Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į I. D. turėtą 4 (keturių) arų žemę (duomenys neskelbtini) (dabar adresas – (duomenys neskelbtini)); atnaujinti pareiškėjui terminą pateikti giminystės ryšį su I. D. patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Dar 1910 m. spalio 23 d. pareiškėjo senelis Ipolitas I. D. (toliau – ir senelis) buvo sudaręs žemės sklypo nuomos sutartį dėl žemės sklypo, buvusio Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje ((duomenys neskelbtini)), 300 kv. vnt., kas sudarė 12,1 aro, pagal kurią pareiškėjo senelis turėjo mokėti nuomos metinį mokestį (11 rublių ir 25 kapeikas) bei turėjo teisę šiame nuomojamame žemės sklype statyti statinius, pastatus, kasti šulinius. Pareiškėjas pateikia 3 (tris) kvitus su vertimais iš rusų į lietuvių kalbą, kurie patvirtina, jog pareiškėjo senelis už nurodytą nuomotą žemę mokėjo nuomos 1913 m. rugsėjo 29 d. iki 1914 m. rugsėjo 29 d. (kvitas Nr. 227) ir nuo 1914 m. rugsėjo 29 d. iki 1915 m. rugsėjo 29 d. (kvitas Nr. 279).

2.2. Jo senelis paminėtame nuomojamame žemės sklype pastatė namą, tvartą ir rūsį, kurie 1948 m. spalio 15 d. buvo inventorizuoti, šias faktines aplinkybes patvirtina pridedama namų valdos techninės apskaitos byla Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šios bylos, 1950 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) rajono vykdomojo komiteto sprendimu dėl sklypo Nr. I-77-4 pareiškėjo senelis buvo žemės sklypo ir statinių savininkas, šis sprendimas 1950 m. balandžio 10 d. buvo registruotas teisės registre Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas buvo V. I. D. (toliau – ir tėvas), gim. (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina pridedamas pareiškėjo gimimo liudijimas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pareiškėjo tėvais nurodyti: tėvas V. D. ir motina A. D. (toliau – ir motina). Pareiškėjo tėvo V. D. tėvas (pareiškėjo senelis) – I. D., šias aplinkybes patvirtina pridedamas pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tėvo tėvas I. D. ir motina J. S. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2022 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. GR.3A-8074 apie asmens duomenis patvirtina, kad pareiškėjo motina A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). Vaikai: I. G., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)); E. D., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjas H. D., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjo motinos vaikai).

2.3. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai: V. D. ir A. K. (po santuokos pavardė – D.), sudarė santuoką, šią faktinę aplinkybę patvirtina pridedami (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. spalio 10 d. išduota pažyma apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo seneliui, 1958 m. balandžio 18 d. pareiškėjo tėvui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, šią faktinę aplinkybę patvirtina pridedamas Lietuvos TSR Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Vietinio ūkio valdybos Tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro 1960 m. gruodžio 21 d. išduotas pažymėjimas Nr. 4699, kuriame nurodyta, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), užregistruota asmeninės nuosavybės teise pil. V. I. D., inventorizacijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pridedamos namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo lapo, šios namų valdos (žemės sklypo ir statinių) (duomenys neskelbtini), iki mirties savininkas buvo pareiškėjo senelis, o šiam mirus pagal paveldėjimo teisės liudijimą valdytoju tapo pareiškėjo tėvas. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui, (duomenys neskelbtini)Vilniaus notarų kontoroje buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas pareiškėjo motinai paveldėjimo teisės liudijimas, nuo 1981 m. vasario 23 d. pareiškėjo motina tapo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), valdytoja, šias aplinkybes patvirtina namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtas puslapis. Pareiškėjo motina (duomenys neskelbtini) mirė.

2.4. Teisė turėti nuosavybę yra viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių, nuosavybės niekas negali savavališkai atimti. Ji gali būti paimama nebent visuomenės poreikiams tenkinti ir tik remiantis įstatymu. Toks nuosavybės ir jos teisių apsaugos principas yra suformuluotas ir tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose. Pripažindama nuosavybės teisės tęstinumą, Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. teiginiais faktiškai taip pat konstatavo, kad galimos situacijos, kai neįmanoma viso išlikusio turto grąžinti natūra. Tokiu atveju buvo numatyta galimybė gauti kompensaciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (1994 m. gegužes 27 d., 1995 m. kovo 8 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Minėtų teisių įgyvendinimas buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1 str.). Aukščiausioji Taryba šiuo įstatymu pripažino, kad nuosavybės teisės į turtą, nacionalizuotą pagal Lietuvos TSR teisinius aktus ar kitaip neteisėtai suvisuomenintą, turi būti atkuriamos. Įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises, taip pat pripažino, kad tai turi būti vykdoma nustatyta tvarka ir nustatytomis sąlygomis. Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, kad būtent masinis prievartinis nuosavybės teisių pažeidimo pobūdis, kita vertus, sprendimas vykdyti tik ribotą restituciją lėmė tai, jog buvusių savininkų neteisėtai nutrauktų teisių nebuvo galima ginti remiantis tuo metu galiojusiomis civilinės teisės normomis. Tam reikėjo priimti specialų įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.

2.5. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 1994–1996 metų nutarimus ir sprendimus, įstatymų leidėjas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodė: „Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius“.

2.6. Pareiškėjo sesuo I. G. 1996 m. gruodžio 18 d. pateikė bendrą su pareiškėju prašymą Vilniaus apskrities valdytojui, kuriuo buvo prašoma atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o būtent: žemę prie namo, esančią (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme nurodyta, kad nuosavybės teisės į šį turtą (žemę) iki karo priklausė ir šiuo adresu valdė ir savininku buvo senelis I. D., o po to tėvas V. D., o šiam mirus – motina A. D., I. G. ir brolis (pareiškėjas) H. D. Šiame prašyme nurodyta, kad nuosavybės teisės į nurodytą turtą neteko po karo. Be to, pareiškėjo sesuo šiame prašyme nurodė apie jai žinomus piliečius, kurie taip pat turintys teisę į šio turto sugrąžinimą, o būtent nurodytas pareiškėjas.

2.7. Tuo metu kai pareiškėjo sesuo teikė šį prašymą Vilniaus apskrities valdytojui, t. y. kartu su seserimi dalyvavo ir pats pareiškėjas, kur jiems buvo paaiškinta, kad užtenka vieno prašymo, tik svarbu, jog šiame prašyme būtų nurodyti ir visi kiti asmenys, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą. Atsižvelgiant į tai, o būtent kadangi pareiškėjo sesuo buvo vyresnė, todėl ji savo vardu ir pildė patį prašymą, o šiame prašyme buvo nurodytas ir pats pareiškėjas, kuris lygiomis teisėmis su seserimi turėjo teisę į žemės (duomenys neskelbtini), susigrąžinimą. Pareiškėjui niekas niekada iš valstybinių institucijų nebuvo nurodęs, jog pareiškėjas privalantis atskirai nuo sesers prašymo teikti atskirą prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. 1996 m. gruodžio 18 d. teikiant šį kartu su seserimi bendrą prašymą, t. y. prie šio buvo pateikti prašomi dokumentai, o būtent senelio mirties liudijimas, tėvo gimimo ir mirties liudijimai, namų valdos techninės apskaitos byla, 1912 m. nuomos sutartis ir mokesčių kvitai, tėvų santuokos liudijimas, pareiškėjo ir jo sesers gimimo liudijimai ir asmens dokumentai. Pateikus visus įvardintus dokumentus, pareiškėjas su seserimi laukė iš valstybės institucijų pranešimo (-ų) apie grąžintiną žemę. Kiek pareiškėjas per visą tą laiką teiravosi dėl tėvų turėtos žemės grąžinimo, jam buvo vis paaiškinta, jog tai ilgas procesas, nes reikia vertinti, tikrinti daug duomenų, derinti su valstybinėmis institucijomis, reikia laukti pranešimo. Mirus pareiškėjo seseriai I. G., pareiškėjas apie sesers mirtį informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA), kuriai pateikė sesers mirties liudijimą ir pareiškėjui buvo žodžiu nurodyta, kad vis dar vyksta dokumentų vertinimai, svarstymai, todėl paaiškino, jog dar lauktų pranešimo.

2.8. Pareiškėjas tik 2021 m. gruodžio mėnesį gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus informacinį laišką, kad pareiškėjas atvyktų iki 2022 m. sausio 31 d. į šio skyriaus raštinę, nes turintys pareiškėjui pasiūlymą dėl žemės sklypo jam skyrimo. Pareiškėjas po šio laiško gavimo, 2022 m. sausio mėn. (tikslios dienos nepamena) nuvyko į šį skyrių, kur raštinės specialistė pasiūlė 4 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsisakė šio pasiūlymo, nes šio 4 arų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė yra visiškai neproporcinga žemės sklypo vertei, kuri priklausė pareiškėjo tėvams (duomenys neskelbtini) (dabar adresas – (duomenys neskelbtini)). Tuomet pareiškėjui buvo paaiškinta laukti toliau, nors skyriaus vedėjas žodžiu užsiminė, kad ateityje dar bus mažesnės galimybės apskritai ką nors gauti/susigrąžinti. Kadangi pareiškėjas turėjo sveikatos problemų (duomenys neskelbtini), todėl viskas užsitęsė (duomenys neskelbtini). Po šio pareiškėjo vizito į NŽT Vilniaus skyrių ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos, 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo pasirašyta tarp pareiškėjo ir advokato I. Č. teisinių paslaugų sutartis. Šiuo pagrindu, 2022 m. rugsėjo 30 d. ryte pareiškėjui ir atstovui kartu nuvykus į NŽT Vilniaus miesto skyrių, susipažinus su pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo byla, pamatė, kad dar 2009 m. buvo priimtas sprendimas/įsakymas pareiškėjo ir jo sesers atžvilgiu, kur apie šį priimtą sprendimą net nebuvo informuotas. Taip pat 2017 m. priimti kiti sprendimai, apie kuriuos pareiškėjas irgi nebuvo informuotas. Todėl buvo užpildytas pateiktos formos prašymas (pridedamas) dėl dokumentų kopijų išdavimo, o būtent dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos į I. D. turėtą žemę. Tik 2022 m. gruodžio 9 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Iš pateiktos bylos dokumentų nustatyta, kad buvo pateikti tik šie dokumentai: LR Vilniaus II apylinkės Vilniaus miesto mokesčių inspekcijos 1940 m. lapkričio 14 d. pranešimas, adresuotas pareiškėjo seneliui I. D.; Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997 m. balandžio 30 d. raštas; pareiškėjo tėvo gimimo ir mirties liudijimai; pareiškėjo senelio mirties liudijimas; pareiškėjo su seserimi I. G. 1996 m. gruodžio 18 d. bendras prašymas; 2000 m. spalio 9 d. registro išrašai, 3 lapai; Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 2.3-16556-(01) (toliau – ir 2009 m. spalio 20 d. įsakymas); NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 49VĮ-2167-(14.49.2.) (toliau – ir 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymas), kuriame nurodyta, kad pasibaigė giminystės ryšį įrodančių ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas, pakartotinai įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus ir nustatęs, jog iki nustatyto termino nebuvo pateikti pilietybę, giminystės ryšį nustatantys ir nuosavybės teises įrodantys dokumentai apie buvusio savininko I. D. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymu pakeistas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 49VĮ-550-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 17 d. įsakymas), išbraukiant į šią eilę Nr. 1350 įrašytą pilietį H. D.; taip pat šiame įsakyme nurodytas įpareigojimas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiąją specialistę A. A. informuoti pilietį, nurodytą šio įsakymo 1 punkte, pilietį H. D.; NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 49SF-2470-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (toliau – ir 2017 m. gruodžio 15 d. raštas), kuriame nurodyta, kad informuoja, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymą.

2.9. Pareiškėjas ne tik, kad niekada iš jokios institucijos nebuvo gavęs jokio pranešimo apie papildomų dokumentų pateikimą, bet nėra gavęs ir nurodytų 2009 m. spalio 20 d. įsakymo, 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymo ar 2017 m. gruodžio 15 d. rašto. Kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 15 d. rašto, šis siųstas adresu: (duomenys neskelbtini), nors šiuo adresu pareiškėjas niekada negyveno ir jokiuose dokumentuose nebuvo nurodęs šio adreso korespondencijai gauti. Pareiškėjas gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). O adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau iki mirties gyveno pareiškėjo sesuo I. G. Pareiškėjas 2017 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko namo dalį, (duomenys neskelbtini), o prieš tai du metus (nuo 2015 m. iki 2017 m. vasario 14 d.) gyveno (duomenys neskelbtini).

2.10. Pareiškėjas niekada nebuvo informuotas ir jam nebuvo pranešta, kad pareiškėjas turi atskirai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nors visą šį laiką manė, jog dar 1996 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo su seserimi I. G. bendrai pateiktas prašymas yra kaip tinkamas valios išreiškimo aktas. Taip pat pareiškėjas niekada nebuvo informuotas ir apie papildomų dokumentų pateikimą, juo labiau apie giminystės ryšį su seneliu ir tėvais ar dokumentus apie senelio ir tėvų turėtą nuosavybės teisę į minėtą žemę, nes teikiant prašymą buvo pateikti tuo metu visi prašomi dokumentai. Kad reikalingi minėti dokumentai, pareiškėjas tik 2022 m. rugsėjo 30 d. išgirdo iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, kuris tai pasakė žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo apskritai informuotas ir supažindintas apie priimtus sprendimus; nebuvo ir atskirais pranešimais informuotas apie būtinumą pateikti papildomus dokumentus, pareiškėjas apie tai, visiškai nuo jo valios nepriklausomų aplinkybių (tiksliau dėl valstybės institucijų darbuotojų neveikimo arba netinkamo veikimo), net nežinojo ir negalėjo žinoti apie dokumentų pateikimą. Kadangi įstatymuose nustatyti terminai tiek pačiam prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek dėl dokumentų giminystės ryšiui nustatyti pateikimo, yra jau pasibaigę, pareiškėjas prašo teismo įvertinti visas nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, bei atnaujinti pareiškėjui terminus tiek prašymo pateikimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio (vėliau ir į tėvų) turėtą žemę, tiek ir pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

2.11. Nuo 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojo 2004 m. spalio 12 d. priimtas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2490. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, t. y. nuo 2004 m. spalio 26 d. Atkūrimo įstatyme nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminai tapo atnaujinamaisiais.

2.12. 1948 m. spalio 15 d. namų valdos techninė apskaitos byla Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad viso pareiškėjo senelis, o vėliau ir tėvai valdė 12,1 aro žemės sklypo ploto (duomenys neskelbtini) (dabar adresas – (duomenys neskelbtini)), kur pareiškėjui, kaip vienam iš trijų vaikų, priklausytų 1/3 dalis skaičiuojama nuo 12 arų, kurie buvo nacionalizuoti.

Šalies argumentai

5.3. Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. gruodžio mėn. jis gavo iš NŽT laišką, kuriuo kviečiamas atvykti į NŽT pasirinkti žemės sklypą, tačiau, atvykęs į NŽT, jis žemės sklypo nepasirinko, nes jis buvo (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. pareiškėjas nesikreipė į NŽT, nurodė, kad turėjo sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas pasirašė teisinių paslaugų sutartį su advokatu I. Č., pareiškėjas su atstovu kreipėsi į NŽT, 2022 m. rugsėjo 30 d. susipažino su nuosavybės teisių atkūrimo byla, 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą dėl dokumentų kopijų išdavimo, 2022 m. gruodžio 9 d. NŽT pateikė nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijas. 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjui atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su I. D. patvirtinančius dokumentus; priteisti pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

10.1. Bylai aktualus teisinis reguliavimas, galiojęs 1996 m. gruodžio 18 d., t. y. pareiškėjo ir jo sesers I. G. bendro prašymo Vilniaus apskrities valdytojui atkurti nuosavybės teises į išlikusią pareiškėjo senelio nuosavybę, t. y. 12,1 aro žemę prie namo, esančią (duomenys neskelbtini), pateikimo metu nustatė, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas, kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją (1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 11 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtinta prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo forma).

10.2. Pateikiant prašymą Vilniaus apskrities valdytojui jam ir jo seseriai buvo žodžiu paaiškinta, kad nuosavybės teisėms jiems abiem atkurti užtenka vieno prašymo, tik svarbu, kad šiame prašyme būtų nurodyti visi kiti asmenys, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą. Vadovaudamasis tokia jam suteikta informacija, pareiškėjas nepateikė atskiro prašymo nuosavybės teisėms į išlikusį senelio nekilnojamąjį turtą atstatyti. Pareiškėjas prašymo nepasirašė dėl tos pačios priežasties, o būtent – jam buvo išaiškinta, kad tokio prašymo, kokį jam dalyvaujant pateikė I. G., užtenka, jog pareiškėjo valia dėl nuosavybės teisių į išlikusį senelio nekilnojamąjį turtą atstatyti būtų išreikšta. Pareiškėjas buvo įtrauktas į eilę asmenų pretenduojančių dėl nuosavybės atkūrimo. Tai patvirtina Vilniaus apskrities viršininko priimti įsakymai pareiškėjo atžvilgiu.

10.3. Pareiškėjas, laikydamasis Atstatymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatų, seseriai pateikiant prašymą turėjo jo pilietybę patvirtinančius dokumentus, t. y. savo gimimo liudijimą ir asmens dokumentą; senelio mirties liudijimą, tėvo gimimo ir mirties liudijimus bei tėvo ir motinos santuokos liudijimą, kurie patvirtina pareiškėjo giminystę su seneliu; 1910 m. spalio 23 d. I. D. vardu sudarytą nuomos sutartį, mokėjimo už nuomą kvitus bei 1948 m. spalio 15 d. namų valdos techninės apskaitos bylą, kurie patvirtina nuosavybę ir, kaip matyti iš bylos, pateikė juos į bylą. Tuo metu šių dokumentų negalėjo pateikti apskrities viršininko administracijai, nes pastaroji pranešimus siuntė ne jam, o I. G. Iš to matyti, kad pareiškėjas savo veiksmais siekė nuosavybės teisių į senelio turtą atkūrimo, kadangi, vadovaudamasis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, turėjo ir galėjo pateikti būtinus pateikti dokumentus, tačiau jų nepateikė dėl objektyvių priežasčių, negavo pranešimų iš NŽT. Vilniaus apskrities valdytojo veiksmai 1996 m. gruodžio 18 d. neatitiko gero administravimo principo nuostatų, kadangi Vilniaus apskrities valdytojas suteikė neteisingą informaciją pareiškėjui, veikė nerūpestingai ir neatidžiai ir neužtikrino teisės nuostatų laikymosi, dėl ko pareiškėjas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities valdytojo jam suteiktais paaiškinimais ir būdamas silpnesne administracinio teisinio santykio šalimi, turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad 1996 m. gruodžio 18 d. su seserimi pateikdamas prašymą tinkamai išreiškė valią būti pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą.

10.4. Pareiškėjas įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir šią teisę įgijo dar nesuėjus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytiems terminams. Nuo pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo, t. y. nuo 1990 m. sausio 21 d., iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų, siekdamas pasinaudoti šia teise, pareiškėjas domėjosi ir kartu su seserimi 1996 m. gruodžio 18 d. pateikė Vilniaus apskrities valdytojui bendrą prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią pareiškėjo senelio nuosavybę laikydamasis tuo metu galiojusio Atstatymo įstatymo reikalavimų, nesvarbu, kad prašymą pasirašė tik pareiškėjo sesuo, šio prašymo pagrindu pareiškėjas buvo įtrauktas į pretendentų dėl nuosavybės atkūrimo sąrašus. Pateikęs prašymą ir reikalingus dokumentus pareiškėjas ne kartą teiravosi Vilniaus apskrities valdytojo apie vykstantį nuosavybės grąžinimo procesą, o jam būdavo vis paaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, todėl reikia tiesiog laukti pranešimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo, pareiškėjas informavo VAVA apie sesers I. G. mirties faktą, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) įrašas nuosavybės atkūrimo bylos viršelyje. Be to, pareiškėjas po apklausos teismo posėdyje, prisiminęs įvykius apie apsilankymą NŽT, prisiminė, kad 2022 m. sausio 3 d. (po pietų) gavo laišką iš NŽT, kur jis buvo kviečiamas atvykti į NŽT, ką ir padarė, atvyko 2022 m. sausio 4 d. (antradienį), kur jam buvo pasiūlytas sklypas (duomenys neskelbtini), nuo kurio jis atsisakė, dėl to, jog pasiūlymas buvo nelygiavertis. Apie savo atsisakymą pareiškėjas pasirašė jam pateiktame žurnale, kurį pateikė NŽT tarnautoja. Šias aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir apklaustas liudytojas L. K.

10.5. Prašyme dėl nuosavybės teisės atkūrimo buvo nurodytas I. G. namų adresas, todėl pareiškėjas negavo ir šių raštų: VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 m. birželio 23 d. rašto, kad esamų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į buvusio savininko I. D. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, ir 2009 m. spalio 27 d. rašto Nr. S22-774 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, informuojančio apie Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 d. priimtą įsakymą. Pareiškėjas negavo ir NŽT 2017 m. gruodžio 15 d. rašto, kuriuo informuota apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymą, kad pasibaigė giminystės ryšį įrodančių ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas ir kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 17 d. įsakymu patvirtintos Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės. Kaip matyti pareiškėjas buvo įtrauktas pagal I. G. prašymą į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, šis faktas tik dar kartą patvirtina visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis ėmėsi veiksmų dėl nuosavybės teisės atkūrimo, bet negavęs pranešimų negalėjo pateikti reikiamų dokumentų. Trečiasis suinteresuotas asmuo siuntė pranešimus ne pareiškėjui, o I. G., net ir po jos mirties, iš pareiškėjo buvo atimta teisė tinkamai pateikti prašomus dokumentus. Be to, apie 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymą pareiškėjas sužinojo tik susipažinęs su nuosavybės atkūrimo byla. Tuo metu pačioje byloje nėra jokio įrodymo patvirtinančio, kad 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymas buvo išsiųstas pareiškėjui ir tinkamai įteiktas. Taigi pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis, kad jam bus atkurta nuosavybės teisė, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip valstybės subjekto, neveikimo, praleido terminą dokumentams pateikti.

10.6. Apie minėtus raštus pareiškėjas sužinojo tik 2022 m. gruodžio 9 d., kai NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1891 kopijas, pateiktas pareiškėjui jo 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymo NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl dokumentų kopijų išdavimo pagrindu. Susipažinęs su gautų dokumentų kopijomis, pareiškėjas 2023 m. vasario 27 d. per atstovą kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ir pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, kas laikytina protingu terminu su bylos medžiaga susipažinti ir pareiškimą teismui parengti.

10.7. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus su sveikatos sutrikimais ir taikytu gydymu susijusius dokumentus, kai pareiškėjas fiziškai negalėjo realizuoti savo teisės, nes dėl suprastėjusios sveikatos buvo gydomas užsienyje. Šias aplinkybes byloje patvirtina pateikti medicininiai dokumentai: (duomenys neskelbtini). Iš šių išrašų matyti, kad ligos yra ilgalaikės, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės nuolat kreiptis ar vykti pas trečiąjį suinteresuotą asmenį.

10.8. Į bylą pateikti giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas juos turėjo ir galėjo pateikti jei būtų tinkamai informuotas, juolab, jog pareiškėjui realiai priklauso teisė į atkuriamą nuosavybę, o neatnaujinus termino bus pažeista viena iš pamatinių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų teisių į nuosavybę.

Šalies argumentai

11.1. Įgyvendinimo tvarkos 7 punkte nurodyta, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą keli piliečiai gali pateikti kartu arba atskirai. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, - visi bendrą prašymą pateikę piliečiai.

11.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais, pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau ši teismų praktika yra taikoma tuomet, kai pretendentas, kuris buvo įrašytas į kito piliečio prašymą kaip turintis teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, savo valiniais veiksmais išreiškia norą atkurti nuosavybės teises į atkūrimo bylą pateikdamas giminystės, nuosavybės ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju apeliantas nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdančiai institucijai šių dokumentų nepateikė, todėl jis negali būti laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises ir ši teismų praktika nagrinėjamoje byloje netaikytina. Be to, nagrinėjamoje byloje pats pareiškėjas prašo atnaujinti terminą giminystės, nuosavybės ir pilietybę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

11.3. Apeliantas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų, kad iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., būtų kreipęsis į atsakingas institucijas (šiuo atveju į VAVA ar jos teisių perėmėją NŽT) su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

11.4. Institucija siuntė apeliantui raštus nuosavybės teisių atkūrimo byloje nurodytu adresu, kitų duomenų apeliantas institucijai nepateikė. Apeliantas nebuvo aktyvus nuosavybės teisių atkūrimo procese ir nesidomėjo savo teisėmis atkurti nuosavybės teises. Visa informacija apie tai, kad trūksta nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, buvo teikiama apelianto seseriai, kuri ir kreipėsi dėl nuosavybės teisių į I. D. turėtą žemę atkūrimo ir pateikė prašymą, giminystės ryšį, nuosavybės teises bei pilietybę patvirtinančius dokumentus. Todėl apelianto teiginiai, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdžiusi institucija neatliko savo pareigos ir neinformavo apelianto, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

11.5. Be to, I. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo būti žemės savininku, kuri buvo nacionalizuota 1940 m. liepos 22 d. Liaudies seimui priėmus Žemės nacionalizavimo deklaraciją, o į nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 1891 pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997 m. balandžio 30 d. pažymėjimas Nr. T-133-D, prie kurio buvo pridėta Vilniaus miesto vykdomojo komiteto archyviniame fonde esančio 1940 m. lapkričio 14 d. pranešimo apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius kopija, patvirtina tik tai, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamas, o ne valdomas nuosavybės teise. Šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu ir kartu su pareiškimu pateikdamas 1912 m. spalio 23 d. žemės nuomos sutartį ir 1912–1915 m. kvitus už sumokėtą žemės nuomą, o pareiškėjo pateiktas 1960 m. gruodžio 21 d. Lietuvos TSR Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Vietinio ūkio valdybos Tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro išduotas pažymėjimas su vertimu ir 1948 m. spalio 15 d. namų valdos techninė apskaitos byla Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu iš rusų į lietuvių kalbą patvirtina duomenis, kurie buvo po 1940 m. liepos 22 d. nacionalizavimo, o ne nacionalizacijos metu. Nuosavybės teisės atkuriamos į buvusio savininko iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, o ne į tai, kas ir kam priklausė po visuotinės žemės nacionalizavimo.

11.6. Specialioji teisėjų kolegija padarė išvadą, kad reikalavimas atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti yra teismingas administraciniam teismui, o reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo kartu nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo reikalavimo dalis, kuria prašoma atnaujinti terminą pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos nuosekliai formuoja praktika yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl ši reikalavimo dalis neturėtų būti nagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau tiek pareiškėjas, gavęs NŽT atsiliepimą, tiek teismas sprendime į šį argumentą neatsižvelgė.