- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 2-28323-934/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21681-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. L., A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti teisėjų veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais, priteisti 200,00 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovei nepagrįstai buvo paskirta 200,00 Eur bauda (civ. bylos Nr. 1-174-1030/2017). Ieškovės įsitikinimu, bauda skirta iš asmeninio keršto paskatų už išsakytą kritiką, paduotus skundus, pažeidžiant nešališkumo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nepanaikindamas paskirtos baudos, jos nesumažindamas, sugriovė pasitikėjimą teismu (b. l. 1-6).
Atsiliepimas
2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Atsiliepimą iš esmės grindė tuo, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Baudos paskyrimo pagrįstumo klausimas buvo įvertintas apeliacine tvarka, todėl negali būti iš naujo vertinamas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
3. Ieškovė tiek į 2017-11-24, tiek į 2017-12-12 parengiamuosius teismo posėdžius neatvyko. Ieškovė nurodė, jog procesinius dokumentus siųsti adresu: Smiltelės g. 29-113, Klaipėda (b. l. 1, 22) Ieškovei jos prašomu adresu siųsti teismo šaukimai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Papildomai teismas siuntė kitu adresu: Minijos g. 159-18, Klaipėda, tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti (b. l. 83-85). Toks teisminį procesą inicijavusio ieškovo elgesys – adreso, kuriuo korespondencijos ieškovas neatsiima, nurodymas kaip tinkamas adresas korespondencijai įteikti, vertintinas kaip teisiškai nekorektiškas, neatitinkantis CPK 7 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 5 dalies įtvirtintų bendrųjų šalies pareigų – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, bei nesuderinamas su CPK 121 straipsnyje nustatyta pareiga informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo būdą ar adresą. CPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Taigi, teismui išsiuntus procesinius dokumentus paskutiniu žinomu ieškovės adresu, jie laikomi tinkamai įteiktais, todėl teismas išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį nutarė spręsti klausimą ne dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, o išspręsti ginčą iš esmės priimant sprendimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu sudarytų prielaidas pažeisti koncentruotumo bei ekonomiškumo reikalavimus bei būtų nesuderinamas su protingumo reikalavimais, kadangi teisminis procesas galėtų būti iš naujo inicijuojamas, todėl pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, juo labiau, kad ginčo esmė yra pakankami aiški, be to, pati ieškovė inicijavo teisminį procesą, todėl akivaizdu, jog apie jį žino, taip pat žino apie priimtas teismo nutartis tiek dėl trūkumų šalinimo, tiek dėl ieškinio priėmimo, kuriuose, be kita ko, teismas siūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Aplinkybę, jog ieškovei buvo žinoma apie proceso eigą, patvirtinta ir tai, kad ji teikė atskirąjį skundą, nepagrįsta prašymą dėl teisėjo nušalino (b. l. 11, 21, 40-42, 65). Ieškovės vengimas priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, nesidomėjimas bylos eiga, nesuderinamas su koncentruotumo bei ekonomiškumo reikalavimais bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas nutarė išnagrinėti bylą iš esmės, pasisakant dėl ieškinio reikalavimų.
4. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, jog bauda skirta iš asmeninio keršto paskatų už išsakytą kritiką, paduotus skundus, pažeidžiant nešališkumo reikalavimus.
5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartimi ieškovei paskirta 200,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą. Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi atskirąjį skundą atmetė bei pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 30-34).
6. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog griežtoji valstybės civilinė atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus (be kaltės) neapima atsakomybės už asmenims padarytą žalą civiliniame procese (inicijuojant ar nagrinėjant civilinę bylą). Bendroji civilinės atsakomybės taisyklė reikalauja už žalą atsakingo asmens kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), o normos, kuriose nustatyta šios taisyklės, kai atsakomybė taikoma be kaltės, išimtis, negali būti aiškinamos plečiamai. Tokia išvada patvirtinama ir sisteminiu teisės aiškinimu, nes CK 6.272 straipsnio 2 dalyje valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tiesiogiai susieta su teisėjo ar kito teismo pareigūno kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014; 2015-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).
7. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie neteisėtus ir kaltus teismo veiksmus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesine teise palikta nepakeista bei konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymėtina tai, jog sprendžiant klausimą dėl teisėjo civilinės atsakomybės, teismas iš esmės nevertina priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi jų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas priskirtas apeliacinės instancijos ar kasaciniam teismui, o aukštesnės instancijos teismo konstatuoti pažeidimai gali būti reikšmingi sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą. Tačiau šiuo atveju instancine tvarka patikrinus teismo priimtą nutartį, nenustatyta, jog teismas būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus, priešingai, konstatuota, jog bauda skirta pagrįstai ir teisėtai. Vien tai, kad ieškovo nustatytų aplinkybių subjektyvus vertinimas, samprotavimai, skiriasi nuo teismo procesiniuose dokumentuose pateikto faktinių aplinkybių vertinimo, pasisakant dėl baudos skyrimo, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
9. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti teismo veiksmų neteisėtumo, kaltės, kaip būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl savaime yra pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįsta.
10. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 21,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atmestus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.