Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) 1991-10-22 pateikė ir vienintelis pasirašė pareiškėjos brolis A. L.. Prašymo skiltyje „Įpėdiniai“, be kitų asmenų, įrašyta ir pareiškėja V. A., tačiau prašymo ji nepasirašė.

2023-08-14 (reg. Nr. 1GP-2709) NŽT gavo pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į jos senelio F. L. turtą natūra, o jei to padaryti nėra galimybės, tai pageidauja piniginės kompensacijos.

NŽT 2023-09-25 raštu Nr. 2SD-4898-(14.2.137E.) „Dėl prašymo atkurti nuosavybės teises“ pareiškėjai paaiškino, kad prašymas atkurti nuosavybės teises galėtų būti sprendžiamas tik teismui atnaujinus praleistus terminus ir institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimo darbus, pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį dėl terminų atnaujinimo, prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja šio atsakymo neskundė.

2024-03-05 (reg. Nr. 3NT-3) NŽT gavo pareiškėjos V. A. prašymą pradėti ir tęsti nuosavybės teisų atkūrimo procedūrą, nes pareiškėjos brolio prašymas buvo pateiktas įstatymo nustatytu terminu, o dabartiniu metu visi reikalingi dokumentai yra pateikti.

NŽT 2024-04-03 raštu Nr. 1SD-14540-(15.3.48E.) „Dėl prašymo“ pareiškėjai atsakė, kad prašymas atkurti nuosavybės teises galėtų būti sprendžiamas tik teismui atnaujinus praleistus terminus ir institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimo darbus, pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį dėl terminų atnaujinimo, prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja šios teismo nutarties neskundė.

Dėl ginčo dalyko

Kaip mėta, pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas panaikinti NŽT 2024-04-03 sprendimą Nr. 1SD-14540-(15.3.48E.) „Dėl prašymo“ teismo 2025-09-17 nutartimi buvo atsisakytas priimti ir pareiškėja šios teismo nutarties neskundė, todėl byloje nėra nagrinėjamas NŽT 2024-04-03 sprendimo Nr. 1SD-14540-(15.3.48E.) „Dėl prašymo“ pagrįstumas ir teisėtumas. Todėl pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai, kad jos brolis A. L. dar 1991-10-22 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo ir pareiškėjos senelio F. L. turėtą 16,8 ha žemės sklypą, taigi prašymas buvo pateiktas įstatymo leidžiamu prašymui pateikti terminu, o jeigu trūko jį lydinčių dokumentų, turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nėra šios bylos dalykas, nes nevertinant NŽT 2024-04-03 sprendimo Nr. 1SD-14540-(15.3.48E.) „Dėl prašymo“ pagrįstumo ir teisėtumo, nevertinama, ar šiuo sprendimu pagrįstai NŽT nelaikė pareiškėjos pretendente, laiku padavusia prašymą, remiantis jos brolio prašymu, kuriame pareiškėja buvo nurodyta kaip žemės savininko įpėdinė. Ginčas dėl to, ar pareiškėjai galėtų būti tęsiamas nuosavybės teisų atkūrimas, nes pareiškėjos brolio prašymas buvo pateiktas įstatymo nustatytu terminu (ko ji buvo prašiusi savo 2024-03-05 prašyme) ir pareiškėjos prašymas atnaujinti jai terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra skirtingi ginčai, todėl atsižvelgiant į priimtą nagrinėti šioje byloje patikslinto skundo dalį, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atnaujinimo, bet ne ginčas dėl to, ar pareiškėja laikytina pretendente pagal savo brolio pateiktą prašymą.

Dėl termino atnaujinimo

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis ją įgyvendinti, turi įstatymo nustatyta tvarka pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).

Taigi, tam, kad asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, taptų pretendentu į grąžintiną turtą, jis turi išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pateikti prašymą su papildomais dokumentais įgaliotai valstybės institucijai.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems įstatyme nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tik tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas (ne) svarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo atsižvelgti į tai, kad nepagrįstai ilgi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo terminai, ypač nepagrįstas jų pailginimas, gali iškreipti patį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo institutą (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2010-12-22 nutarimą).

Taigi, Atkūrimo įstatyme numatyti terminai gali būti atnaujinami ne dėl bet kokių, o tik dėl svarbių priežasčių, kurias įvertinti palikta teismo prerogatyvai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-387/2013).

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2019).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009; 2009-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009; 2025-12-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-556/2025).

Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki Įstatymu nustatyto termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-555-556/2025).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2203/2011; 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013; 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014). Pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino nepateikė savarankiško prašymo atkurti nuosavybės teises, todėl prašo atnaujinti šį terminą ir nurodo, jog terminą praleido dėl to, kad žinojo, jog jos brolis A. L. įstatymo nustatytu laiku kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir buvo įsitikinusi, kad brolio prašymas buvo priimtas, buvo įsitikinusi, kad procedūra vyksta, todėl anksčiau neteikė savo prašymo, kol nesužinojo, kad brolio prašymas netenkintas dėl trūkstamų dokumentų. Kitaip tariant, pareiškėja pasitikėjo savo broliu ir pati sąmoningai jokių aktyvių veiksmų nesiėmė iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino prašymo atkurti nuosavybės teises pasibaigimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas terminas. Vertinant pareiškėjos nurodytas priežastis jos negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, kurioms buvus, pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą prašymui pateikti. Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo pačios pareiškėjos valios, nėra svarbi ir objektyvi priežastis, kuriai esant turėtų būti atnaujinamas terminas, nes išdėstytos aplinkybės yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti laikomomis nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, kurių pareiškėja negalėjo įtakoti ir kurios jai sukliudė laiku pateikti prašymą. Tai, kad prašymą pateikė pareiškėjos brolis niekaip objektyviai nekliudė tą patį padaryti ir pačiai pareiškėjai, o jos pasyvus elgesys yra išimtinai jos subjektyvus pasirinkimas. Pareiškėja nebuvo aktyvi ir nesidomėjo savo teise atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą nuosavybę, o pasikliovė savo brolio veiksmais.

Taigi, nors pareiškėja žinojo apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises, tačiau prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktų nustatytu terminu nepateikė dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdama savo rizika, savo valia pasirinko tokį elgesio modelį – pasitikėti broliu, veikti pasyviai ir ilgą laiką nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga.

Pažymėtina, kad būtent tokios aplinkybės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1505/2014).

Pabrėžtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog pats suinteresuotas asmuo turi pareigą veikti rūpestingai ir operatyviai, siekdamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1899-1062/2019).

Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę. Tačiau pareiškėja nepateisinamai ilgą laiką pasikliovė tik savo broliu, o į teismą dėl termino atnaujinimo pareiškėja kreipėsi praėjus beveik 24 metams nuo įstatymo nustatyto termino (2001-12-31) prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti pabaigos. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų nustatymo tikslas – tiek užtikrinti santykių, kurie susiformavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, pradėtame vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, stabilumą, tiek, galiausiai, užtikrinti, kad jis (nuosavybės teisių atkūrimo procesas) turėtų ir pabaigą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-555-556/2025).

Todėl atsižvelgiant į tai, jog terminas prašymui ir dokumentas pateikti praleistas labai ilgą laikotarpį, įvertinus pareiškėjos nurodytas priežastis, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga siekdama atkurti nuosavybės teises į seneliui priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Byloje nepateikta duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežastis, dėl kurių pareiškėja negalėjo įstatymu nustatytu terminu pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises. Taigi, pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys nelaikytino svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjos argumentai dėl to, ar pagrįstai nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas pagal jos brolio pateiktą prašymą, kaip minėta, nėra šios bylos dalykas, todėl šį klausimą pareiškėja gali kelti kitoje byloje, jeigu nesutinka su NŽT veiksmais ir priimtais sprendimais.

Atmetus prašymą, pareiškėjai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlyginamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. A. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.