Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S., D. S., I. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi, prašydami priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei A. S. 313, 59 EUR turtinės žalos atlyginimui, ieškovams A. S., D. S., I. S. kiekvienam po 100,00 EUR neturtinės žalos atlyginimui, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-06-26 atsakovui V. S. priklausantis vokiečių aviganis apdraskė ir apkandžiojo ieškovei A. S. priklausiusį Jorkšyro terjero veislės šunį, kuris dėl patirtų sužalojimų tą pačią dieną nugaišo. Atsakovas yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ir LR ATPK) 110 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą, todėl ieškovams turėtų atlygintą patirtą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.245 – 6. 249, 6.267 straipsniai). Dėl turtinės žalos nurodė, kad ją sudaro šuns įsigijimo kaina, mokestis už šuns laikymą, vakcinacijas, gydymą. Šias išlaidas patyrė A. S.. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ją patyrė visi trys ieškovai: A. S. šunį įsigijo 2011 metais, 2013 metais jai išvykus į Angliją ir neturint galimybių pasiimti šuns, šuns priežiūrą perėmė D. S. ir I. S.. A. S. teigimu, šunį ji augino kaip savo vaiką – maitino, prižiūrėjo, pirko jam drabužėlius, aksesuarus, maudė, šukavo, vežiojo į kirpyklą ir pan. Grįžus į Lietuvą visur kartu imdavosi ir šunį. 2015 m. rugpjūčio mėnesį vykusiose A. S. ir D. S. vestuvėse šuo turėjo būti vienas iš svarbiausių svečių. D. S. ir I. S. šunimi taip pat rūpinosi kaip artimu draugu ar net vaiku. Ieškovams vien pagalvojus apie šunį, kurio neteko, rieda ašaros, jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, iki šiol kankina nemiga, nerimas, sielos skausmas dėl šuns netekties. Ieškovai prarado draugą, kuris buvo paguoda tarp visų gyvenimo negandų, kadangi kiekvieną kartą grįžus į namus šuo pasitikdavo šokinėdamas, pilnomis laimės akimis, vizgindamas uodegą ir reikalaudamas dėmesio.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovų atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė arba atsakovas nuo jos bent iš dalies atleistinas, kadangi ieškovai patyrė žalą dėl savo pačių neteisėtų veiksmų (LR CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 5 dalis) – ieškovai patys pažeidė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymu Nr. AĮ-1024 patvirtintų gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės) nuostatas, t. y. jų pačių šuo po sodų teritoriją lakstė palaidas. Ieškovų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 negali būti taikoma, kadangi kasacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo nagrinėjamas toks atvejis, kai patys nukentėjusiojo šuns savininkai netinkamai įgyvendino savo pareigas. Dėl turtinės žalos atsakovas nurodė, kad Jorkšyro terjero veislės šunys yra nuolat dovanojami, tačiau į šią aplinkybę ieškovai neatsižvelgė skaičiuodami naujo šuns įsigijimo kainą. Šuns išlaikymo išlaidos taip pat nepagrįstai priskirtos prie turtinės žalos. Neturtinės žalos, atsakovo nuomone, galėtų prašyti tik šuns savininkė, bet ir tai prašomas suma prieštarauja pačių ieškovų nurodomai kasacinio teismo praktikai.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. nurodė, kad augo tarp gyvūnų, todėl ir gyvendama Utenoje norėjo jį turėti. 2011 m. kaip gimtadienio dovaną įsigijo Jorkšyro terjero veislės šuniuką be kilmės dokumentų, mokėjo 800, 00 Lt, pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2013 m. teko išvažiuoti į Angliją dirbti, tačiau tuo metu nebuvo galimybių kartu pasiimti ir augintinio, todėl šuniuką paliko auginti vyro tėvams, tačiau planavo vėliau jį išsivežti. 2015 m. rugpjūčio pradžioje buvo ieškovės ir ieškovų sūnaus vestuvės, šuniukas turėjo būti vienas iš pagrindinių svečių. Kai sužinojo, kad nebėra šuniuko buvo labai skaudu, pranešdama šią žinią savo vyrui per ašaras negalėjo net kalbėti, namuose nukabino visas jo nuotraukas, negali į kitus Jorkšyro terjero veislės šunis net žiūrėti, nes primena gyvūną, kurio neteko. Skaudžiausia, kai kiekvieną dieną atlieki tuos pačius veiksmus ir prisimeni kaip reaguodavo augintinis, o dabar to nebėra. Skaudina ir tai, kad atsakovas net neatsiprašė.

Ieškovė D. S. nurodė, kad visi šuniuką labai mylėjo. Pats šuniukas taip pat nebuvo nei vieno iš šeimos narių pasirinkęs kaip šeimininko, buvo prisirišęs prie visų šeimos narių vienodai. Mėnesį laiko po šuniuko netekties net negalėjo nieko dirbti, visus darbus sode tekdavo vyrui atlikti. Nors į gydytojus nesikreipė, tačiau gėrė raminančius vaistus, taip pat širdies lašus, nes labai diegė širdį. Ieškovės teigimu, ji gal net nėra patyrusi tokios netekties kaip ši. Dėl turtinės žalos nurodė, kad visais materialiniais dalykais, susijusiais su šuniuku, rūpinosi A. S., todėl turtinė žala turėtų būti priteista jai.

Ieškovas I. S. paaiškino, kad šuniuku rūpinosi nuo pat atsiradimo, kadangi A. S. su šuneliu visąlaik gyveno tuose pačiuose namuose, kartu su ieškovais I. ir D. S.. Šuniuką mylėjo kaip anūką, kaip vaiką. Ir dabar klausantis ašaros bėga, skaudu į kitus šunis gatvėje pažiūrėti, matyti nuotraukas. Ieškovo teigimu, atsakovo aviganis atėjo prie jų mašinos, pagriebė ir nešėsi šunelį, ieškovas nusivijo iki atsakovo V. S. kiemo, atsakovo šuo į savo kiemą nebeleido. Ieškovų kiemas aptvertas dekoratyvine tvora, jų šuniukas niekur neidavo, pririštas nebuvo. Po sužalojimų vežė šunį pas veterinarą, operaciją truko gal dvi valandas, pats ieškovas operacijos metu, padėdamas gydytojui, laikė lempą, tačiau šuniukas neišgyveno.

Ieškovų atstovė advokatė Žavinta Jurgelėnienė nurodė, kad turėtų būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Visi trys ieškovai buvo faktiniai šunelio savininkai. Ieškovų šuo mažas, dekoratyvinis, ne tas šuo, kuris išbėgdavo, nebuvo reikalo jo pririšti, riboti laisvės. Be to, atsakovo šuniui net tvora nebūtų buvusi kliūtis. Nėra pagrindo teigti, kad Jorkšyro terjeras išprovokavo atsakovo šunį, kadangi pirmas garsas, kurį išgirdo liudininkai, – šunelio riksmas, prieš tai jokio lojimo, kitų garsų nebuvo.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas P. U. ieškinį prašė atmesti. Teigė, kad pripažįsta administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, tačiau įvykis įvyko prie ieškovų sodo vartelių, todėl greičiausiai ieškovų šuo išprovokavo atsakovo šunį. Be to, patys ieškovai laikydami šunį nesilaikė Taisyklių reikalavimų, taigi prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsakovo atstovo teigimu, šuns išlaikymo išlaidos išvis negali būti priteistos, nes jos yra privalomos laikant augintinį. Dėl šuns įsigijimo kainos – iš ieškovų pateiktų įrodymų nematyti, kad tai būtų šunų be kilmės dokumentų kaina, be to, tokie šuniukai nuolat dovanojami. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad nepagrįstai prašoma neturtinės žalos atlyginimo trims ieškovams. Savininkė šuns tik A. S.. Negali būti nepagrįstai išplėstas subjektų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, ratas, tokiu būdu būtų nusižengta teisinio tikrumo principui.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

V. S. A. komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. AD-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį paskirta administracinė nuobauda - 144 EUR bauda - už tai, kad jis 2015-06-26 apie 16.00 val. neaptvertoje žemės valdoje, į kurią galima laisvai patekti, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė nepririštą vokiečių aviganių veislės šunį, kuris apdraskė ir apkandžiojo A. L. priklausantį Jorkšyro terjero veislės šunį, kuris nuo sužalojimų nugaišo, dėl ko A. L. patyrė materialinę žalą. Nutarime nurodoma, kad V. S. pažeidė Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. AĮ-1024, 6.2 ir 42 punktų reikalavimus. Nutarimas įsiteisėjusiomis Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimis paliktas galioti.

Ieškovai, taip pat atsakovas V. S. aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, neginčija.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 2 ir 4 dalys).

LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Civilinės atsakomybės bendrieji pagrindai yra: neteisėti veiksmai, kaltė, žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų.

LR CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktiką asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą ir dydį – pateikti įrodymus. Tokia pareiga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir LR CPK) 178 straipsnis.

Pagal LR CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). LR CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti, pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010).

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y. šuns laikymo taisyklių pažeidimo, ieškovė A. S. patyrė turtinę žalą, t.y. buvo sukandžiotas ir vėliau nugaišo jai nuosavybės teise priklausęs Jorkšyrų terjero veislės šuo (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.249 straipsniai.). Atsakovas LR CK 6.248 straipsnio pagrindu pripažintinas kaltu dėl to, kad neįvykdė pareigos laikyti šunį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui. Atsakovas neįrodė, kad būtų buvę LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių jis galėtų būti atleistas nuo pareigos atlyginti žalą. Taigi pripažintina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo ir neginčydamas pačių įvykio faktinių aplinkybių, teigia, kad nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleistas, kadangi ieškovai žalą patyrė dėl savo pačių neteisėtų veiksmų - patys šunį laikė pažeisdami Taisyklių 42 p., 7.12 p. reikalavimus, t.y. jų pačių šuo po sodų teritoriją lakstydavo palaidas ir tikėtinai išprovokavo konfliktą. Dėl turtinės žalos dydžio atsakovas nurodė, kad nepagrįstai įtraukiamos su šuns išlaikymu susijusios išlaidos, o ir patį šuniuką yra galimybė gauti dovanų, nemokamai.

Ieškiniu prašoma turtinę žalą priteisti A. S.. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė D. S. taip pat paaiškino, kad su šuniu susijusiais materialiniais dalykais rūpinosi jų marti, jai turėtų būti priteisiama turtinė žala. Ieškovė A. S. prašo atlyginti 200, 00 EUR šuns įsigijimo išlaidų. Teikdama paaiškinimus teismui nurodė, kad Jorkšyro terjero veislės šuo be kilmės dokumentų už 800, 00 Lt pirktas 2011 metais, nesudarant pirkimo – pardavimo sutarties, turtinę žalą taip pat sudaro šuns išlaikymui patirtos išlaidos. Ieškovė pagrįsdama savo teiginius dėl šuns vertės pridėjo internetinių skelbimų duomenis apie parduodamus Jorkšyro terjerų veislės šuniukus, teigė, kad tai be kilmės dokumentų parduodamų šunų kainos. Gyvūnų su kilmės dokumentais kainos didesnės dvigubai. Vadovaujantis LR CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Ieškovė teigia pirkdama šunį pirkimo pardavimo sutarties nesudariusi. Bylos duomenys, taip pat ir Gyvūnų registracijos pažymėjimas (b.l. 23, 24), Gyvūno vakcinavimo pažymėjimas (b.l. 26 ), patvirtina, kad ji turėjo 2011 m. vados Jorkšyro terjero veislės šunį. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Taigi ieškovei turi būti atlyginta prarasto šuns vertė. Atsakovas, nurodydamas, kad kaina yra per didelė, neaišku, ar tai šunų su ar be kilmės dokumentų kainos, jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė. Ieškovų pateiktuose skelbimuose apie parduodamus Jorkšyro terjero veislės šuniukus nenurodyta, kad juose minimi šuniukai turėtų kilmės dokumentus. Teismo sprendimo priėmimo dienai skelbimų portale www.skelbiu.lt yra skelbiama, kad Jorkšyro terjero su kilmės dokumentais kaina 750,00 EUR, skelbimų portale www.alio.lt skelbiama, kad Jorkšyro terjero veislės patinėlis parduodamas už 460, 00 EUR. Atsakovas pateikė duomenis tik apie tai, kad tokios veislės šunys yra dovanojami. Teismo vertinimu, vadovaujantis įrodymų pusiausvyros principu, tikėtina, kad ieškovės nurodoma Jorkšyrio terjero šuniuko be kilmės dokumentų kaina yra teisinga ir pagrįsta. Atsakovas jos jokiais įrodymais nenuginčijo. Duomenys apie dovanojamus šunis negali būti vertinami sprendžiant dėl šuns įsigijimo kainos, kadangi, teismo vertinimu, teisė nuspręsi kaip ir kokiu būdu pakeisti prarastą gyvūną priklauso ieškovei.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 metų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 89-P-33981247-15 esančioje A. K. veterinarijos aptarnavimo įmonės veterinarijos gydytojo A. K. pasirašytoje pažymoje nurodyta, kad 2016-06-26 gydytojas operavo sužalotą Jorkšyro terjero veislės šuniuką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį A. L., šunelio būklė buvusi kritiška, po operacijos praėjus 2 valandoms šunelis nugaišo. 2015-06-26 A. K. veterinarinio aptarnavimo įmonės Pinigų priėmimo kvitas Nr. 0469888 (b.l. 29) patvirtina, kad už operaciją sumokėta 50,00 EUR. Teismas sprendžia, kad šios šuns gydymo išlaidos vertintinos kaip dėl atsakovo veiksmų A. L. patirta turtinė žala.

Ieškovė A. S. kaip turtinę žalą iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaidas, susijusias su šuns laikymu, t.y. sumokėtą mokestį už šuns laikymą, mokestį už šunelio vakcinaciją. Pagal pateiktus įrodymus už šuns laikymą yra sumokėta 58,00 Lt (16,80 EUR) (b.l. 25), už vakcinacijas – 46,74 EUR (b.l. 27, 28). Atsakovo nuomone, tai negali būti vertinama kaip ieškovės patirta turtinė žala, kadangi ieškovei buvo suteiktos paslaugos, ji jomis naudojosi, taip pat vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su šuns išlaikymu, šios išlaidos buvo privalomos. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos taip pat vertinamos kaip turtinė žala, patirta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovai prarado suaugusį augintinį, kurį laikė ir prižiūrėjo ketverius metus. Akivaizdu, kad patirtos čia įvardinamas šuns išlaikymo išlaidas. Teisingai nustatyti ir kompensuoti suaugusio šuns kainą pakankamai sudėtinga, tačiau, siekiant, kad žalą patyręs asmuo kuo labiau būtų sugrąžintas į prieš žalos padarymą buvusią padėtį, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 straipsnis) teisinga pripažinti, kad tokios išlaidos nagrinėjamu atveju taip pat yra ieškovės dėl šuns netekimo patirta turtinė žala.

Atsakovas remiasi LR CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės netaikymą bei atleidimą nuo civilinės atsakomybės. LR CK 6.253 straipsnio 1dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (LR CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė, ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymu Nr. AĮ-1024 patvirtintų gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 7.12 punkte numatyta, kad draudžiama laikyti palaidus šunis, išskyrus taisyklėse nurodytus atvejus, o pagal tų pačių taisyklių 42 punktą neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai patekti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti, o ne palaidi. Ieškovių atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovų šuniukas iš esmės dekoratyvinis, jo pririšti, apriboti jo laisvę nebuvo tikslo, be to, atsakovo šuniui ir tvora nebūtų kliūtis. Patys ieškovai tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pripažino ir tą aplinkybę, kad įvykis įvyko prie vartelių, jų sklypas buvo aptvertas tik dekoratyviai, varteliai atidaryti (taip pat ir I. S. parodymai Utenos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-958/2015, b.l. 26)).

Įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad dėl patirtos šuns netekties iš dalies kalti ir patys ieškovai. Tuo atveju, jei laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, taip pat siekdami saugumo, būtų šunį laikę aptvertoje teritorijoje ar pririšę, tikėtina, kad ieškovų šuo būtų buvęs toliau nuo sklypo ribos, atsakovui priklausęs šuo nebūtų turėjęs galimybės prisiartinti prie ieškovų šuns ir jį pagriebti ir/arba šuniui įbėgus į sklypą tuo metu sode buvęs I. S. būtų spėjęs išvyti svetimą šunį, atsakovui priklausęs šuo nebūtų turėjęs galimybės pabėgti įsikandęs ieškovų šunį. Teismo vertinimu, ieškovams tenka 25 proc. kaltės. Ieškovai patys neužkirto kelio skaudžioms pasekmėms atsirasti, nepakankamai rūpinosi šuns saugumu, juo labiau žinodami, kad jų šuo yra mažas, dekoratyvinis, labiau pažeidžiamas, tuo pačiu reikalaujantis daugiau rūpesčio, didesnės priežiūros nuo išorės pavojų.

Teismas konstatuoja, kad ieškovei A. S. iš atsakovo V. S. priteisiama 235,16 EUR turtinės žalos atlyginimui ((200,00 EUR+50,00 EUR+16,80 EUR+46,74 EUR)x75 proc.)

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas teigia, kad įstatymas tokiais atvejais neturtinės žalos atlyginimo nenumato, be to, teisę į žalos atlyginimą turėtų tik gyvūno savininkas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2013-07-25 civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 yra išaiškinęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Šioje pačioje byloje teismas taip pat nurodė, kad gyvūno augintinio praradimas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų nėra tik turto praradimas, bet tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu. Sprendžiant, ar už šios neturtinės vertybės pažeidimą gali būti nustatytas ir neturtinės žalos atlyginimas, svarbu įvertinti šeimininko, ryšį, santykį su augintiniu, kiek ilgai šeimininkas rūpinosi augintiniu ir pan.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas., o pagal to paties straipsnio 8 dalį gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas, ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Jorkšyro terjero veislės šuniuką 2011 m. įsigijo A. S., kuri 2013 metais išvyko gyventi į užsienį, šuns laikymą patikėjusi I. S. ir D. S., kuriems laikant šunį, juo rūpinantis ir įvyko ginčui aktualus įvykis. Iš ieškovų paaiškinimų taip pat galima spręsti, kad ir iki A. S. išvykimo į užsienį šuo buvo auginamas I. S. ir D. S. priklausančiuose namuose, kadangi visi ieškovai gyveno kartu. Dėl išdėstyto, teismo vertinimu, visi trys ieškovai laikytini trinkamais subjektais kreiptis dėl netekus augintinio patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovai, teismo posėdyje teikdami paaiškinimus apie turėtą augintinį, graudinosi, prašydami neturtinės žalos atlyginimo ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu, nurodė, kad jiems vien pagalvojus apie šunį, kurio neteko, rieda ašaros, jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, iki šiol kankina nemiga, nerimas, sielos skausmas dėl šuns netekties. Ieškovai prarado draugą, kuris buvo paguoda tarp visų gyvenimo negandų, kadangi kiekvieną kartą grįžus į namus šuo pasitikdavo šokinėdamas, pilnomis laimės akimis, vizgindamas uodegą ir reikalaudamas dėmesio. Ieškovai nurodė tai buvus vieną didesnių netekčių jų gyvenime, dar dabar negalintys pagalvoti apie kitą augintinį. Ieškovai pažymėjo ir tai, kad juos įskaudino ir abejingas atsakovo elgesys po įvykio.

Kaip jau minėta, pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sprendžia, kad ieškovai, netekę augintinio, prie kurio buvo prisirišę, patyrė neturtinę žalą, t.y. prarasdami augintinį, tenkinusį jo bendravimo poreikius, patyrė dvasinį sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismas sprendžia, kad šią žalą, vadovaujantis LR CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.250 straipsnių nuostatomis, taip pat privalo atlyginti atsakovas, kadangi šie išgyvenimai ieškovams atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, netinkamai laikant savo augintinį.

Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas vertina padarytos turtinės žalos dydį, tai, kad atsakovo veiksmai nebuvo tyčiniai, jis nenorėjo ir nesiekė ieškovams sukelti tokių skaudžių pasekmių, be to, buvo ir pačių ieškovų kaltė, nepakankamai saugant mažą, dekoratyvinį šunelį. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovai patyrė neigiamus išgyvenimus, nėra jokių duomenų, kad tai būtų turėję ilgalaikes pasekmes. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, neturtinė žala dėl augintinio praradimo gali būti atkurta.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įvertinęs tai, kad ieškovai I. S. ir D. S. šuniu rūpinosi 4 metus, vežė šunį pas veterinarą šiam esant sužalotam, matė, kaip augintinis kenčia, ieškovas I. S. matė, kaip atsakovui priklausantis šuo įsikandęs nešiojo jų šuniuką, padėjo veterinarui atliekant operaciją, sprendžia, kad jiems priteistina po 30,00 EUR neturtinės žalos atlyginimui, ieškovei A. S., įvertinus, kad realiai nuolat šunelį augino tik du metus, vėliau juo rūpindavosi tik periodiškai atvykdama į Lietuvą, jai neteko matyti šunelio kančių, jos patirtą turtinę žalą, priteistina 20,00 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai patyrė 300,00 EUR atstovavimo teisme išlaidų, kurias sumokėjo A. S. (2015-12-29 sąskaita už teisines paslaugas Nr. ST-47, 2015-12-29 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 829015, advokatės Žavintos Jurgelėnienės 2016-07-27 detalus teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimas), o atsakovas patyrė 500, 00 EUR atstovavimo išlaidų (2016-07-12 sąskaita už teisines pagalbas serija VSAK1 Nr. 1, 2016-07-12 mokėjimo nurodymas).

Patenkinus 51 proc. ieškinio reikalavimų turtine išraiška, iš atsakovo V. S. A. S., kuri pagal byloje esančius dokumentus mokėjo už advokatės pagalbą, priteisiama 153, 00 EUR atstovavimo išlaidų ir 11,25 EUR žyminio mokesčio išlaidų (LR CPK 93 straipsnio 1 – 4 dalys, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į pareiškėjų patenkintų reikalavimų dalį, vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio 1 – 4 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija) Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, 8.19 punktu, įvertinus parengiamojo teismo posėdžio, kuriame atsakovą atstovavo advokatas J. S., trukmę, bylos sudėtingumą, šiame posėdyje pareikštų argumentų naujumą, išlaidas už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje mažinant nuo 100, 00 EUR iki 30 EUR, iš ieškovų atsakovui V. S. priteistina 210,70 EUR šio patirtų atstovavimo išlaidų. Kadangi A. S. V. S. buvo pareiškusi du reikalavimus, I. S. ir D. S. po vieną, V. S. iš A. S. priteistina 105,34 EUR, iš I. S. ir D. S. po 52,68 EUR atstovavimo išlaidų.

Atlikus įskaitymą, iš V. S. A. S. priteistina 58,91 EUR bylinėjimosi išlaidų. Iš I. S. ir D. S. V. S. priteistina po 52,68 EUR atstovavimo išlaidų

Nagrinėjamu atveju iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, nes šios išlaidos mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3,00 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 235,16 EUR (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 16 ct) turtinės žalos ir 20,00 EUR (dvidešimt eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,00 EUR (trisdešimt eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,00 EUR (trisdešimt eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,91 EUR (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,68 EUR (penkiasdešimt du eurus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,68 EUR (penkiasdešimt du eurus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.