas smūgį iš viršaus. Kuo E. avėjo, jis neatsimena. Jis, pribėgęs, E. nuo P. atitraukė. Ką tuo momentu veikė A. M., jis nežino, teisingiau neatsimena. Viskas įvyko labai greitai. Kai jis P. pakėlė nuo žėmės, pastarasis atgavo sąmonę. Gal netgi ir A. padėjo nuo žemės pakelti P., bet jis to neatsimena. E. liepė jiems visiems dingti iš jo namų kiemo, nes, priešingu atveju, grasinosi, kad visus papjaus. E. tuo metu vilkėjo chalatu, o ranką buvo įkišęs į kišenę. Ar E. su savimi turėjo kokį nors peilį, jis nežino. Jis nėra matęs, kad E. kišenėje būtų nešiojęs peilį. Kadangi matė, jog E. buvo labai įpykęs, todėl jis su draugais kuo greičiau išėjo iš E. namų kiemo. Įvykio vietoje iškviesti greitosios medicinos pagalbos tarnybos nebuvo galimybės. Pakeliui jie sustabdė pakeleivingą automobilį, su kuriuo parvažiavo į namus, iš kur buvo paskambinta Bendruoju pagalbos telefonu(b.l. 106-109, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2025m. spalio 11d., 16²⁶ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. R. K.(pastaba: padarytas aiškus rašymo apsirikimas, nurodant skambinusio asmens pavardę, nes skambinusio asmens pavardė yra P.) telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. +(duomenys neskelbtini)), kuriame pranešėjas nurodė, jog prieš 1(vieną) valandą laiko pas jį atėjo smarkiai sumuštas kaimynas, kuris prašėsi pagalbos, nes yra reikalinga GMP, nurodydamas, kad jį(kaimyną) sumušė draugas, kuris pasišalinoį (duomenys neskelbtini) kaimą. Pranešėjas su sumuštu kaimynu laukia namuose. Informuotos spec. tarnybos, t.y. policija(VPK) ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba(GMP).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra yra nuosavo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemas. Namo, kuris yra vieno aukšto su mansarda, teritorija dalinai yra aptverta tvora. Į namo kiemą yra patenkama nuo gatvės pusės pro atidarytus vartus, o pavažiavus toliau, yra matomas ūkinis pastatas, prie kurio stovi automobilis. Tarp namo ir ūkinio pastato, kiemo viduryje, ant asfalto yra matoma raudonos spalvos dėmė, priminanti kraują, nuo kurios ant sterilaus pagaliuko su vatos antgaliu buvo paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis yra nestebima(b.l. 24-32, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. spalio 16d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad kad minėtą dieną, tarpe 10⁰⁵-10²⁵ val., Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vilniaus gt. Nr. 39, Širvintų m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio skambučio garso įrašas pavadinimu „ ID 92426018373, skambučio pradžia 2025-10-11 16:26:52 “, kurio trukmė yra 2,03 min. Pokalbis tarp BPC operatoriaus ir skambinančiojo-pil. R. P..

R. P.: laba diena. Toks įvykis, kad sumušė žmogų. Tas žmogus sėdi pas mus kambaryje, jam praskelta lūpa, žodžiu, visas sudaužytas, ten galva sudaužyta. Ir norėtume pagalbos jam kažkaip tai.

BPC: supratau, dabar sakykite, kokioj vietoj esat, koks rajonas ?

R. P.: Širvintų rajonas.

R. P.: Širvintų rajonas, (duomenys neskelbtini).

R. P.: (duomenys neskelbtini).

R. P.: ten toks draugas jo, jis biški atėjo, baliavojo ir gavosi taip, kad primušė jį, ir taip normaliai primušė.

R. P.: prieš maždaug valandėlę.

R. P.: B.

R. P.: taip.

R. P.: kaip ten vadinasi, kur (duomenys neskelbtini) gyvendavo? (duomenys neskelbtini) namai tenai vadinasi. Gatvės tiksliai nežinau, bet parapijos namuose B..

R. P.: jo, jo. Jis tenai nusipirko, ten (duomenys neskelbtini) namai buvo kažkadaise, (duomenys neskelbtini).

BPC: supratau, o dabar nukentėjusiajam reikalinga greitoji pagalba?

R. P.: reikėtų labai, labai.

R. P.: R. P.. Jam guzai ant galvos, smilkinių, guzai iššoko.

BPC: supratau. Informuoju tada policiją ir greitąją. Laukite namuose.

R. P.: ačiū.

BPC: viso gero(b.l. 43-45, t. 1). Perklausytas garso įrašas buvo įrašytas į CD-R kompaktinį diską(laikmeną) ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 46, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025m. spalio 16d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui savo darbo vietoje, esančioje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m., 2025m. spalio 16d. susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių aprašymu ir atlikus į ekspertinę įstaigą atvykusio buvusio sužaloto nukentėjusiojo P. V., papildomai davusio paiškinimus, asmens apžiūrą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam P. V., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuoti sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, viršutinės lūpos žaizda ir odos nubrozdinimai pakaušyje, buvo padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo patikslintomis aplinkybėmis 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros, t.y. galėjo būti padaryti ir įvykio dieną-2025m. spalio 11d. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą(b.l. 47-51, t. 1).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai-tiesiogine ar netiesiogine tyčia-suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto-pavojingos veikos-gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai(specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(BK 140 straipsnis).

Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų, tame tarpe ir teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam P. V. prieš jo asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padarytų kūno sužalojimų pobūdį ir jų sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 47-51, t. 1), visumą, laikytina, kad kaltinamojo E. V. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto su nukentėjusiuoju P. V. metu pastarasis buvo nežymiai sužalotas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1d., požymius, t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį pavartojus fizinį smurtą.

Baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. V. yra pareiškęs civilinį ieškinį bendrai 5.050,- Eur.(penkių tūkstančių penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumai, tame tarpe dėl 50,- Eur.(penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) turtinės žalos ir dėl 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos atlyginimo(b.l. 92-95, t. 1).

Teisminio bylos proceso metu nukentėjusysis P. V., atsisakęs dalies savo keliamų turtinių reikalavimų, baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį sumažino, sutikdamas su jam atlygintina žala bendroje 550,- Eur. sumoje.

Kadangi nukentėjusysis P. V., kaip pilnametis veiksnus asmuo, atsisakydamas dalies savo turtinių reikalavimų, pilnai ir laisvanoriškai išreiškė savo tikrąją valią, o žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo E. V. veiksmais, pastarasis privalo visa apimtimi atlyginti nukentėjusiojo sumažintą civilinį ieškinį bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Baudžiamojoje byloje 2025m. spalio 28d. buvo pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys Nr. 41407 98,62 Eur.(devyniasdešimt aštuonių eurų ir 62 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo P. V. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 55-58, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(BPK 109 str.).

Po baudžiamosios bylos perdavimo teismui pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje paskyrus bylą nagrinėti 2026m. sausio 21d., 09⁰⁰ val., nuotoliniame teismo posėdyje, Valstybinė ligonių kasa, kurios atstovas nedalyvavo teisminiame bylos procese, 2026m. sausio 07d. teismui atsiųstame pareiškime nurodydama, jog ligonių kasai yra žinomos LR CPK 294 str. 2d.(toliau-ir CPK) numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, atsisakė nuo savo byloje pareikšto civilinio ieškinio, motyvuojant tuo, kad valstybės patirtos nukentėjusiojo P. V. gydymo išlaidos pilnai buvo atlygintos(b.l. 20-21, t. 2).

Tokiu būdu, kadangi pervedus pinigus valstybei padarytai žalai dėl patirtų nukentėjusio asmens gydymo išlaidų atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, o civilinį ieškinį byloje pareiškusiai Valstybinei ligonių kasai yra žinomos įstatymo numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, nebėra įstatyminio pagrindo spręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, todėl baudžiamoji byla Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, 2025m. spalio 28d. pareikšto civilinio ieškinio Nr. 41407 dalyje yra nutrauktina BPK 107 str. pagrindu(CPK 293 str. 4p.).

Spręsdamas kaltinamojo E. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo E. V. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. V. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad šis kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismo skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, jog kaltinamasis E. V. dar ikiteisminio tyrimo metu geranoriškai atlygino valstybės patirtas nukentėjusiojo P. P. gydymo išlaidas. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo E. V. atžvilgiu yra laikytina tai, jog kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Nuo 2025m vasario 01d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025m. vasario 01d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje(LR 2000m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi kaltinamasis E. V. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė po 2025m. vasario 01d., teismas, paskirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025m. vasario 01d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.

Kadangi kaltinamasis E. V. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo E. V., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), kaltinamajam E. V. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2024m. balandžio 24d. įstatymu Nr. XIV-2573 pakeisto BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi nuo 2025m. vasario 01d.). Kaltinamajam E. V. paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatyta ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573 pakeisto BK 42 str. 6d. redakcija, įsigaliojusi 2025m. vasario 01d.).

Kadangi kaltinamasis E. V. yra dirbantis asmuo, tam, kad kaltinamasis pajaustų neigiamas savo padarytų nusikalstamų veiksmų pasekmes, o taip pat siekiant užkardyti kaltinamojo galimų naujų nusikaltimų padarymą, nes bylos duomenimis kaltinamojo E. V. atžvilgiu šiuo metu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kaltinamajam, kaip asmeniui, turinčiam pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį, yra tikslinga paskirti įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė, kaip materialinis nubaudimas, teismo vertinimu, pagal padarytos veikos pobūdį turėtų teigiamos įtakos smurtavusio kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui(BK 71 str.). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir jau priteistos atlyginti nukentėjusiajam padarytos ir šalių sutartos žalos dydį, kaltinamajam E. V. yra paskirtinas įstatymo numatytos galimos skirti įmokos minimumas, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4d., 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės metu nustatant šiuos įpareigojimus(draudimus): a) įpareigoti toliau tęsti darbą UAB „ (duomenys neskelbtini)“, o nutraukus darbinius santykius, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba susirasti kitą oficialų darbų; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą; c) įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžiu įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. V. šalių sutartą pastarajam nusikaltimu padarytą turtinę/neturtinę žalą bendroje 550,- Eur.(penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje; d) uždrausti vartoti alkoholį ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės metu nustatant šiuos įpareigojimus(draudimus): a) įpareigoti toliau tęsti darbą UAB „ (duomenys neskelbtini)“, o nutraukus darbinius santykius, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba susirasti kitą oficialų darbų; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą; c) įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžiu įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. V. šalių sutartą pastarajam nusikaltimu padarytą turtinę/neturtinę žalą bendroje 550,- Eur.(penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje; d) uždrausti vartoti alkoholį ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam E. V. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 10 MGL 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąskaitą Nr. LT12 4040 0636 1000 3142.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. V. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo P. V., teisminio bylos proceso metu atsisakusio dalies keliamų turtinių reikalavimų, pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo E. V. 550,- Eur.(penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą, tame tarpe 50,- Eur.(penkiasdešimt eurų ir 00 eur/ct.) turtinės žalos ir 500,- Eur(penkis šimtus eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos, nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Baudžiamąją bylą 2025m. spalio 28d. pareikšto Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinio ieškinio Nr. 41407 dalyje dėl turėtų nukentėjusiojo P. V. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukti.

Daiktinį įrodymą-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.