- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1746-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01607-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- M. C.
- Ieškovas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“
- Išvadą teikia
- Valstybe
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui M. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, institucija, teikianti išvadą Valstybe?s vaiko teisiu? apsaugos ir i?vaikinimo tarnybos prie Socialine?s apsaugos ir darbo ministerijos S?iauliu? apskrities vaiko teisiu? apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme priimtas ieškovės A. C. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui M. C. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus ir pritaikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis atsakovo vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu; priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams ir dėl perleidimo draudimo įregistruotas įrašas atsakovo M. C. vardu registruotam nekilnojamam turtui. Ši nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2024 m. birželio 11 d. prašymu prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl jo vardu registruoto 2,0100 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas) perleidimo draudimo. Atsakovas prašyme nurodė, kad šis žemės sklypas jam asmeninės nuosavybės teise dovanotas jo tėvų ir dėl to mano, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones be išimties visam ieškovės nurodytam turtui, įskaitant ir šį žemės sklypą, neįsigilino, koks tai turtas, kokiu pagrindu įgytas, ar išties neužstatytas žemės sklypas galėjo būti pagerintas, kaip savo reikalavimą dėl minėto turto padalijimo po santuokos nutraukimo formuluoja pati ieškovė, ar šios priemonės žemės sklypui taikymas nėra neproporcingai suvaržantis atsakovo teises, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių žemės sklypui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo prašymas buvo atmestas Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties pagrįstumas, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti kvestionuojamas, kadangi ši teismo nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Taigi preziumuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos pagrįstai.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog išnyko reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, o įrašo viešame registre dėl draudimo įkeisti, parduoti, dovanoti, išnuomoti, ar kaip kitaip perleisti ir/ar apsunkinti nuosavybės teises, atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo (esamoje padėtyje), tačiau netrukdanti įgyvendinti atsakovo turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo teises, todėl minėta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino teismų praktikos, kuri nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei jų taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
7.2. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausančiam žemės sklypui, kuris niekaip nėra susijęs su kitu sklypu, ant kurio stovi gyvenamasis namas ir kiti statiniai (kuriuos ieškovė teigė jos buvus pagerintus). Ieškovė prašo šį žemės sklypą po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui kaip ir buvo iki šiol, todėl atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas tokiam turtui akivaizdžiai suvaržo atsakovo teises daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
7.3. Atsakovas nepagrįstai negali parduoti Žemės sklypo vien dėl to, kad ieškovė teismui išties tik deklaratyviai nurodė, kad ir šis turtas neva buvo pagerintas santuokos metu.
7.4. Ieškovė savo ieškiniu reikalauja visą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Žemės sklypą, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti jai, o iš ieškovės už jai po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį atsakovo naudai priteisti 52 230,54 Eur dydžio piniginę kompensaciją, todėl įrašo viešame registre dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo perleidimo draudimo panaikinimas niekaip nepablogintų ieškovės padėties, o kitam atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl jo vardu registruoto 2,0100 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
11. Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
12. Nurodytame straipsnyje nenustatytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Šias aplinkybes turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu suinteresuotas asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/20218, 16 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog aplinkybės būtų pasikeitusios ir dėl to išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas arba jos nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Atskirajame skunde nurodytais argumentais iš esmės yra pasisakoma dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria buvo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, o ne dėl skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti įrašą viešame registre dėl atsakovo vardu registruoto žemės sklypo perleidimo draudimo. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartis yra įsiteisėjusi, jos pagrįstumas nebegali būti vertinamas.
14. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įrašo viešame registre dėl draudimo įkeisti, parduoti, dovanoti, išnuomoti, ar kaip kitaip perleisti ir/ar apsunkinti nuosavybės teises, atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo (esamoje padėtyje), tačiau netrukdanti įgyvendinti atsakovo turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo teises, todėl minėta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
16. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovo M. C. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.